Psalms 91 Cross References - Lithuanian

¹ Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, ² sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!” ³ Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. ⁴ Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! ⁵ Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, ⁶ nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. ⁷ Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. ⁸ Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą, ⁹ nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine. ¹⁰ Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės. ¹¹ Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose. ¹² Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį. ¹³ Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną. ¹⁴ “Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta. ¹⁵ Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu. ¹⁶ Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.

¹⁵ Erškėtis atsakė medžiams: ‘Jei tikrai jūs norite mane patepti karaliumi, ateikite ir ilsėkitės mano pavėsyje, o jei ne, tegul išeina ugnis iš erškėčio ir sudegina Libano kedrus!’

¹ Dovydas sušaukė į Jeruzalę visus Izraelio ir giminių kunigaikščius, būrių viršininkus, tūkstantininkus, šimtininkus, karaliaus bei jo sūnų nuosavybės ir gyvulių vyriausiuosius prievaizdus, rūmų valdininkus, narsius vyrus ir karžygius. ² Karalius atsistojęs tarė: “Paklausykite, mano broliai, mano tauta. Aš norėjau statyti namus Viešpaties Sandoros skryniai, pakojį mūsų Dievui ir buvau pasiruošęs statybai, ³ bet Dievas man tarė: ‘Tu nestatysi namų mano vardui, nes tu esi karys ir praliejai kraują’. ⁴ Tačiau Viešpats, Izraelio Dievas, pasirinko mane iš visų mano tėvo namų, kad būčiau karalius viso Izraelio. Jis išrinko iš Judo giminės mano tėvo namus ir iš mano tėvo sūnų mane panorėjo paskirti viso Izraelio karaliumi. ⁵ Viešpats davė man daug sūnų ir iš visų Jis pasirinko Saliamoną, kad jis sėdėtų Viešpaties karalystės soste ir valdytų Izraelį. ⁶ Jis man pasakė: ‘Tavo sūnus Saliamonas pastatys mano namus ir mano kiemus; Aš jį išsirinkau savo sūnumi ir Aš būsiu jam tėvas. ⁷ Be to, Aš įtvirtinsiu jo karalystę per amžius, jei jis vykdys mano įsakymus ir nurodymus kaip iki šiolei’. ⁸ Taigi dabar viso Izraelio ir mūsų Dievo akivaizdoje jums sakau: klausykite ir vykdykite visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, kad gyventumėte šioje geroje žemėje ir ji liktų jūsų vaikams per amžius. ⁹ O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir Jam tarnauk tobula širdimi ir su tikru noru, nes Viešpats ištiria visų širdis ir siekius. Jei Jo ieškosi, rasi Jį, o jei Jį paliksi, Jis atmes tave amžiams. ¹⁰ Dabar įsidėmėk! Viešpats tave išsirinko, kad pastatytum namus šventyklai. Būk stiprus ir daryk tai”. ¹¹ Dovydas davė savo sūnui Saliamonui šventyklos planą: prieangių, pastatų, sandėlių, aukštutinių ir vidinių patalpų ir Švenčiausiosios; ¹² taip pat ir kitus brėžinius, kurie buvo jo širdyje: Viešpaties namų kiemo, visų aplinkui esančių patalpų, Dievo namų turtų saugyklos ir pašvęstų daiktų saugyklos, ¹³ patalpų kunigų bei levitų padaliniams ir įvairiems šventyklos darbams, ir visų Viešpaties namų tarnystės indų. ¹⁴ Jis davė Saliamonui aukso ir sidabro auksiniams ir sidabriniams indams nulieti, nustatydamas atskirų indų svorį: ¹⁵ auksinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį, taip pat sidabrinėms žvakidėms ir jų lempoms nustatė kiekvienos žvakidės ir lempos svorį pagal jų paskirtį. ¹⁶ Taip pat davė aukso padėtinės duonos stalams iš aukso ir sidabro sidabriniams stalams, ¹⁷ gryno aukso šakutėms, puodams, taurėms ir auksiniams dubenims, kiekvienam pagal svorį, sidabriniams dubenims, kiekvienam sidabro pagal svorį; ¹⁸ smilkomajam aukurui gryniausio aukso pagal svorį ir cherubams, kurie laikė išskleidę sparnus ir dengė Viešpaties Sandoros skrynią. ¹⁹ Visa tai buvo užrašyta pagal Viešpaties duotą apreiškimą, kaip Jis nurodė atlikti darbus. ²⁰ Dovydas tarė savo sūnui Saliamonui: “Būk stiprus ir drąsus bei imkis darbo! Nebijok ir nenusigąsk, nes Viešpats Dievas, mano Dievas, bus su tavimi. Jis nepaliks tavęs, kol baigsi visus Viešpaties namų statybos darbus. ²¹ Kunigai ir levitai yra pasiruošę bet kokiai Dievo namų tarnystei; kiekviename darbe tau padės patyrę meistrai ir visa tauta bei kunigaikščiai vykdys tavo įsakymus”.

