Numbers 10 Cross References - Lithuanian

¹ Viešpats kalbėjo Mozei: ² “Padaryk du sidabrinius trimitus, kad galėtum sušaukti žmones ir jiems pranešti, kai reikės keltis iš stovyklos. ³ Sutrimitavus abiem trimitais, visa tauta susirinks pas tave prie Susitikimo palapinės. ⁴ Jei sutrimituos vienu trimitu, pas tave susirinks izraelitų kunigaikščiai. ⁵ Kai trimituos pavojų, pirmieji pakils tie, kurie stovyklauja rytų pusėje. ⁶ Trimituojant pavojų antrą sykį, pajudės pietuose esančios stovyklos. Pavojaus ženklą trimituosite skelbdami kelionės pradžią. ⁷ Sušaukdami tautos susirinkimą, trimituosite, bet ne pavojaus signalą. ⁸ Trimituos Aarono sūnūs, kunigai; tai bus amžinas įstatymas jūsų kartoms. ⁹ Jei eisite į karą savo žemėje prieš tuos, kurie jus spaudžia, trimituokite pavojų. Viešpats, jūsų Dievas, prisimins jus ir išgelbės iš jūsų priešų. ¹⁰ Jūsų džiaugsmo dieną, šventės dieną ir pirmą mėnesio dieną, trimituokite prie deginamųjų ir padėkos aukų kaip atminimą Dievui. Aš, Viešpats, jūsų Dievas”. ¹¹ Antraisiais metais, antro mėnesio dvidešimtą dieną debesis pakilo nuo Liudijimo palapinės, ¹² ir izraelitai iškeliavo būriais iš Sinajaus dykumos. Debesis nusileido Parano dykumoje. ¹³ Tai buvo pirmoji jų kelionė, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei. ¹⁴ Pirmieji ėjo Judo giminės žmonės tvarkingais būriais. Jų vadas buvo Aminadabo sūnus Naasonas. ¹⁵ Isacharo giminės pulkų vadas buvo Cuaro sūnus Netanelis. ¹⁶ Zabulono giminės pulkų vadas buvo Helono sūnus Eliabas. ¹⁷ Po to buvo išardyta palapinė, kuria nešini ėjo Geršono ir Merario sūnūs. ¹⁸ Paskui juos keliavo Rubeno pulkai. Jų vadas buvo Šedeūro sūnus Elicūras. ¹⁹ Simeono giminės pulkų vadas buvo Cūrišadajo sūnus Šelumielis. ²⁰ Gado giminės pulkų vadas buvo Deuelio sūnus Eljasafas. ²¹ Po to ėjo Kehato sūnūs, kurie nešė Švenčiausiąją. Kai jie nuėjo, palapinė buvo jau pastatyta. ²² Toliau ėjo Efraimo giminės pulkai, kuriems vadovavo Amihudo sūnus Elišama. ²³ Manaso giminės pulkų vadas buvo Pedacūro sūnus Gamelielis. ²⁴ Benjamino giminės pulkų vadas buvo Gideonio sūnus Abidanas. ²⁵ Paskutiniai iš stovyklos iškeliavo Dano pulkai. Jiems vadovavo Amišadajo sūnus Ahiezeras. ²⁶ Ašero giminės pulkų vadas buvo Ochrano sūnus Pagielis. ²⁷ Neftalio giminės pulkų vadas buvo Enano sūnus Ahyra. ²⁸ Tokia tvarka ėjo Izraelio vaikų pulkai, kai keldavosi iš vienos vietos į kitą. ²⁹ Mozė sakė savo žmonos broliui Hobabui, midjaniečio Reuelio sūnui: “Mes eisime į vietą, kurią Viešpats mums pažadėjo. Keliauk su mumis, mes tau gera darysime, nes Viešpats pažadėjo Izraeliui gerovę”. ³⁰ Tas jam atsakė: “Aš nekeliausiu su jumis, bet grįšiu į savo šalį, kurioje gimiau”. ³¹ Mozė atsakė: “Nepalik mūsų, nes tu geriausiai žinai, kaip mes turime įsikurti dykumoje; tu būsi mums vietoje akių. ³² Jei pasiliksi su mumis, duosime tau, ką mums Viešpats duos”. ³³ Jie keliavo nuo Sinajaus kalno tris dienas, ir Viešpaties Sandoros skrynia buvo nešama pirma jų į stovyklai paskirtą vietą. ³⁴ Viešpaties debesis rodė jiems kelią, keliaujant dienos metu. ³⁵ Sandoros skrynią pakeliant kelionei, Mozė tardavo: “Viešpatie! Teišsisklaido Tavo priešai ir bėga nuo Tavo veido tie, kurie Tavęs nekenčia”. ³⁶ Kai sustodavo, jis tardavo: “Sugrįžk, Viešpatie, pas Izraelio tūkstančių tūkstančius!”

¹⁸ Iš gryno aukso padarysi du cherubus, nukalsi juos abiejuose dangčio galuose:

³¹ Padarysi žvakidę iš gryno aukso; žvakidė turi būti nukalta iš vieno gabalo: jos šakos, kotas, taurelės, buoželės ir žiedai.

⁷ Sušaukdami tautos susirinkimą, trimituosite, bet ne pavojaus signalą.

¹³ Už surenkamus Viešpaties namuose pinigus nebuvo daromi reikmenys Viešpaties namams: sidabriniai dubenys, gnybtuvai, šlakstytuvai, trimitai ir auksiniai bei sidabriniai indai.

¹² levitai giesmininkai Asafas, Hemanas, Jedutūnas, jų sūnūs ir broliai, vilkėdami plonos drobės rūbus, su cimbolais, psalteriais ir arfomis stovėjo į rytus nuo aukuro ir prie jų šimtas dvidešimt kunigų su trimitais.

³ Pūskite trimitą jauno mėnulio dieną, skirtu laiku mūsų šventėje!

¹⁵ Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

¹³ Neaukokite man tuščių aukų, smilkalai man yra pasibjaurėjimas. Aš negaliu pakęsti jauno mėnulio, sabatų ir kitų švenčių. Netgi jūsų iškilmingi susirinkimai yra nedorybė.

¹ “Pūskite trimitą! Erelis leidžiasi ant Viešpaties namų, nes jie sulaužė mano sandorą ir pažeidė įstatymą.

¹⁴ Paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, sukvieskite vyresniuosius ir visus krašto gyventojus į Viešpaties, jūsų Dievo, namus ir šaukitės Viešpaties.

⁵ Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.

⁵ Skelbkite Jude ir praneškite Jeruzalėje, pūskite ragą krašte, garsiai šaukite ir sakykite: ‘Susirinkite ir eikime į sutvirtintus miestus!’

¹⁵ Trimituokite Sione, paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, ¹⁶ sukvieskite tautą ir vyresniuosius, atgabenkite vaikus ir žindomus kūdikius. Jaunavedžiai teišeina iš savo kambarių.

²¹ Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,

⁴ Jums padės kiekvienos giminės vyresnieji. ⁵ Jų vardai: iš Rubeno­Šedeūro sūnus Elicūras, ⁶ iš Simeono­Cūrišadajo sūnus Šelumielis, ⁷ iš Judo­Aminadabo sūnus Naasonas, ⁸ iš Isacharo­Cuaro sūnus Netanelis, ⁹ iš Zabulono­Helono sūnus Eliabas, ¹⁰ iš Juozapo sūnų: iš Efraimo­Amihudo sūnus Elišama ir iš Manaso­ Pedacūro sūnus Gamelielis, ¹¹ iš Benjamino­Gideonio sūnus Abidanas, ¹² iš Dano­Amišadajo sūnus Ahiezeras, ¹³ iš Ašero­Ochrano sūnus Pagielis, ¹⁴ iš Gado­Deuelio sūnus Eljasafas, ¹⁵ iš Neftalio­Enano sūnus Ahyra”. ¹⁶ Šitie yra tautos išrinktieji, atskirų giminių kunigaikščiai ir Izraelio tūkstančių vadai.

