Psalms 34 Cross References - Lithuanian

¹ Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis. ² Viešpačiu didžiuosis mano siela; nuolankieji išgirs tai ir džiaugsis. ³ Aukštinkime Viešpatį ir iškelkime kartu Jo vardą. ⁴ Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių. ⁵ Jie žvelgė į Jį ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti. ⁶ Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų. ⁷ Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos. ⁸ Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki. ⁹ Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo. ¹⁰ Jauni liūtai pritrūksta ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero. ¹¹ Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės. ¹² Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti? ¹³ Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų. ¹⁴ Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos. ¹⁵ Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą. ¹⁶ Viešpaties veidas prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atsiminimą žemėje. ¹⁷ Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų. ¹⁸ Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi. ¹⁹ Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats. ²⁰ Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų. ²¹ Nedorėlį nužudys piktybė, kurie nekenčia teisiojo, pražus. ²² Viešpats išperka savo tarnų sielą, nepražus nė vienas, kuris Juo pasitiki.

² Abraomas sakė apie savo žmoną Sarą: “Ji yra mano sesuo”. Tada Abimelechas, Geraro karalius, paėmė Sarą.

¹ Šalyje vėl kilo badas kaip anksčiau Abraomo laikais. Izaokas nuėjo pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą.

¹³ Dovydas įsidėjo šituos žodžius į širdį ir labai išsigando Gato karaliaus Achišo. ¹⁴ Jis pakeitė savo elgesį jų akyse ir apsimetė pamišėliu. Jis draskė vartus ir varvino seiles ant savo barzdos. ¹⁵ Achišas kalbėjo savo tarnams: “Jūs matote, kad jis beprotis. Kodėl jį atvedėte pas mane?

⁶ Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.

⁸ Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.

¹⁴ Aš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau. ¹⁵ Mano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų.

¹ Aš aukštinsiu Tave, Dieve, mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius. ² Kasdien laiminsiu Tave ir girsiu Tavo vardą per amžius.

²⁵ Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.

¹⁵ šlovins Viešpatį rytuose ir jūros pakraščiuose Izraelio Dievo vardą. ¹⁶ Nuo žemės pakraščių girdime giedant: “Šlovė Teisiajam”. Bet aš sakau: “Vargas man, aš nebepakelsiu! Išdavikai be sąžinės­apgaudinėja, suvedžioja”.

⁴¹ O tie ėjo iš sinedriono džiaugdamiesi, kad buvo palaikyti vertais dėl Jėzaus vardo iškęsti paniekinimą.

²⁵ Apie vidurnaktį Paulius ir Silas meldėsi ir giedojo Dievui himnus. Kiti kaliniai jų klausėsi.

²⁰ visada ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu,

¹⁷ Ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui.

¹⁸ Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.

³ Mes jaučiame pareigą visada dėkoti, broliai, už jus Dievui, ir tai teisinga, nes jūsų tikėjimas smarkiai auga ir jūsų visų meilė vienas kitam vis didėja.

¹³ Mes jaučiame pareigą visada dėkoti Dievui už jus, Viešpaties numylėti broliai, kad Dievas jus nuo pradžios išsirinko išgelbėjimui per Dvasios pašventinimą ir tiesos tikėjimą,

²² Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave. ²³ Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai! ²⁴ Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

⁵ Savo nuodėmę Tau išpažinau ir savo kaltės neslėpiau. Tariau: “Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui”. Tada atleidai man kaltę. ⁶ Dėl to kiekvienas teisusis melsis Tau, kai Tave galima surasti, kol didelis tvanas nepriartėjo prie jų.

⁸ Dievu giriamės per dieną ir Tavo vardą šlovinsime per amžius.

³ Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.

⁷⁴ Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.

⁷ Iš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera.

²⁵ Visi Izraelio palikuonys bus išteisinti Viešpatyje ir džiūgaus”.

²⁴ Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš­Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka,­sako Viešpats”.