⁸ Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane

¹³ Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą.

⁵ Jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną, savo buveinės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane.

²⁰ Tu paslėpsi juos savo artume nuo žmonių išdidumo, saugosi juos savo palapinėje nuo liežuvių plakimo.

⁷ Tu esi mano slėptuvė, nuo pavojų apsaugosi mane, išgelbėjimo giesmėmis apsupsi mane.

⁷ Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.

⁸ Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.

¹ Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk. Mano siela pasitiki Tavimi. Tavo sparnų pavėsyje slepiuos, kol praeis nelaimė.

³ Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo. ⁴ Norėčiau gyventi Tavo palapinėje amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga.

¹ Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!

⁵ Viešpats yra tavo sargas, Viešpats­tau šešėlis tavo dešinėje:

³ Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.

⁵ tada Viešpats padarys ant viso Siono kalno ir ant susirinkusių debesį ir dūmus dieną, o naktį skaisčiai liepsnojančią ugnį. Viešpaties šlovė bus apsauga visiems. ⁶ Tai bus ūksmė dienos metu nuo karščio ir priedanga bei užuovėja nuo audros ir lietaus.

¹⁴ Jis bus pašventinimas, suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiems Izraelio namams, spąstai bei kilpa Jeruzalės gyventojams.

⁴ Tu buvai stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje; baisiųjų rūstybė atsimušė kaip audra į sieną.

² Kiekvienas iš jų bus kaip prieglauda nuo vėjo ar apsauga audroje: kaip vandens upeliai dykumoje ir kaip didelės uolos šešėlis tyruose.

²⁰ Viešpaties pateptąjį jie sugavo, o mes tikėjome, kad jo ūksmėje gyvensime tarp tautų.

¹⁶ Aš juos toli išvijau ir išsklaidžiau tarp pagonių tautų, tačiau būsiu jiems šventykla tuose kraštuose.

⁵ Aš būsiu kaip rasa Izraeliui, jis žydės kaip lelija ir išleis šaknis kaip Libano kedras. ⁶ Jis išsikeros, išleis atžalas, bus gražus kaip alyvmedis ir kvepės kaip Libanas.

¹⁵ Kiekvienas, kas išpažįsta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas tame ir tas Dieve pasilieka. ¹⁶ Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas jame.

⁷ Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

¹⁷ Šiandien tu pareiškei, kad pasirinkai Viešpatį savo Dievu ir kad vaikščiosi Jo keliais, laikysiesi Jo įsakymų, paliepimų ir įstatymų ir būsi paklusnus Jo balsui. ¹⁸ Šiandien Viešpats pareiškė, kad pasirinko tave būti Jo ypatinga tauta, kaip Jis pažadėjo, kad tu įvykdytum visus Jo įsakymus, ¹⁹ kad Jis išaukštintų tavo vardą virš visų tautų, kurias sutvėrė, ir suteiktų tau garbę ir šlovę; kad tu galėtum būti šventa tauta Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis pasakė”.