² Izraelio giminių kunigaikščiai aukojo

¹⁵ Aš iš jūsų giminių išmintingus bei sumanius vyrus paskyriau jums vadovauti: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.

³ Rytų pusėje savo būrių palapines išties Judas, jo vadas yra Aminadabo sūnus Naasonas. ⁴ Jo giminės vyrų, tinkančių eiti į karą, yra septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai. ⁵ Šalia jo įrengs savo stovyklą Isacharo giminė, jos vadas yra Cuaro sūnus Netanelis. ⁶ Jo karių yra penkiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai. ⁷ Zabulono giminės vadas yra Helono sūnus Eliabas. ⁸ Jo giminės vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt septyni tūkstančiai keturi šimtai. ⁹ Viso Judo stovykloje yra šimtas aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai vyrų. Jie eis pirmieji.

⁶ Trimituojant pavojų antrą sykį, pajudės pietuose esančios stovyklos. Pavojaus ženklą trimituosite skelbdami kelionės pradžią. ⁷ Sušaukdami tautos susirinkimą, trimituosite, bet ne pavojaus signalą.

¹⁴ Pirmieji ėjo Judo giminės žmonės tvarkingais būriais. Jų vadas buvo Aminadabo sūnus Naasonas.

¹ “Šauk garsiai, nesivaržyk! Pakelk savo balsą kaip trimitą; pranešk mano tautai jos kaltę ir Jokūbo namams jų nuodėmes.

¹ Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti.

¹⁰ Pietinėje pusėje Rubeno stovyklai vadovaus Šedeūro sūnus Elicūras. ¹¹ Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai. ¹² Šalia jo įrengs stovyklą Simeono giminė, kurios vadas yra Cūrišadajo sūnus Šelumielis. ¹³ Jo tinkančių karui vyrų skaičius yra penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai. ¹⁴ Gado giminės vadas yra Deuelio sūnus Eljasafas. ¹⁵ Jo karių skaičius yra keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai. ¹⁶ Viso Rubeno stovykloje yra šimtas penkiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt vyrų. Rubeno būriai eis antri.

¹⁸ Paskui juos keliavo Rubeno pulkai. Jų vadas buvo Šedeūro sūnus Elicūras.

³ Sutrimitavus abiem trimitais, visa tauta susirinks pas tave prie Susitikimo palapinės. ⁴ Jei sutrimituos vienu trimitu, pas tave susirinks izraelitų kunigaikščiai.

⁶ Mozė juos išsiuntė su kunigo Eleazaro sūnumi Finehasu, kuriam pavedė šventus daiktus ir trimitus.

⁴ Septyni kunigai turi nešti skrynios priekyje septynis avino rago trimitus. Septintą dieną turite apeiti miestą septynis kartus, kunigams trimituojant. ⁵ Išgirdę ilgą trimito garsą, visi žmonės turi garsiai šaukti. Tada sugrius miesto sienos, ir kiekvienas galės įsiveržti į miestą ten, kur stovi”. ⁶ Jozuė, Nūno sūnus, pasišaukęs kunigus, tarė: “Paimkite Sandoros skrynią, ir septyni kunigai tegul neša septynis avino rago trimitus Viešpaties skrynios priekyje”. ⁷ O žmonėms tarė: “Eikite aplink miestą, o ginkluotieji teeina Viešpaties skrynios priekyje”. ⁸ Jozuei tai pasakius, septyni kunigai, trimituodami septyniais avino rago trimitais Viešpaties akivaizdoje, ėjo Viešpaties Sandoros skrynios priekyje. ⁹ Ginkluotieji žygiavo priekyje kunigų, kurie pūtė trimitus, o likusieji ėjo paskui skrynią. ¹⁰ Jozuė įsakė tautai: “Jums nevalia šaukti nė kalbėti, iki aš jums pasakysiu: ‘Šaukite!’ Tada jūs turėsite šaukti”. ¹¹ Viešpaties skrynia buvo apnešta aplink miestą. Apėję aplinkui vieną kartą, jie sugrįžo į stovyklą ir nakvojo joje. ¹² Jozuei atsikėlus anksti rytą, kunigai paėmė Viešpaties Sandoros skrynią, ¹³ septyni kunigai septyniais avino rago trimitais trimitavo, eidami Viešpaties skrynios priekyje, ginkluotieji žygiavo pirma jų, o likusieji ėjo paskui Viešpaties skrynią, trimitų garsams skambant. ¹⁴ Antrą dieną jie taip pat apėjo miestą vieną kartą ir sugrįžo į stovyklą. Taip jie darė šešias dienas. ¹⁵ Septintą dieną atsikėlę anksti, auštant, tokiu pat būdu apėjo miestą septynis kartus. ¹⁶ Septintą kartą, kai kunigai pūtė trimitus, Jozuė tarė tautai: “Šaukite! Viešpats jums atidavė miestą!

²⁴ Kunigai Šebanijas, Juozapatas, Netanelis, Amasajas, Zacharijas, Benajas ir Eliezeras trimitavo priešais Dievo skrynią. Obed Edomas ir Jehija buvo durininkai prie skrynios.

⁶ Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios.

¹² Pats Dievas veda mus, yra su mumis ir Jo kunigai su trimitais, kad trimituotų prieš jus. Izraelitai, nekovokite su Viešpačiu, savo tėvų Dievu, nes neturėsite sėkmės”. ¹³ Jeroboamas pasiuntė pasalą, kad užeitų jiems iš užnugario. Jo kariai buvo priešais Judą, o pasala­už jų. ¹⁴ Judas, pamatęs, kad kova bus iš priekio ir iš užpakalio, šaukėsi Viešpaties, o kunigai trimitavo. ¹⁵ Judo vyrai sušuko, ir kai jie šaukė, Dievas sumušė Jeroboamą ir Izraelį priešais Abiją ir Judą.

¹ Dievas atsiminė Nojų, visus žvėris bei visus gyvulius, kurie buvo su juo arkoje. Jis leido vėjui pūsti, ir vanduo pradėjo slūgti.

⁵ Išgirdę ilgą trimito garsą, visi žmonės turi garsiai šaukti. Tada sugrius miesto sienos, ir kiekvienas galės įsiveržti į miestą ten, kur stovi”.

¹⁸ Kai Viešpats jiems duodavo teisėją, Jis būdavo su juo ir išgelbėdavo izraelitus iš jų priešų per visas to teisėjo dienas. Viešpats gailėdavosi jų, kai jie dejuodami skųsdavosi prispaudėjais.

²⁷ Atvykęs jis trimitavo Efraimo kalnuose. Išgirdę trimitą, izraelitai nuo kalnų rinkosi prie jo, ir jis jiems vadovavo.

² Viešpats atidavė juos į Kanaano karaliaus Jabino rankas, kuris karaliavo Hacore. Jo kariuomenės vadas Sisera gyveno Harošet ha Goime. ³ Izraelitai šaukėsi Viešpaties, nes Jabinas turėjo devynis šimtus geležinių kovos vežimų ir smarkiai spaudė izraelitus dvidešimt metų.

⁹ Aš išgelbėjau jus iš egiptiečių ir iš visų jūsų priešų, Aš išvariau juos nuo jūsų ir jums atidaviau jų žemę.