³¹ kad, kaip parašyta: “Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu”.

¹⁷ “Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu!”

¹⁵ Tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, kad Kristus Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš. ¹⁶ Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie Jį įtikės amžinajam gyvenimui.

²⁰ Tuomet Dovydas tarė susirinkusiems: “Garbinkite Viešpatį, savo Dievą”. Susirinkusieji parpuolė ant žemės prieš Viešpatį bei karalių ir garbino Viešpatį, savo tėvų Dievą.

³⁰ Karalius Ezekijas ir kunigaikščiai liepė levitams šlovinti Viešpatį Dovydo ir regėtojo Asafo giesmėmis. Jie džiaugsmingai giedojo ir nusilenkę garbino.

¹ Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje, doriesiems tinka gyriaus giesmė. ² Girkite Viešpatį arfomis, giedokite Jam, pritardami dešimčiastygiu psalteriu!

²⁷ Tegul šaukia iš džiaugsmo ir linksminasi tie, kurie mane užtaria ir tegul sako: “Tebūna išaukštintas Viešpats, kuriam patinka Jo tarno gerovė!”

¹⁶ Tedžiūgauja ir tesilinksmina, kurie ieško Tavęs; kurie ilgisi Tavo išgelbėjimo, tegul sako: “Didis yra Viešpats!”

⁸ Laiminkite, tautos, mūsų Dievą, tebūna girdimas Jo gyriaus garsas.

³⁰ Aš girsiu Dievo vardą giesme ir dėkodamas aukštinsiu Jį.

²⁰ Laiminkite Viešpatį jūs, angelai, galingi jėga, kurie vykdote Jo žodį, Jo balsą išgirdę. ²¹ Laimink Viešpatį, Jo kareivija, Jo tarnai, kurie vykdote Jo valią. ²² Laiminkite Viešpatį, visi kūriniai visoje Jo viešpatystėje. Laimink, mano siela, Viešpatį!

¹ Girkite Viešpatį! Girkite Viešpatį iš dangaus! Girkite Jį aukštybėse! ² Girkite Jį, visi Jo angelai; girkite Jį, visa Jo kareivija! ³ Girkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės! ⁴ Girkite Jį, dangų dangūs ir viršum jų esantys vandenys! ⁵ Visi tegiria Viešpaties vardą, nes Jis įsakė, ir visa buvo sukurta. ⁶ Jis amžių amžiams viską įtvirtino, nustatė nekintamą tvarką. ⁷ Girkite Viešpatį, kas esate žemėje: jūrų pabaisos ir visos gelmės, ⁸ ugnie ir kruša, sniege ir migla, vėjai audringi, vykdantys Jo žodį, ⁹ kalnai ir kalvos, vaismedžiai ir kedrai, ¹⁰ žvėrys ir visi gyvuliai, žemės ropliai ir sparnuoti paukščiai. ¹¹ Žemės karaliai ir visos tautos, kunigaikščiai ir žemės teisėjai, ¹² jaunuoliai ir mergaitės, seniai ir vaikai, ¹³ garbinkite Viešpaties vardą, nes Jis vienas didingas. Jo šlovė virš dangaus ir žemės. ¹⁴ Savo tautos Jis iškelia ragą, gyrių visų savo šventųjų, Izraelio vaikų­tautos, kuri Jam artima. Girkite Viešpatį!

⁴⁶ O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį,

¹⁷ Apie tai sužinojo visi žydai ir graikai, gyvenantys Efeze. Visus apėmė baimė, o Viešpaties Jėzaus vardas buvo išaukštintas.

²⁰ Aš karštai laukiu ir turiu viltį, jog niekuo neliksiu sugėdintas, bet kaip visada, taip ir dabar Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne­ar gyvenimu, ar mirtimi.

⁷ Jis šaukė galingu balsu: “Bijokite Dievo ir atiduokite Jam šlovę, nes atėjo Jo teismo valanda; šlovinkite Tą, kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir vandens šaltinius!”