³⁰ Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs? ³¹ Mūsų Uola nėra tokia, kaip jų uola, patys mūsų priešai tai liudija.

²⁷ Amžinasis Dievas yra tavo apsauga, Jo rankos­tavo prieglauda. Jis ištiesia jas į priešą ir tu sunaikini jį. ²⁸ Izraelis gyvens saugiai, Jokūbo šaltinis bus geroje, kviečių ir vyno žemėje; Jo dangūs siųs rasą. ²⁹ Laimingas tu, Izraeli! Kas prilygs tau? Tauta, išgelbėta Viešpaties. Jis tavo apsaugos skydas ir didybės kardas. Tavo priešai pasiduos tau, o tu mindžiosi jų sprandus”.

⁶ Jūs laikote nieku vargšą, bet jo priebėga yra Viešpats.

² Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas. Dievas yra mano jėga, Juo pasitikėsiu; Jis­mano skydas, išgelbėjimo ragas, mano aukštas bokštas.

⁴ Eisiu prie Dievo aukuro, pas Dievą, savo didžiausią linksmybę. Girsiu Tave arfa, o Dieve, mano Dieve!

¹ Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje.

¹⁴ Nes šis Dievas yra mūsų Dievas per amžius, Jis ves mus iki mirties.

⁵ Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame. ⁶ Tik Jis yra mano uola ir išgelbėjimas, mano tvirtovė­aš nesvyruosiu. ⁷ Dieve mano išgelbėjimas ir garbė; mano stiprybės uola ir priebėga yra Dievas. ⁸ Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį. Dievas yra mums apsauga.

⁶ Žemė davė derlių, nes mus laimino Dievas, mūsų Dievas. ⁷ Telaimina mus Dievas ir tebijo Jo visi žemės pakraščiai.

³ Būk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė!

⁹ nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.

⁵ Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: “Tu esi mano priebėga, Tu mano dalis gyvųjų šalyje”.

¹⁰ Viešpaties vardas­tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

² Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas”.

³ Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi. ⁴ Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė.

¹ “Anuo metu,­sako Viešpats,­Aš būsiu Dievas visoms Izraelio giminėms, ir jos bus mano tauta.

³⁸ Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena”.

¹⁶ Bet dabar jie siekė geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas nesigėdija vadintis jų Dievu: juk Jis paruošė jiems Miestą!

³⁷ ir skleisdami blogus atsiliepimus apie tą žemę, buvo ištikti Viešpaties akivaizdoje ir mirė. ³⁸ Iš visų, kurie buvo išėję žemę išžvalgyti, gyvi liko tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas.

⁴⁶ Mozė sakė Aaronui: “Imk smilkytuvą, pasisemk žarijų nuo aukuro, užberk ant jų smilkalų ir skubiai eik prie žmonių, kad juos sutaikintum, nes jau pasireiškė Viešpaties rūstybė ir prasidėjo maras”. ⁴⁷ Ir Aaronas padarė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į žmonių vidurį, tarp kurių jau buvo prasidėjęs maras. Jis užbėrė smilkalų ir sutaikino tautą. ⁴⁸ Jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Maras liovėsi.

¹⁵ Viešpats siuntė marą Izraeliui tą rytą ir jis tęsėsi iki nustatyto laiko. Nuo Dano iki Beer Šebos mirė septyniasdešimt tūkstančių vyrų.

³⁷ Jei badas ar maras siaus krašte, jei pūs karštas pietų vėjas, jei pelėsiai ir skėriai naikins derlių, jei žmones miestuose apsups priešas, užeis vargai ar ligos

¹⁰ Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams. ¹¹ Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina. ¹² Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi. ¹³ Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais. ¹⁴ Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį. ¹⁵ Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos. ¹⁶ Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna. ¹⁷ Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės. ¹⁸ Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo. ¹⁹ Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs. ²⁰ Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos. ²¹ Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas. ²² Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.

⁶ nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.