³⁴ Viešpaties Dvasia nužengė ant Gedeono. Jis trimitu sušaukė Abiezerio palikuonis, kurie susirinko pas jį.

¹⁶ Gedeonas padalino tris šimtus vyrų į tris būrius, padavė jiems į rankas trimitus ir ąsočius su deglais viduje ¹⁷ ir įsakė: “Žiūrėkite į mane ir darykite, ką aš darysiu. ¹⁸ Kai mes visi nueisime prie midjaniečių stovyklos, aš trimituosiu ir jūs trimituokite iš visų pusių aplink stovyklą, šaukdami: ‘Viešpaties ir Gedeono kardas!’ ” ¹⁹ Gedeonas ir šimtas su juo buvusiųjų vyrų nuėjo prie stovyklos. Tik pasikeitus vidurnakčio sargybai, jie visi trimitavo ir sudaužė ąsočius, kuriuos laikė rankose. ²⁰ Visi trys būriai trimitavo, sudaužė ąsočius ir, laikydami trimitus dešinėje rankoje bei deglus kairėje, šaukė: “Viešpaties ir Gedeono kardas!” ²¹ Kiekvienas iš jų stovėjo savo vietoje aplinkui stovyklą. Stovykloje kilo panika, visa stovykla lakstė, šaukė ir ėmė bėgti.

⁸ Jie aštuoniolika metų vargino ir spaudė visus izraelitus, kurie gyveno Jordano rytuose, Gileade, amoritų šalyje.

¹² taip pat sidoniečiai, amalekiečiai ir midjaniečiai? Kai jūs šaukėtės manęs, Aš jus išgelbėjau iš jų rankų.

¹⁸ Ir jis kalbėjo izraelitams: “Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto ir išgelbėjau iš egiptiečių rankos ir iš visų karalysčių, kurios jus spaudė, rankos’.

¹⁴ Judas, pamatęs, kad kova bus iš priekio ir iš užpakalio, šaukėsi Viešpaties, o kunigai trimitavo.

⁴ Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

⁴² Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

²³ Kuris atsiminė mus mūsų pažeminime, nes Jo gailestingumas amžinas.

³ Viso pasaulio gyventojai! Stebėkite, kai vėliava bus pakelta kalnuose! Klausykite, kai išgirsite trimito balsą!

¹⁹ Ak, mano siela, mano siela! Skausmas pasiekė mano širdį. Mano širdis nerimsta, negaliu tylėti. Nes tu, mano siela, girdi trimito garsą, karo pavojų.

²¹ Ar ilgai matysiu vėliavas, girdėsiu trimito garsą?

¹ Bėkite, benjaminai, iš Jeruzalės; Tekojoje pūskite trimitą ir Bet Kereme uždekite ugnį kaip ženklą, nes nelaimė ir sunaikinimas ateina iš šiaurės.

¹⁷ Aš pastačiau jiems sargų, sakydamas: ‘Klausykite trimito garso’. Bet jie atsakė: ‘Nesiklausysime!’

¹⁴ Pūskite trimitą, pasirenkite kovai! Bet nė vienas neina į kovą, nes mano rūstybė prieš visą jų daugybę.

³ jeigu jis, artėjant kardui, pūs trimitą ir taip įspės tautą ⁴ ir jei kas nors nepaisys įspėjimo, girdėdamas trimito garsą, ir kardas sunaikins jį, tai jo kraujas bus ant jo paties galvos, ⁵ nes jis girdėjo trimitą, bet nepaisė. O kas paklausys įspėjimo, išgelbės savo gyvybę. ⁶ Bet jei sargybinis matys artėjantį kardą, bet nepūs trimito ir neįspės tautos, o kardas užmuš ką nors, tai jis bus užmuštas už savo kaltę, bet jo kraujo Aš pareikalausiu iš sargybinio rankų’.

⁸ Pūskite ragą Gibėjoje, trimituokite Ramoje. Šaukite Bet Avene, gąsdinkite Benjaminą!

⁶ Argi, išgirdę trimitą mieste, žmonės nenusigąsta? Argi įvyksta nelaimė mieste, Viešpačiui jos neleidus?

¹⁶ diena trimito ir kovos šauksmo prieš sutvirtintus miestus ir aukštus bokštus.

⁷⁰ kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis, ⁷¹ jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia, ⁷² tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą, ⁷³ priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums, ⁷⁴ išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti

⁸ Ir jeigu trimitas duotų neaiškų garsą, kas ruoštųsi į mūšį?

²⁹ Aaronas nešios Izraelio sūnų vardus teismo krūtinės skydelyje kaip amžiną atminimo ženklą Viešpaties akivaizdoje, eidamas į šventyklą.

¹⁶ Izraelitų sutaikinimo pinigus atiduosi Susitikimo palapinės reikalams”.

²⁴ “Sakyk izraelitams, kad septinto mėnesio pirmoji diena bus jums iškilminga poilsio diena­sabatas. Trimitų garsai jums tai primins, ji bus švento susirinkimo diena.

⁹ Paskutinių metų septinto mėnesio dešimtą dieną, sutaikinimo dieną, trimituokite visame krašte ¹⁰ ir paskelbkite, kad penkiasdešimtieji metai yra jubiliejaus metai ir visiems krašto gyventojams suteikiama laisvė. Kiekvienas turės teisę atgauti nuosavybę ir grįžti į savo šeimą.

⁹ Jei eisite į karą savo žemėje prieš tuos, kurie jus spaudžia, trimituokite pavojų. Viešpats, jūsų Dievas, prisimins jus ir išgelbės iš jūsų priešų.

¹ “Pirmoji septinto mėnesio diena bus jums iškilminga ir šventa. Tą dieną nedirbsite jokio darbo­tai bus trimitavimo diena.

⁷ jiems atsakykite: ‘Jordano vanduo buvo išdžiūvęs, Viešpaties Sandoros skryniai keliantis per Jordaną’. Šitie akmenys bus atminimas izraelitams per amžius”.

²⁸ Taip izraelitai gabeno Viešpaties Sandoros skrynią džiūgaudami, rago, trimitų, cimbolų, arfų ir psalterių garsams palydint.

⁴² Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.

¹² levitai giesmininkai Asafas, Hemanas, Jedutūnas, jų sūnūs ir broliai, vilkėdami plonos drobės rūbus, su cimbolais, psalteriais ir arfomis stovėjo į rytus nuo aukuro ir prie jų šimtas dvidešimt kunigų su trimitais. ¹³ Trimitininkai ir giedotojai buvo kaip vienas, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui vienu balsu. Kai jie pakėlė savo balsus su trimitais, cimbolais ir kitais muzikos instrumentais, šlovindami Viešpatį ir sakydami: “Jis yra geras ir Jo gailestingumas amžinas”, debesis pripildė Viešpaties namus

⁶ Kunigai stovėjo savo vietose, taip pat ir levitai su Viešpaties muzikos instrumentais, kuriuos padarė karalius Dovydas Viešpačiui šlovinti už Jo amžiną gailestingumą, kai Dovydas šlovindavo per jų tarnavimą; kunigai trimitavo priešais juos ir visas Izraelis stovėjo.

²⁶ Levitai stovėjo su Dovydo instrumentais, o kunigai­su trimitais.

²⁸ Visi susirinkusieji garbino, giedotojai giedojo ir trimitai skardeno, kol pabaigė aukoti deginamąją auką.

¹⁰ Statybininkams padėjus Viešpaties šventyklos pamatus, kunigai, apsirengę savo rūbais, sustojo su trimitais rankose, o levitai, Asafo sūnūs, su cimbolais šlovino Viešpatį pagal Izraelio karaliaus Dovydo nurodymus.