⁵ O nuo sosto nuskambėjo balsas: “Šlovinkite mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo: maži ir dideli!” ⁶ Ir išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, sakantį: “Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis.

¹ Dovydas tarė savo širdyje: “Vieną dieną aš žūsiu nuo Sauliaus rankos. Geriausia man būtų pasitraukti į filistinų šalį. Tada Saulius nebeieškos manęs Izraelyje, ir aš išsigelbėsiu nuo jo rankos”.

² Jis išėjo pasitikti Asos ir jam tarė: “Karaliau Asa, visas Judai ir Benjaminai, paklausykite manęs! Viešpats yra su jumis, kai jūs esate su Juo, ir jei Jo ieškosite, surasite Jį. Bet jei Jį apleisite, Jis jus apleis.

⁶ Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, mano šauksmas pasiekė Jo ausis.

²⁴ Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

¹ Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas­ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė­prieš ką man drebėti? ² Kai nedorėliai­mano priešai ir piktieji­puola mane, norėdami suėsti, jie susvyruoja ir krinta.

²² Nes aš skubotai tariau: “Esu atskirtas nuo Tavo akių”. Tačiau Tu išgirdai mano maldavimą, kai šaukiausi Tavęs.

² Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų, kalnai griūtų į jūros gelmę.

³ Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu.

¹ Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane! ² Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.

¹ Myliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą. ² Jis palenkė į mane savo ausį, todėl šauksiuosi Jo, kol gyvas būsiu. ³ Mirties skausmai apsupo mane, pragaro kančios apėmė mane; kenčiau vargą ir skausmus. ⁴ Viešpaties vardo šaukiausi: “Viešpatie, išlaisvink mano sielą!” ⁵ Maloningas yra Viešpats ir teisus, gailestingas mūsų Dievas. ⁶ Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo.

² Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas”.

² “Aš šaukiausi Viešpaties savo varguose, ir Jis išklausė mane. Kai iš mirusiųjų buveinės pilvo šaukiau, Tu išgirdai mano balsą.

⁷ “Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.

⁹ Tad ir Aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta.

⁵ Kai atvykome į Makedoniją, mūsų kūnui neteko patirti nė kiek ramybės; mes buvome visokeriopai varginami: iš išorės­kovos, viduje­baimė. ⁶ Bet Dievas, pažemintųjų guodėjas, paguodė mus Tito atvykimu.

⁸ Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų. ⁹ Bet Viešpats man pasakė: “Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume”. Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.

⁷ Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią.

⁷ Jis savo kūno dienomis siuntė maldas bei prašymus su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo.

⁵ Joabas, nuėjęs pas karalių, tarė: “Tu šiandien sugėdinai visus savo tarnus, kurie išgelbėjo tave bei tavo sūnų, tavo dukterų, tavo žmonų ir sugulovių gyvybes.

¹⁶ Žydai buvo laimingi, patenkinti ir gerbiami.

³ Pažvelk, išklausyk mane, Viešpatie, mano Dieve! Apšviesk man akis, kad mirties miegu neužmigčiau.

²⁸ Tu, Viešpatie, uždegi man žiburį; Viešpats, mano Dievas, šviečia man tamsumoje.

³ Te nė vienas, kuris laukia Tavęs, nebūna sugėdintas, tebūna sugėdinti tie, kurie nusikalsta be priežasties.

⁹ Tu turi gyvenimo šaltinį; Tavo šviesoje matome šviesą.

¹⁶ Viešpatie, sugėdink jų veidus, kad jie ieškotų Tavo vardo!

¹¹ Šviesa sušvinta teisiajam, tiesiaširdžiui­džiaugsmas.