⁷ Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.

⁹ Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos.

⁵ Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.

²³ kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

¹² Žmonės nežino savo laiko kaip ir žuvys, kurios sugaunamos tinklu, arba kaip paukščiai, kurie pagaunami spąstais. Žmonės patenka į nelaimės spąstus, kai jie to visai nesitiki.

⁸ Efraimo sargas yra su mano Dievu. Bet pranašas­žabangai visuose jo keliuose, neapykanta Dievo namuose.

⁵ Argi paukštis įkliūna į spąstus, jei juose nėra masalo? Argi spąstai pašoka, nieko nepagavę?

⁹ Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje.

²⁶ ir atsipeikėtų nuo pinklių velnio, kuris pavergęs juos savo valiai.

¹ Po šių įvykių Viešpats prabilo į Abromą regėjime: “Nebijok, Abromai! Aš esu tavo skydas ir labai didelis atlygis!”

¹¹ Kaip erelis moko skristi savo jauniklius, pats sklando virš lizdo ištiesęs savo sparnus ir neša juos ant savo sparnų,

¹² Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau pilną užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti”.

² Paimk mažąjį ir didįjį skydą ir man padėk!

⁴ Norėčiau gyventi Tavo palapinėje amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga.

²³ Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia. ²⁴ Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

² Parpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą.

¹ Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave, Jokūbai, ir padarė tave, Izraeli: “Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano. ² Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.

³⁷ “Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!

³¹ Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.

² su viltimi amžinojo gyvenimo, kurį nemeluojantis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus,

¹⁷ Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, pridėjo priesaiką. ¹⁸ Tad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje.

⁶ Viešpats padarė, kad sirų kariuomenė girdėjo vežimų ir žirgų kanopų bildesį, didelės kariuomenės garsus. Sirai kalbėjosi: “Tikrai, Izraelio karalius pasamdė prieš mus hetitų ir egiptiečių karalius”.

¹³ Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones, ¹⁴ mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo. ¹⁵ Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.

¹⁹ Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs. ²⁰ Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos. ²¹ Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas. ²² Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi. ²³ Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi. ²⁴ Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi. ²⁵ Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje. ²⁶ Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku. ²⁷ Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui”.

⁴ Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.

¹⁴ Anksti rytą keliasi žudikas ir žudo beturtį ir vargšą; naktį jis slankioja kaip vagis. ¹⁵ Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą. ¹⁶ Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino.

⁵ Aš atsiguliau ir užmigau, ir vėl pabudau, nes Viešpats mane palaikė. ⁶ Nebijosiu dešimčių tūkstančių žmonių, kurie sustoja aplinkui mane.

¹ Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas­ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė­prieš ką man drebėti? ² Kai nedorėliai­mano priešai ir piktieji­puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta. ³ Nors stovėtų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors ir karas kiltų prieš mane, aš pasitikėsiu.

² Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.

⁷ Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu.

²³ tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups. ²⁴ Atsigulęs nebijosi, ir tavo miegas bus saldus. ²⁵ Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis.

¹ Nedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas.

⁸ Jie visi ginkluoti kardais, įgudę kovotojai; kiekvieno kardas prie juosmens, paruoštas nakties pavojui.

⁴ Mano širdis dreba, baimė ima mane; mano malonumų naktis Jis pavertė siaubu.

² Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs.

¹² Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu ¹³ ir pervėrė mano širdį strėlėmis.

²⁶ Jis jiems tarė: “Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai?” Paskui Jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu.

²⁰ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’

³⁹ Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, budėtų ir neleistų jam įsilaužti į savo namus.

⁶ Todėl galime su pasitikėjimu tarti: “Viešpats mano padėjėjas­aš nebijosiu! Ką gali padaryti man žmogus?”

²⁹ Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmagimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmagimiu, baigiant pirmagimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmagimius. ³⁰ Naktį atsikėlė faraonas, jo tarnai ir visi egiptiečiai. Ir kilo didelis verksmas Egipte, nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų mirusio.

⁴⁸ Jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Maras liovėsi.