³⁵ iš kunigų sūnų su trimitais sekė Zacharija, sūnus Jehonatano, sūnaus Šemajos, sūnaus Matanijos, sūnaus Mikajos, sūnaus Zakūro, sūnaus Asafo,

⁵ Giedokite Viešpačiui, pritardami arfomis, giedokite psalmes, pritardami arfomis. ⁶ Trimitų ir rago garsais kelkite džiaugsmingą triukšmą prieš Karalių, Viešpatį!

³ Girkite Jį, pūsdami trimitą! Girkite Jį arfa ir psalteriu!

¹³ Tą dieną pasigirs didysis trimitas, paliktieji Asirijos krašte bei išsklaidytieji Egipto šalyje sugrįš ir pagarbins Viešpatį šventajame Jeruzalės kalne.

¹ “Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų, veltui. ² Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins. ³ Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane, klausykite, ir jūsų siela bus gyva! Aš padarysiu amžiną sandorą su jumis, kaip suteikiau amžiną malonę Dovydui. ⁴ Aš jį paskyriau liudytoju tautoms, kunigaikščiu ir vadu giminėms.

²⁸ Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.

⁴ Tas, pažvelgęs į jį, išsigando ir paklausė: “Kas yra, viešpatie?” Šis jam atsakė: “Tavo maldos ir gailestingumo aukos pakilo Dievo akivaizdon, ir Jis tave prisiminė.

²⁴ ir padėkojęs sulaužė ir tarė: “Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui”. ²⁵ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: “Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui”. ²⁶ Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate šitą taurę, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol Jis ateis.

⁵² staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.

¹⁶ Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia,

¹⁸ Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais.

¹⁷ Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: “Ateik!” Ir kas girdi, teatsiliepia: “Ateik!” Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens.

² “Pirmo mėnesio pirmą dieną ištiesk Susitikimo palapinę,

¹⁷ Taigi antrųjų metų pirmojo mėnesio pirmą dieną palapinė buvo pastatyta.

¹ Antraisiais metais, izraelitams išėjus iš Egipto, antro mėnesio pirmą dieną Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje Susitikimo palapinėje:

¹ Izraelitams išėjus iš Egipto, antraisiais metais, pirmą mėnesį Viešpats kalbėjo Mozei Sinajaus dykumoje:

⁵ Jie ją šventė pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare prie Sinajaus kalno. Izraelitai darė visa, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei.

¹¹ antro mėnesio keturioliktos dienos vakare, valgydamas neraugintą duoną su karčiomis žolėmis;

¹⁷ Kai palapinę dengiąs debesis pakildavo, izraelitai iškeliaudavo; toje vietoje, kur debesis nusileisdavo, izraelitai statydavo stovyklą. ¹⁸ Pagal Viešpaties įsakymą jie keliaudavo ir Jam įsakius ištiesdavo palapines. Kol debesis dengė palapinę, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje. ¹⁹ Jei debesis virš palapinės pasilikdavo ilgą laiką, izraelitai nekeliaudavo. ²⁰ Kartais debesis virš palapinės likdavo tik kelias dienas. Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. ²¹ Jei debesis stovėdavo virš palapinės tik vieną naktį ir, dienai brėkštant, pakildavo, jie keliaudavo toliau; jei debesis pakildavo, jie iškeliaudavo ar dieną, ar naktį. ²² O jei dvi dienas ar visą mėnesį, ar metus debesis pasilikdavo ant palapinės, izraelitai pasilikdavo toje pačioje vietoje; kai tik debesis pakildavo, jie keldavosi iš stovyklos. ²³ Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. Jie laikėsi Viešpaties per Mozę duoto įsakymo.

²¹ Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.

²⁰ Jie keliavo iš Sukoto ir pasistatė stovyklą Etame, dykumos pakraštyje.

¹ Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą. ² Nes jie buvo išėję iš Refidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,

³⁶ Debesiui pakilus nuo palapinės, izraelitai keliaudavo toliau; ³⁷ jei debesis būdavo virš palapinės, jie pasilikdavo toje pačioje vietoje, kol debesis pakildavo.

¹⁶ Po to izraelitai iškeliavo iš Haceroto ir apsistojo Parano dykumoje.

³ Mozė padarė, ką Viešpats įsakė. Jis išsiuntė iš Parano dykumos kiekvienos giminės vyresnįjį:

²⁶ pas Mozę, Aaroną ir izraelitus į Kadešą, į Parano dykumą. Jie papasakojo visiems, ką sužinojo, ir parodė to krašto vaisius.

¹⁵ Palikę Refidimą, sustojo Sinajaus dykumoje. ¹⁶ Išėję iš Sinajaus dykumos, atėjo į Kibrot Taavos kapines.

¹ Mozė kalbėjo izraelitams šioje Jordano pusėje, dykumoje, tarp Parano, Tofelio, Labano, Haceroto ir Di Zahabo miestų.

¹⁹ Palikę Horebą, ėjome per didžiąją, baisiąją dykumą, kurią matėte, keliu per amoritų kalnus, kaip Viešpats, mūsų Dievas, buvo įsakęs. Kai atvykome į Kadeš Barnėją,

² “Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seyro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų; Jo dešinėje­įstatymo liepsna.

¹ Samuelis mirė, visi izraeli tai susirinko, apraudojo jį ir palaidojo jo namuose Ramoje. Dovydas pakilo ir nuėjo į Parano dykumą.

³ Dievas atėjo iš Temano, Šventasis­nuo Parano kalno. Jo šlovė uždengė dangų ir žemė buvo pilna Jo gyriaus.

²³ Pagal Viešpaties įsakymą jie ištiesdavo palapines ir pagal Jo įsakymą iškeliaudavo. Jie laikėsi Viešpaties per Mozę duoto įsakymo.

⁶ “Viešpats, mūsų Dievas, mums kalbėjo prie Horebo: ‘Jau užtenka jums gyventi prie šio kalno.

⁸ Judai, tu susilauksi savo brolių pagarbos, tavo ranka bus ant tavo priešų sprando; tavo tėvo vaikai nusilenks prieš tave.

⁷ iš Judo­Aminadabo sūnus Naasonas,

¹² Pirmą dieną aukojo Aminadabo sūnus Naasonas iš Judo giminės.

¹⁹ Judo sūnūs buvo Eras ir Onanas. Jie mirė Kanaano žemėje. ²⁰ Kitų Judo sūnų šeimos: Šelos­šelai, Pereco­perecai, Zeracho­zerachai. ²¹ Pereco giminės sūnų: Esromo­ esromitai ir Hamulo­hamulai. ²² Judo giminės buvo septyniasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai. ²³ Isacharo sūnų: Tolos­tolai, Pūvos­pūvai, ²⁴ Jašubo­jašubai, Šimrono­šimronai. ²⁵ Isacharo giminės buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai. ²⁶ Zabulono sūnų: Seredo­seredai, Elono­elonai, Jachleelio­ jachlelitai. ²⁷ Zabulono giminės buvo šešiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

⁸ iš Isacharo­Cuaro sūnus Netanelis,

¹⁸ Antrą dieną aukojo Cuaro sūnus Netanelis, Isacharo giminės kunigaikštis:

⁹ iš Zabulono­Helono sūnus Eliabas,

²⁴ Trečią dieną aukojo Zabulono sūnų kunigaikštis, Helono sūnus Eliabas:

⁵¹ Keliantis į kitą vietą, levitai išardys palapinę, o sustojus­vėl išties ją. Jei kas pašalinis prisiartintų prie jos, bus baudžiamas mirtimi.

²⁵ Jie buvo atsakingi už Susitikimo palapinę, jos uždangalus, palapinės įėjimo užuolaidą, ²⁶ kiemo užkabas, įėjimo į kiemą užkabą, palapinės virves bei visus jos reikmenis.