¹ Mano akys pakeltos į Tave, kuris gyveni danguose. ² Kaip žiūri tarnai į ranką savo valdovo, tarnaitė­į ranką valdovės, taip mūsų akys žvelgia į Viešpatį, mūsų Dievą, laukdamos Jo pasigailėjimo.

²² Pažiūrėkite į mane ir būkite išgelbėti, visi žemės kraštai,­Aš esu Dievas ir nėra kito.

⁵ Tu tai matysi ir spindėsi iš džiaugsmo; tavo širdis sudrebės ir išsiplės, kai jūros pilnybės gręšis į tave ir pagonių stiprybė ateis pas tave.

² žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų. Jis vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.

¹⁶ angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!”

¹ Dovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų.

⁴ Aš Viešpaties garsiai šaukiausi, ir Jis išgirdo nuo savo šventojo kalno.

¹⁷ Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

¹⁷ Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų. ¹⁸ Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi. ¹⁹ Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.

¹⁷ Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi. Mano pagalba ir išlaisvintojas Tu esi. Mano Dieve, nedelsk!

¹⁶ Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai. ¹⁷ Jo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu. ¹⁸ Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs. ¹⁹ Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą. ²⁰ Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.

¹⁴ Aš jam atsakiau: “Viešpatie, tu žinai”. Ir jis man tarė: “Jie atėjo iš didelio suspaudimo. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio kraujyje. ¹⁵ Todėl jie yra prieš Dievo sostą ir tarnauja Jam dieną ir naktį Jo šventykloje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų savo palapinę. ¹⁶ Jie daugiau nebealks ir nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra. ¹⁷ Nes Avinėlis, kuris sosto viduryje, juos ganys ir vedžios prie gyvųjų vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių”.

¹ Jokūbui keliaujant toliau, jį pasitiko Dievo angelai. ² Jis, išvydęs juos, tarė: “Tai Dievo stovykla!” Ir pavadino tą vietą Mahanaimu.

¹⁷ Eliziejus meldėsi: “Viešpatie, atverk jo akis, kad matytų”. Viešpats atvėrė tarno akis, ir jis pamatė: štai kalnas buvo pilnas ugninių žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų.

³⁵ Tą naktį Viešpaties angelas atėjo į Asirijos stovyklą ir išžudė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Jie atsikėlė antksti rytą, ir štai­aplinkui gausu lavonų.

¹¹ Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.

²² Mano Dievas atsiuntė angelą, kuris užčiaupė liūtų nasrus, ir jie nesužeidė manęs, nes Jo akivaizdoje buvau nekaltas. Taip pat ir tau, karaliau, nepadariau jokio nusikaltimo”.

⁸ Aš stovėsiu kaip sargybinis savo tautos namuose, kad niekas jų nepultų ir nenaikintų. Prispaudėjas nebeateis, nes dabar Aš pats saugosiu juos.

¹⁰ Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą”.

²² Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.

¹⁴ Argi jie visi nėra tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą?

¹² Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki.

⁷ Dieve, kokia brangi yra Tavo malonė! Žmonės glaudžiasi Tavo sparnų šešėlyje.

¹⁰ Tenesibaigia Tavo malonė tiems, kurie pažįsta Tave, ir Tavo teisumas­nuoširdiesiems.

¹ Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat.

⁵ Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais, lūpos džiaugsmingai girs Tave,

¹² Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!

¹⁰³ Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.

³ Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.

¹ Aš atėjau į savo sodą, mano sesuo ir sužadėtine; rinkau mirą ir kvepalus, valgiau medaus iš korių, gėriau pieno ir vyno. Draugai, valgykite ir gerkite, mano mylimieji!

¹⁴ Aš su pertekliumi pasotinsiu kunigų sielas ir mano tauta bus pasotinta mano gėrybėmis,­sako Viešpats”.

¹⁷ Koks didis Jo gerumas ir grožis. Javai pradžiugins jaunuolius ir jaunas vynas mergaites.