³⁵ Tą naktį Viešpaties angelas atėjo į Asirijos stovyklą ir išžudė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Jie atsikėlė antksti rytą, ir štai­aplinkui gausu lavonų.

⁵ Viešpats yra tavo sargas, Viešpats­tau šešėlis tavo dešinėje: ⁶ dieną nepažeis tavęs saulė nė mėnulis naktį.

⁶ Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas. ⁷ Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų.

³ visi valgė tą patį dvasinį maistą ⁴ ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. ⁵ Vis dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui, ir “jų kūnai liko gulėti dykumoje”. ⁶ Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. ⁷ Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų,­kaip parašyta: “Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti”. ⁸ Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai. ⁹ Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir mirė nuo gyvačių. ¹⁰ Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.

²³ Taip Dievas išnaikino visas gyvas būtybes, kurios buvo žemės paviršiuje, tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius. Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.

¹² Tą naktį pereisiu visą Egipto šalį ir išžudysiu visus pirmagimius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą. Aš­Viešpats! ¹³ O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate. Pamatęs kraują, aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė nepaliestų jūsų.

¹⁰ Taigi Viešpats išlaikė mane gyvą, kaip Jis pažadėjo, keturiasdešimt penkerius metus nuo to laiko, kai Viešpats, Izraeliui klaidžiojant dykumoje, kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš esu aštuoniasdešimt penkerių metų amžiaus.

⁶ Dėl to kiekvienas teisusis melsis Tau, kai Tave galima surasti, kol didelis tvanas nepriartėjo prie jų.

³⁴ Lauk Viešpaties ir laikykis Jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę. Tu matysi, kaip nedorėliai žlugs.

¹⁰ Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas. ¹¹ Tada žmonės sakys: “Tikrai, atpildą gauna teisusis! Tikrai yra Dievas, teisėjas žemėje!”

¹¹ Mano akys matys mano priešus, ausys išgirs apie tuos, kurie prieš mane pakilo.

²⁵ Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis. ²⁶ Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

¹¹ Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.

⁵ Jūsų akys tai matys, ir jūs sakysite: ‘Galingas yra Viešpats net už Izraelio sienų!’ ”

² Nes jei per angelus paskelbtas žodis buvo tvirtas ir kiekvienas nusižengimas bei neklusnumas susilaukdavo teisėto atlygio,

¹ Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, ² sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!”

⁴ Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė. ⁵ Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: “Tu esi mano priebėga, Tu mano dalis gyvųjų šalyje”.

⁵ Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą. ⁶ Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius.

¹⁵ Viešpats pašalins visas tavo negalias ir neužleis baisių Egipto ligų, kurias matei; jas siųs tiems, kurie tavęs nekenčia.

²⁴ Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.

⁷ Viešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą.

²¹ Nieko pikto neatsitiks teisiajam, bet nedorėlį lydės nelaimės.

²⁵ Bet jei viliamės to, ko nematome, tada laukiame ištvermingai.

¹⁶ Eliziejus atsakė: “Nebijok, nes su mumis yra daugiau negu su jais”. ¹⁷ Eliziejus meldėsi: “Viešpatie, atverk jo akis, kad matytų”. Viešpats atvėrė tarno akis, ir jis pamatė: štai kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų.

⁷ Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.

⁶ Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

¹ Vargas einantiems į Egiptą pagalbos, kurie pasitiki žirgais ir kovos vežimais. Kadangi jų tiek daug ir raiteliai tokie gausūs ir stiprūs, jie nesikreipia į Izraelio Šventąjį ir neieško Viešpaties.

¹⁸ O dabar kodėl bėgi į Egiptą Šihoro vandens gerti ar į Asiriją gerti upės vandens?

⁶ ir tarė Jam: “Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti Tave, ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ”.

¹⁰ nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti Tave, ¹¹ ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ”.

¹⁴ Argi jie visi nėra tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą?

²³ Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.

²⁴ Jei jis klumpa­neparkrinta, nes Viešpats laiko jo ranką.