³⁶ Jie saugojo palapinės lentas, kartis, stulpus, jų pakojus, ³⁷ kiemo stulpus, statomus aplinkui, su jų pakojais, kuoleliais ir virvėmis.

²¹ Viešpats kalbėjo Mozei: ²² “Suskaičiuok taip pat Geršono sūnus pagal jų kilmę ir šeimas ²³ nuo trisdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Sandoros palapinėje. ²⁴ Geršonų pareigos yra: ²⁵ nešti palapinės uždangalus, užuolaidą, pakabintą Susitikimo palapinės įėjime, ²⁶ kiemo, kuris yra aplinkui aukurą ir palapinę, užkabas, virves ir prie jų naudojamus įrankius; tai yra jų tarnavimas. ²⁷ Geršonai neš, ką lieps Aaronas ir jo sūnūs. Darbai jiems bus nurodyti ir paskirstyti. ²⁸ Tokia bus Geršono sūnų tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje. ²⁹ Suskaičiuok taip pat Merario sūnus pagal jų kilmę ir šeimas ³⁰ nuo trisdešimties ligi penkiasdešimties metų amžiaus, visus, kurie tarnauja Susitikimo palapinėje. ³¹ Jų darbas bus nešti palapinės lentas, jos užkaiščius, stulpus ir pakojus; ³² taip pat kiemo stulpus, statomus aplinkui, jų pakojus, kuolelius, virves ir visus jų reikmenis. Kiekvienam paskirsite, ką jis turi nešti. ³³ Tai yra Merario sūnų giminės pareiga ir tarnystė Susitikimo palapinėje; jie bus kunigo Aarono sūnaus Itamaro žinioje”.

⁶ Mozė paskirstė vežimus ir jaučius levitams. ⁷ Du vežimus ir keturis jaučius jis davė Geršono sūnums. ⁸ Keturis vežimus ir aštuonis jaučius davė Merario sūnums. Jų vyresnysis buvo kunigo Aarono sūnus Itamaras.

¹¹ Bet Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių vyriausiasis Kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę palapinę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos,

²⁸ Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime,

¹⁴ Žinau, kad greitai ateis mano palapinės nugriovimo metas, kaip ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus man apreiškė.

⁵ Jų vardai: iš Rubeno­Šedeūro sūnus Elicūras,

³⁵ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Šedeūro sūnaus Elicūro auka.

⁵ Rubenas, Izraelio pirmagimis. Jo sūnūs buvo Henochas, iš kurio kilo henochai, Paluvas, iš kurio­paluvai, ⁶ Hecronas, iš jo­hecronai ir Karmis, iš jo­karmiai. ⁷ Rubeno giminės buvo keturiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt. ⁸ Paluvo sūnus buvo Eliabas; ⁹ jo sūnūs Nemuelis, Datanas ir Abiramas; Datanas ir Abiramas prisidėjo prie Koracho maišto, kuris buvo sukeltas prieš Mozę ir Aaroną; tai buvo maištas prieš Viešpatį. ¹⁰ Atvėrusi žemė prarijo juos kartu su Korachu. Du šimtai penkiasdešimt žmonių buvo sunaikinti ugnimi. Tai buvo ženklas izraelitams. ¹¹ Tačiau Koracho sūnūs nežuvo. ¹² Simeono sūnų šeimos: Nemuelio­nemuelitai, Jamino­jaminai, Jachino­jachinai, ¹³ Zeracho­zerachai, Sauliaus­ sauliai. ¹⁴ Simeono giminės buvo dvidešimt du tūkstančiai du šimtai. ¹⁵ Gado sūnų šeimos: Cefono, iš jo­cefonai, Hagio­hagiai, Šūnio­šūniai, ¹⁶ Oznio­ozniai, Erio­eriai, ¹⁷ Arodo­arodai, Arelio­arelitai. ¹⁸ Gado giminės buvo keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

⁶ iš Simeono­Cūrišadajo sūnus Šelumielis,

³⁶ Penktą dieną aukojo Simeono sūnų kunigaikštis, Cūrišadajo sūnus Šelumielis:

¹⁴ iš Gado­Deuelio sūnus Eljasafas,

¹⁴ Gado giminės vadas yra Deuelio sūnus Eljasafas.

⁴² Šeštą dieną aukojo Gado sūnų kunigaikštis, Deuelio sūnus Elja-safas:

¹⁷ Levitai žygiuos viduryje ir neš Susitikimo palapinę. Jie eis ta tvarka, kaip apsistoja, kiekvienas prie savo vėliavos.

²⁷ Kehato giminei priklausė amramų, iccharų, hebronų ir uzielitų šeimos. Tai yra kehatų šeimos. ²⁸ Jų, vyriškos lyties nuo vieno mėnesio amžiaus, suskaityta aštuoni tūkstančiai šeši šimtai asmenų. Jie prižiūrėjo šventyklą. ²⁹ Kehato sūnų šeimos statydavo palapines pietinėje Susitikimo palapinės pusėje. ³⁰ Jiems vadovavo Uzielio sūnus Elicafanas. ³¹ Jie turėjo saugoti skrynią, stalą, žvakidę, aukurus, šventyklos indus, naudojamus tarnavimo metu, uždangą ir visus reikmenis. ³² Levitų vadų vyriausias buvo Eleazaras, kunigo Aarono sūnus. Jis prižiūrės tuos, kurie rūpinasi šventykla.

⁴ Tokios bus kehatų pareigos Susitikimo palapinėje ir Švenčiausiojoje. ⁵ Aaronas ir jo sūnūs, prieš iškeliaujant, nuims uždangą, kabančią prieš Švenčiausiąją, ir ja apdengs Liudijimo skrynią, ⁶ ant viršaus užties opšrų kailiais ir mėlynu audiniu, ir įvers kartis. ⁷ Taip pat padėtinės duonos stalą apdengs mėlyna drobe, sudės smilkytuvus ir indus, taures ir puodelius geriamosioms aukoms pilti, o padėtinę duoną uždės viršuje, ⁸ užties raudona drobe, kurią apdengs opšrų kailių uždangalu, ir įvers kartis. ⁹ Ims mėlyną audinį, juo apdengs žvakidę, lempas, gnybtuvus, indus nuognaiboms ir visus aliejaus indus; ¹⁰ tai įvynios į opšrų kailių uždangalą ir įvers kartis. ¹¹ Auksinį aukurą apdengs mėlyna drobe, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis. ¹² Visus apeigoms naudojamus daiktus įvynios į mėlyną audinį, ant viršaus užties opšrų kailių uždangalu ir uždės ant neštuvų. ¹³ Iš aukuro išims pelenus ir jį apdengs violetine drobe. ¹⁴ Sudėję visus reikmenis, kurie vartojami prie aukuro: indus anglims, šakutes, semtuvėlius ir dubenis, užties opšrų kailių uždangalu ir įvers kartis. ¹⁵ Aaronui ir jo sūnums apdengus šventyklą ir visus jos daiktus, keliantis stovyklai, kehatai atėję juos paims. Jiems negalima prisiliesti prie šventų daiktų, kad nemirtų. Tai yra kehatų pareiga Susitikimo palapinėje. ¹⁶ Kunigo Aarono sūnus Eleazaras rūpinsis aliejumi lempoms, kvapniais smilkalais, padėtine duona, patepimo aliejumi ir viskuo, ko reikia šventyklos apeigoms, taip pat visais šventykloje esančiais daiktais”.

²⁰ Jiems negalima žiūrėti, kas yra Švenčiausiojoje, kol ji neapdengta, kad nenumirtų”.

⁹ Kehato sūnums nedavė vežimų nei jaučių, nes jiems patikėta Švenčiausioji turi būti nešama ant pečių.

¹⁷ Po to buvo išardyta palapinė, kuria nešini ėjo Geršono ir Merario sūnūs.

² Dovydas sakė: “Niekam nevalia nešti Dievo skrynios, tik levitams, nes juos Viešpats išsirinko Dievo skryniai nešioti ir Jam amžinai tarnauti”.

¹² ir jiems tarė: “Jūs esate levitų šeimų vadai; pasišventinkite jūs ir jūsų broliai, kad galėtumėte atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią į vietą, kurią jai paruošiau. ¹³ Kadangi pirmą kartą jūsų nebuvo, Viešpats, mūsų Dievas, ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome”. ¹⁴ Kunigai ir levitai pasišventino, kad galėtų atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią. ¹⁵ Levitai nešė Dievo skrynią ant savo pečių, kaip Mozė buvo įsakęs pagal Viešpaties jam duotą žodį.

¹⁹ Bet jo tėvas nesutiko ir sakė: “Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų”.

¹⁰ iš Juozapo sūnų: iš Efraimo­Amihudo sūnus Elišama ir iš Manaso­ Pedacūro sūnus Gamelielis,

¹⁸ Vakaruose bus Efraimo sūnų stovykla. Jų vadas yra Amihudo sūnus Elišama. ¹⁹ Jo vyrų, tinkančių eiti į karą, yra keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai. ²⁰ Šalia jų bus Manaso giminė. Jos vadas yra Pedacūro sūnus Gamelielis. ²¹ Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt du tūkstančiai du šimtai. ²² Benjamino giminės vadas yra Gideonio sūnus Abidanas. ²³ Jo vyrų, tinkančių karui, yra trisdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai. ²⁴ Viso Efraimo stovykloje yra šimtas aštuoni tūkstančiai šimtas karių. Efraimo būriai eis treti.

⁴⁸ Septintą dieną aukojo Efraimo sūnų kunigaikštis, Amihudo sūnus Elišama:

²³ Isacharo sūnų: Tolos­tolai, Pūvos­pūvai, ²⁴ Jašubo­jašubai, Šimrono­šimronai. ²⁵ Isacharo giminės buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai. ²⁶ Zabulono sūnų: Seredo­seredai, Elono­elonai, Jachleelio­ jachlelitai. ²⁷ Zabulono giminės buvo šešiasdešimt tūkstančių penki šimtai. ²⁸ Juozapo sūnūs Manasas ir Efraimas pagal savo šeimas: ²⁹ Manasui gimė Machyras, iš kurio kilo machyrai, iš Machyro sūnaus Gileado­gileadiečiai. ³⁰ Šitie yra Gileado sūnūs, iš kurių kilo: iš Jezero­jezerai, iš Heleko­helekai, ³¹ iš Asrielio­asrielitai, iš Šechemo­šechemai, ³² iš Šemidos­šemidai ir iš Hefero­heferai. ³³ O Hefero sūnus Celofhadas neturėjo sūnų, tik dukteris, kurių vardai yra: Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca. ³⁴ Manaso giminės buvo penkiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai. ³⁵ Efraimo sūnų šeimos: Šutelacho­šutelachai, Bechero­becherai, Tahano­tahanai. ³⁶ Šutelacho sūnaus Erano­eranai. ³⁷ Efraimo giminės buvo trisdešimt du tūkstančiai penki šimtai. Šitos yra Juozapo giminės šeimos. ³⁸ Benjamino sūnų šeimos: Belos­belai, Ašbelio­ašbelitai, Ahiramo­ahiramai, ³⁹ Šefufamo­šefufamai, Hufamo­hufamai. ⁴⁰ Belos sūnūs buvo Ardas ir Naamanas. Iš Ardo­ardai, iš Naamano­naamanai. ⁴¹ Benjamino giminės buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai.

¹ Klausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk. ² Pažadink savo jėgą ties Efraimu, Benjaminu ir Manasu, ateik ir išgelbėk mus!

⁵⁴ Aštuntą dieną aukojo Manaso sūnų kunigaikštis, Pedacūro sūnus Gamelielis:

¹¹ iš Benjamino­Gideonio sūnus Abidanas,

⁶⁰ Devintą dieną aukojo Benjamino sūnų kunigaikštis, Gideonio sūnus Abidanas:

¹⁶ Danas teis savo tautą, kaip viena iš Izraelio giminių. ¹⁷ Danas bus gyvatė šalia kelio, angis ant tako, gelianti žirgui į kulnis taip, kad jo raitelis nuvirstų atbulas.

¹² iš Dano­Amišadajo sūnus Ahiezeras,

²⁵ Šiaurėje bus Dano stovykla. Jos vadas yra Amišadajo sūnus Ahiezeras. ²⁶ Jo vyrų, tinkančių karui, yra šešiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai. ²⁷ Šalia jo išties savo palapines Ašero giminė, kurios vadas yra Ochrano sūnus Pagielis. ²⁸ Jo vyrų, tinkančių karui, yra keturiasdešimt vienas tūkstantis penki šimtai. ²⁹ Šalia jų stovyklaus Neftalio giminė. Jos vadas yra Enano sūnus Ahyra. ³⁰ Jo vyrų, tinkančių karui, yra penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai. ³¹ Viso Dano stovykloje yra šimtas penkiasdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai karių. Jie eis paskutiniai”.

⁶⁶ Dešimtą dieną aukojo Dano sūnų kunigaikštis, Amišadajo sūnus Ahiezeras:

⁴² Dano sūnų šeimos: Šuhamo­ šuhamai. Tai Dano giminės šeimos. ⁴³ Šuhamų buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai. ⁴⁴ Ašero sūnų šeimos: Imnos­imnai, Išvio­išviai, Berijos­berijai. ⁴⁵ Iš Berijos sūnų: Hebero­heberai ir Malkielio­malkielitai. ⁴⁶ Ašero dukters vardas buvo Seracha. ⁴⁷ Ašero giminės buvo penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai. ⁴⁸ Neftalio sūnų šeimos: Jachceelio­jachceelitai, Gūnio­gūniai, ⁴⁹ Jecero­jecerai, Šilemo­šilemai. ⁵⁰ Neftalio giminės buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai. ⁵¹ Izraelitų, kurie buvo surašyti, buvo šeši šimtai vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt.

¹⁷ Atsimink, ką tau padarė amalekiečiai, kai išėjai iš Egipto. ¹⁸ Jie išėjo prieš tave ir tavo nuvargusius ir atsilikusius žmones išžudė, kai tu buvai pailsęs ir nuvargęs; jie nebijojo Dievo.

⁹ Ginkluotieji žygiavo priekyje kunigų, kurie pūtė trimitus, o likusieji ėjo paskui skrynią.

¹² Jūs išeisite neskubėdami ir nebėgsite. Viešpats eis pirma jūsų, Izraelio Dievas bus jūsų apsauga.

⁸ Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave.

¹³ iš Ašero­Ochrano sūnus Pagielis,

⁷² Vienuoliktą dieną aukojo Ašero sūnų kunigaikštis, Ochrano sūnus Pagielis:

¹⁵ iš Neftalio­Enano sūnus Ahyra”.

⁷⁸ Dvyliktą dieną aukojo Neftalio sūnų kunigaikštis, Enano sūnus Ahyra:

³⁴ Izraelitai viską padarė taip, kaip Viešpats įsakė. Jie sustodavo ir žygiuodavo būriais, giminėmis ir šeimomis.