²³ tada eisi saugus savo keliu, ir tavo koja nesuklups.

³ Klausykite manęs, Jokūbo namai ir Izraelio likuti. Aš jus nešioju ir globoju nuo užgimimo.

⁹ Jis patyrė visą jų vargą ir angelas, esantis Jo akivaizdoje, jiems padėjo. Iš meilės ir pasigailėjimo jiems Jis atpirko juos, pakėlė juos ir nešė per visas praeities dienas.

¹¹ ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ”.

⁵ Samsonas su tėvais ėjo į Timną. Prie Timnos vynuogynų jis sutiko jauną liūtą. ⁶ Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir jis sudraskė jį kaip ožiuką plikomis rankomis, bet viso to nepapasakojo tėvams.

³⁷ Viešpats, kuris išgelbėjo mane iš liūto ir lokio nagų, išgelbės ir iš šito filistino rankų”. Saulius tarė Dovydui: “Eik, ir Viešpats tebūna su tavimi”.

⁴ Jų nuodai panašūs į gyvatės nuodus, kaip angies, kuri užsikemša ausis,

¹ Tą dieną Viešpats nubaus kietu, dideliu ir stipriu kardu leviataną, šliaužiančią ir besiraitančią gyvatę, ir nukaus jūros slibiną.

²² Mano Dievas atsiuntė angelą, kuris užčiaupė liūtų nasrus, ir jie nesužeidė manęs, nes Jo akivaizdoje buvau nekaltas. Taip pat ir tau, karaliau, nepadariau jokio nusikaltimo”.

¹⁸ ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirtinų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks”.

¹⁹ Štai Aš duodu jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums nepakenks.

³ Paulius pririnko glėbį sausų šakų ir metė į ugnį. Čia nuo kaitros iš laužo iššoko gyvatė ir įsikirto jam į ranką. ⁴ Pamatę prie rankos prikibusią gyvatę, barbarai ėmė vienas kitam kalbėti: “Tas žmogus tikriausiai žmogžudys: išsigelbėjo iš jūros, o keršto deivė vis tiek neduoda jam gyventi”. ⁵ Tačiau jis nupurtė šliužą į ugnį, nepatirdamas nieko blogo. ⁶ Barbarai laukė, kada jis ištins ar staiga kris negyvas. Laukę nesulaukę ir pamatę, kad jam nesidaro nieko blogo, jie pakeitė nuomonę ir ėmė kalbėti, jog jis esąs dievas.

¹³ Jų gerklė­atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.

²⁰ O ramybės Dievas sutryps šėtoną po jūsų kojomis greitu laiku. Mūsų Viešpaties Jėzaus malonė tebūnie su jumis! Amen.

¹⁷ Bet Viešpats stovėjo su manimi ir sustiprino mane, kad toliau skelbčiau Evangeliją ir išgirstų visi pagonys; aš buvau išgelbėtas iš liūto nasrų.

⁹ Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.

¹ Ir išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankoje bedugnės raktą ir didžiulę grandinę. ² Jis nutvėrė slibiną­senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas,­ surišo jį tūkstančiui metų

³ Be to, Dievo namams aš pridedu iš savo nuosavybės aukso ir sidabro:

¹⁰ Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.

¹ Dieve, išgelbėk mane iš priešų, apgink nuo sukylančių prieš mane!

¹⁶ Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume. ¹⁷ Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

¹⁶ tas gyvens aukštumose; jo apsaugos pilis bus aukštose uolose, jis turės duonos ir jo vanduo neišseks.

²³ Jėzus jam atsakė: “Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

²⁷ juk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir įtikėjote, jog Aš esu iš Dievo išėjęs.

³ Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.

²⁸ Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.

⁹ Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti,­ kaipgi galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?!

⁹ Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, ¹⁰ kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ¹¹ ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.

¹² Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.

⁵ Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems?