³⁵ Sandoros skrynią pakeliant kelionei, Mozė tardavo: “Viešpatie! Teišsisklaido Tavo priešai ir bėga nuo Tavo veido tie, kurie Tavęs nekenčia”. ³⁶ Kai sustodavo, jis tardavo: “Sugrįžk, Viešpatie, pas Izraelio tūkstančių tūkstančius!”

⁴ kuris girdi Dievo žodžius, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis. ⁵ Kokios gražios tavo palapinės, Jokūbai, ir tavo buveinės, Izraeli!

¹⁰ Kas yra toji, kuri pasirodo lyg ryto aušra, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis?

³³ nes Dievas nėra sumaišties, bet ramybės Dievas,­kaip ir visose šventųjų bažnyčiose.

⁴⁰ Tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai.

⁵ Nors kūnu esu toli nuo jūsų, tačiau dvasia su jumis ir džiaugiuosi, matydamas jūsų tvarką ir jūsų tikėjimo Kristumi tvirtumą.

⁷ Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Tavo palikuonims duosiu šitą šalį”. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.

¹⁵ Visą žemę, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonims visam laikui.

¹⁸ Tą dieną Viešpats padarė su Abromu sandorą, sakydamas: “Tavo palikuonims atidaviau visą žemę nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės:

¹² Tu juk sakei: ‘Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’ ”.

¹⁸ Joms sugrįžus pas savo tėvą Reuelį, jis paklausė: “Kodėl šiandien taip anksti parėjote?”

¹ Mozė ganė savo uošvio, midjaniečių kunigo Jetro, avis. Kartą jis buvo nusivaręs avis už dykumos, prie Dievo kalno Horebo.

⁸ Aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankos ir išvesti jos iš tos šalies į gerą ir plačią šalį, plūstančią pienu ir medumi: į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę.

⁷ Aš jus priimsiu, kad būtumėte mano tauta, ir Aš būsiu jūsų Dievas, kad žinotumėte, jog esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedė iš egiptiečių vergijos. ⁸ Aš nuvesiu jus į šalį, kurią pažadėjau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui; ją duosiu jums paveldėti, nes Aš esu Viešpats!”

¹ Jetras, Midjano kunigas, Mozės uošvis, išgirdo visa, ką Dievas padarė Mozei ir savo tautai Izraeliui, ir kad Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto.

²⁷ Po to Mozės uošvis iškeliavo į savo šalį.

¹⁹ Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys?

¹⁶ Mozės uošvio kenito palikuonys traukė iš Palmių miesto su Judu į pietus Arado link. Ten nuėję, jie apsigyveno.

¹¹ Heberas, kainitas, atsiskyrė nuo kainitų, Mozės giminaičio Hobabo palikuonių. Jis pasistatė savo palapinę po ąžuolu arti Caanaimo Kedeše.

⁶ Kenitams jis tarė: “Pasitraukite nuo amalekiečių, kad jūsų nesunaikinčiau kartu su jais. Jūs buvote draugiški izraelitams, jiems einant iš Egipto”. Kenitai pasitraukė nuo amalekiečių.

⁸ Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki.

³ Daug tautų ateis ir sakys: “Eikime prie Viešpaties kalno, į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais”. Nes iš Siono išeis įstatymas, o iš Jeruzalės­Viešpaties žodis.

⁵ Jie klaus kelio į Sioną ir keliaus, sakydami: ‘Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!’

²¹ Vieno miesto gyventojai kalbės kito miesto gyventojams: ‘Eikime drauge melstis Viešpačiui ir ieškoti kareivijų Viešpaties’. ²² Daug tautų ir giminių ateis Jeruzalėn ieškoti kareivijų Viešpaties ir melstis Viešpačiui’. ²³ Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Tuomet dešimt vyrų iš įvairių tautų atėję įsikibs žydui už skverno ir sakys: ‘Mes eisime su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas’ ”.

⁵ Bet čia jam nedavė paveldėti nė pėdos žemės, tik pažadėjo ją atiduoti jo ir jo palikuonių nuosavybėn, nors jis dar buvo bevaikis.

² su viltimi amžinojo gyvenimo, kurį nemeluojantis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus,

¹⁸ Tad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje.

¹ Viešpats tarė Abromui: “Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.

³⁰ Žinau, tu išsiilgai savo tėvo namų ir todėl iškeliavai, bet kodėl pavogei mano dievukus?”

¹⁵ Noomė tarė: “Tavo brolienė sugrįžo pas savo tautą ir savo dievus. Grįžk ir tu”. ¹⁶ Tačiau Rūta atsakė: “Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta yra mano tauta ir tavo Dievas­mano Dievas. ¹⁷ Kur tu mirsi, ir aš ten mirsiu ir būsiu palaidota. Tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau, bet tik mirtis atskirs mane nuo tavęs”.

¹⁰ Klausyk, dukra, pažvelk ir išgirsk! Pamiršk savo tautą ir tėvo namus.

²⁹ Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo.

²⁶ “Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės,­negali būti mano mokinys.

¹⁶ Todėl nuo šiol mes nė vieno nebepažįstame pagal kūną. Jei mes ir pažinome Kristų pagal kūną, tai dabar taip Jo nebepažįstame.

⁸ Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs.

¹³ Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet iš tolo juos regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos, išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai.

¹⁵ Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.

⁸ Pamokysiu tave ir parodysiu kelią, kuriuo turi eiti; tave mano akys lydės.

¹⁴ Juk kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio. ¹⁵ Jei koja sakytų: “Kadangi nesu ranka, todėl nepriklausau kūnui”, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? ¹⁶ O jeigu ausis sakytų: “Kadangi nesu akis, todėl nepriklausau kūnui”, argi dėl to ji nepriklausytų kūnui? ¹⁷ Jeigu visas kūnas būtų akis, tai kur būtų klausa? Jeigu visas kūnas būtų klausa, tai kur būtų uoslė? ¹⁸ Bet dabar Dievas sudėliojo kūne narius ir kiekvieną iš jų, kaip panorėjo. ¹⁹ Ir jei visi būtų vienas narys, kur beliktų kūnas? ²⁰ Bet dabar narių daug, o kūnas vienas. ²¹ Akis negali pasakyti rankai: “Man tavęs nereikia”, ar galva kojoms: “Man jūsų nereikia”.

² Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.

¹⁸ Jis teisingai elgiasi su našlaičiais ir našlėmis, myli ateivį, duodamas jam maisto ir drabužių.

²⁷ Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos. ²⁸ Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims. ²⁹ Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos. ³⁰ Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai. ³¹ Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: “Viešpats tai padarė”.

⁵ Dieve, tegiria Tave tautos, tegiria Tave visos tautos! ⁶ Žemė davė derlių, nes mus laimino Dievas, mūsų Dievas. ⁷ Telaimina mus Dievas ir tebijo Jo visi žemės pakraščiai.

³ Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.

³ ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: “Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:

¹⁷ Viešpaties šlovė atrodė izraelitams lyg deganti ugnis kalno viršūnėje. ¹⁸ Mozė įėjo į debesį ir užlipo į kalną. Jis pasiliko kalne keturiasdešimt parų.

¹⁴ Viešpats atsakė: “Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį”. ¹⁵ Mozė atsakė: “Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos.

¹² ir izraelitai iškeliavo būriais iš Sinajaus dykumos. Debesis nusileido Parano dykumoje.

³³ kuris ėjo pirma jūsų keliu ir nurodydavo vietą, kur ištiesti palapines; naktį rodydavo kelią ugnimi, o dieną­debesies stulpu.

⁹ Aš užlipau ant kalno paimti akmeninių plokščių, plokščių sandoros, kurią Viešpats su jumis padarė, ir pasilikau ten keturiasdešimt parų, nevalgiau duonos ir negėriau vandens.

²⁶ “Imkite šitą įstatymo knygą kaip liudijimą prieš jus ir ją padėkite prie Viešpaties, jūsų Dievo, Sandoros skrynios.

² Trims dienoms praėjus, vyresnieji ėjo per stovyklą ³ ir įsakė žmonėms: “Kai pamatysite Viešpaties, jūsų Dievo, Sandoros skrynią ir kunigus levitus, ją nešančius, pradėkite žygiuoti paskui ją. ⁴ Tačiau tarp jūsų ir jos privalo būti maždaug dviejų tūkstančių uolekčių atstumas. Neprieikite prie jos arti! Niekad nėjote tuo keliu, todėl sekite ją”. ⁵ Jozuė tarė žmonėms: “Pašventinkite save, nes rytoj Viešpats darys tarp jūsų stebuklus!” ⁶ Po to Jozuė tarė kunigams: “Imkite Sandoros skrynią ir eikite tautos priekyje!” Jie paėmė Sandoros skrynią ir ėjo tautos priekyje.

¹¹ Visos žemės Viešpaties Sandoros skrynia eis per Jordaną pirma jūsų. ¹² Paskirkite dvylika vyrų iš Izraelio giminių, iš kiekvienos po vieną. ¹³ Kai tik kunigų, nešančių Viešpaties, visos žemės valdovo, skrynią, kojos palies Jordano vandenį, tekąs žemyn iš aukštumų vanduo sustos kaip pylimas”. ¹⁴ Žmonės išėjo iš palapinių, kad pereitų Jordaną paskui kunigus, nešančius Sandoros skrynią tautos priekyje. ¹⁵ Kai kunigai su Sandoros skrynia įbrido į vandenį (Jordanas buvo patvinęs pjūties metu), ¹⁶ vanduo sustojo tekėjęs. Vanduo, tekąs iš aukštumų, sustojo kaip pylimas prie Adamo miesto, kuris yra šalia Cartano, o vanduo, tekąs Sūriosios jūros link, išseko. Ir tauta perėjo per Jordaną ties Jerichu. ¹⁷ Kunigai, nešusieji Viešpaties Sandoros skrynią, stovėjo ant sausos žemės Jordano viduryje, iki visa tauta sausuma perėjo per Jordaną.

²⁷ Izraelitai klausė Viešpaties (tada ten buvo Dievo Sandoros skrynia

³ Kai žmonės sugrįžo į stovyklą, Izraelio vyresnieji tarė: “Kodėl Viešpats leido šiandien filistinams nugalėti? Atsigabenkime iš Šilojo Viešpaties Sandoros skrynią, kad ji būtų su mumis ir mus išgelbėtų nuo priešų”.

¹¹ Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ ”

¹² kuriai sakė: “Tai poilsis, kur gali pailsėti pavargę, tai atgaiva”. Bet jie neklausė.

¹ Taip sako Viešpats: “Dangus yra mano sostas ir žemė­mano pakojis. Kur yra namai, kuriuos jūs man norite statyti, ir kur mano poilsio vieta?

¹⁶ Tuomet jūs tapsite gausia tauta ir niekas nebeklaus, kur yra Viešpaties Sandoros skrynia. Ji niekam neberūpės, jos nei prisimins, nei pasiges ir naujos nebedarys.

¹⁶ Taip sako Viešpats: “Eikite į kelius ir ieškokite senovinių takų; suradę gerą kelią, juo eikite. Taip rasite atilsį savo sieloms. Bet jie atsakė: ‘Neisime!’

⁸ Aš juos parvesiu iš šiaurės šalies ir surinksiu iš tolimiausių kraštų kartu su aklais ir raišais, nėščiomis ir gimdančiomis, didžiulė minia jų sugrįš! ⁹ Verkdami jie pareis. Aš paguosiu juos ir vesiu prie vandens upelių tiesiu keliu, kad jie nesukluptų. Aš esu Izraelio tėvas, o Efraimas yra mano pirmagimis”.

⁶ Tą dieną Aš, pakėlęs ranką, prisiekiau, kad išvesiu juos iš Egipto krašto ir nuvesiu į mano numatytą jiems žemę, tekančią pienu ir medumi,­į geriausią kraštą iš visų.

²⁸ Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. ²⁹ Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. ³⁰ Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”.

³ O mes, įtikėjusieji, einame į tą poilsį, kaip Jo pasakyta: “Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį’ ”, nors darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sutvėrimo. ⁴ Jis vienoje vietoje pasakė apie septintąją dieną: “Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų savo darbų”. ⁵ Ir vėl anoje vietoje: “Jie neįeis į mano poilsį”. ⁶ Kadangi kai kuriems belieka įeiti, o tie, kuriems pirma buvo paskelbta Evangelija, neįėjo dėl neklusnumo, ⁷ Jis vėl nustato tam tikrą dieną, po tiek daug laiko, kartodamas Dovydo lūpomis,­“šiandien”,­kaip ir buvo pasakyta: “Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių”. ⁸ Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį, Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną. ⁹ Taigi sabato poilsis tebepasilieka Dievo tautai, ¹⁰ nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų. ¹¹ Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu.

²⁰ Ramybės Dievas, amžinosios Sandoros krauju išvedęs iš numirusių didįjį avių Ganytoją­mūsų Viešpatį Jėzų, ²¹ Viešpats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, šviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį. ²² Jis nepatraukė nuo jų debesies stulpo dieną nė ugnies stulpo naktį.

¹⁵ Tą dieną, kai buvo pastatyta Liudijimo palapinė, ją apdengė debesis, o naktį virš palapinės buvo tarsi ugnies liepsna. ¹⁶ Taip buvo visą laiką: dieną ją dengė debesis, o naktį­tarsi liepsna.

¹² Debesies stulpu vedei juos dieną ir ugnies stulpu nušvietei naktį jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.

¹⁹ Tačiau Tu, Dieve, būdamas didžiai gailestingas, jų nepalikai dykumoje; debesies stulpas neatsitraukė nuo jų dieną nė ugnies stulpas naktį, rodydamas jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.

³⁹ Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi.

¹⁰ Ir Jis atlygina tiems, kurie Jo nekenčia, juos sunaikindamas. Jis nedels, kad atlygintų tam, kuris Jo nekenčia.

⁴¹ Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.

¹ Tepakyla Dievas, tebūna išsklaidyti Jo priešai, tebėga nuo Jo, kurie Jo nekenčia. ² Kaip dūmai išsklaidomi, kaip vaškas nuo ugnies sutirpsta, taip tepradingsta nedorėliai Dievo akivaizdoje.

⁸ Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.

¹² Vargas daugeliui tautų, kurios šėlsta lyg jūrų bangos ir ūžia kaip putojantys vandenys. ¹³ Viešpats sudraus jas, ir jos bėgs lyg dulkės, nešamos vėjo kalnuose, kaip audros sūkurio blaškomi lapai jos dings. ¹⁴ Vakare­siaubas! Rytą jų jau nebėra! Tokia dalia mūsų naikintojų, likimas tų, kurie mus plėšia!

⁹ Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk, kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei slibiną?

⁶⁰ Atsisveikindami jie laimino ją: “Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!”

¹⁰ ‘Aš vienas neįstengiu jumis rūpintis, nes Viešpats, jūsų Dievas, jus padaugino, ir šiandien jūsų yra tiek, kiek dangaus žvaigždžių.

¹³ Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams! ¹⁴ Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių! ¹⁵ Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta. ¹⁶ Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai! ¹⁷ Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!

¹⁷ Viešpatie, kodėl leidai mums nuklysti nuo Tavo kelių, sukietinai mūsų širdį, kad Tavęs nebijotume? Sugrįžk dėl savo tarnų, savo paveldėtų giminių.