³⁰ Todėl Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Tikrai buvau pažadėjęs, kad tavo tėvo ir tavo namai per amžius bus mano akivaizdoje, bet dabar sakau, kad taip nebus. Aš pagerbsiu tuos, kurie mane gerbia, o kurie mane niekina, bus paniekinti.

⁴ Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.

¹⁷ Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

³ Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas iš priešų. ⁴ Mirties kančios supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.

¹⁵ Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Tavo balso, Viešpatie, nuo Tavo rūstybės kvapo.

⁴ Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.

⁴⁰ Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie pasitikėjo Juo.

¹⁵ Šaukis manęs nelaimės dieną­tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane”.

⁷ Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės.

¹⁰ Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine’.

⁹ Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: ‘Aš čia!’ Jei pašalinsi iš savo tarpo priespaudą, negrasinsi ir nekalbėsi tuštybių,

²⁴ Prieš jiems šaukiant, Aš atsakysiu; jiems dar tebekalbant, Aš išgirsiu.

¹² Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu. ¹³ Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite.

³ ‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai’.

²⁰ mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen”.

⁴⁴ Kaipgi jūs galite tikėti, jeigu vienas iš kito priimate šlovę, o tos šlovės, kuri iš vieno Dievo ateina, neieškote?

²⁶ Kas man tarnauja, tegul seka paskui mane; ir kur Aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnauja, tą pagerbs mano Tėvas.

⁴³ nes žmonių šlovę jie brangino labiau už Dievo šlovę.

³² Štai ateina valanda,­ir jau atėjo,­kai jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną. Tačiau Aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas.

⁹ Naktį Viešpats regėjime prabilo Pauliui: “Nebijok! Kalbėk ir netylėk! ¹⁰ Aš esu su tavimi ir niekas nesikėsins tau kenkti, nes šiame mieste daugel žmonių­manieji”.

¹² Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi, ¹³ juk “kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas”.

⁹ Bet patys savyje patyrėme mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius. ¹⁰ Jis išgelbėjo mus iš mirties nasrų ir tebegelbsti. Juo mes pasitikime, kad Jis mus gelbės toliau,

⁷ Jis savo kūno dienomis siuntė maldas bei prašymus su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo.

²¹ per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu.

²² kuris, įžengęs į dangų, yra Dievo dešinėje; Jam yra pavaldūs angelai, valdžios ir jėgos.

⁴ O kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį šlovės vainiką.

²¹ Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo, Jo soste’.

⁸ Abraomas mirė sulaukęs žilos senatvės ir pasisotinęs gyvenimu. Jis susijungė su savo tauta.

² kad jūs, jūsų vaikai ir vaikaičiai per visas savo dienas bijotumėte Viešpaties, savo Dievo, ir laikytumėtės visų Jo paliepimų bei įsakymų, kuriuos jums skelbiu, ir ilgai gyventumėte.

²⁶ Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.

¹¹ Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje­malonumai per amžius.

⁴ Jis prašė Tavęs gyvenimo, ir Tu davei jam dienų ilgumą per amžių amžius.

²³ Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą”.

² Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.

¹⁶ Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė.

⁴ Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą.

¹⁷ Izraelį Viešpats išgelbės amžinu išgelbėjimu, jūs nerausite per amžius ir nesigėdysite.

²⁰ Nebus joje kūdikio, kuris išgyventų kelias dienas, nė seno žmogaus, kuris nesulauktų dienų pilnatvės; nes vaikas mirs, nugyvenęs šimtą metų, bet šimtametis nusidėjėlis bus prakeiktas. ²¹ Jie statys namus ir gyvens juose, įsiveis vynuogynų ir valgys jų vaisių. ²² Jie nieko nestatys, kas atitektų kitiems. Jie nesodins, kad kiti suvalgytų. Mano žmonių amžius prilygs medžio amžiui, gyvendami jie ilgai džiaugsis savo rankų darbais.

³⁰ nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

⁶ Ir kiekvienas kūnas išvys Dievo išgelbėjimą’ ”.