⁴ Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangiškos dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais, ⁵ paragavo gerojo Dievo žodžio bei ateinančio amžiaus jėgų

² lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui, ³ jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas.

¹ Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką matėme ir mūsų rankos lietė,­tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. ² Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums šį amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. ³ Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.

⁷ Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. ⁸ Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė. ⁹ O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį. ¹⁰ Meilė­ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.

¹² “Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus”.

²³ Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!

¹ Viešpats yra mano ganytojas­aš nestokosiu.

²³ Mylėkite Viešpatį, visi Jo šventieji. Ištikimuosius apsaugo Viešpats ir su kaupu atlygina išdidiems.

⁷ Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

¹³ Kareivijų Viešpatį laikykite šventu, Jo bijokite ir prieš Jį drebėkite. ¹⁴ Jis bus pašventinimas, suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiems Izraelio namams, spąstai bei kilpa Jeruzalės gyventojams.

⁵ Galiausiai jie sugrįš ir ieškos Viešpaties ir savo karaliaus Dovydo. Jie pagarbiai artinsis prie Viešpaties ir Jo gerumo.

³⁰ Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia. ³¹ Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta. ³² Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę!”

³² Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus,­kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo?

²² ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis,­viskas yra jūsų, ²³ bet jūs patys­Kristaus, o Kristus­Dievo.

¹⁹ O mano Dievas patenkins visas jūsų reikmes iš savo šlovės turtų Kristuje Jėzuje.

³ Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: “Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau! ⁴ Kas gi nesibijotų Tavęs, Viešpatie, ir nešlovintų Tavojo vardo?! Juk Tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir pagarbins Tave, nes apreikšti Tavo teisūs sprendimai”.

¹⁰ Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi. ¹¹ Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.

¹¹ Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi.

²¹ Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.

³² Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.

⁵¹ Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones. ⁵² Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius. ⁵³ Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.

⁸ Pamokysiu tave ir parodysiu kelią, kuriuo turi eiti; tave mano akys lydės.

¹⁶ Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai.

¹⁰ Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!

⁷ Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

¹ Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, ² jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, ³ jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, ⁴ jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, ⁵ tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą. ⁶ Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas. ⁷ Jis laiko sveiką išmintį teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems. ⁸ Jis saugo teisingumo takus ir sergi šventųjų kelius. ⁹ Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką,

¹ Vaikai, klausykite tėvo pamokymo. Būkite atidūs, kad įgytumėte supratimo.

²⁴ Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.

¹⁷ Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.

³² Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.

⁶ Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.

⁹ Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste! Tegul tavo širdis džiugina tave ir eik, kur tavo širdis traukia ir kur akys mato, bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti prieš Dievą.

⁹ Ką Jis pamokys ir kam paaiškins girdėtą pranešimą? Ką tik nujunkytiems kūdikiams?

² Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ³ ir tarė: “Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę. ⁴ Taigi kiekvienas, kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias dangaus karalystėje”.

¹⁴ Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. ¹⁵ Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas,­niekaip neįeis į ją”. ¹⁶ Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.

³³ “Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti.

¹⁵ Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje.

² kad jūs, jūsų vaikai ir vaikaičiai per visas savo dienas bijotumėte Viešpaties, savo Dievo, ir laikytumėtės visų Jo paliepimų bei įsakymų, kuriuos jums skelbiu, ir ilgai gyventumėte.

²⁰ mylėtum Viešpatį, savo Dievą, klausytum Jo balso ir glaustumeis prie Jo, nes Jis yra tavo gyvenimas ir tavo dienų ilgumas; kad gyventum žemėje, kurią duoti Viešpats prisiekė tavo tėvams: Abraomui, Izaokui ir Jokūbui”.

⁷ Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero.

⁶ Daugelis sako: “Kas parodys mums gera?” Pakelk virš mūsų, Viešpatie, savo šviesų veidą!

⁴ Jis prašė Tavęs gyvenimo, ir Tu davei jam dienų ilgumą per amžių amžius.

¹⁶ Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.

³ Aš nusprendžiau mėgautis vynu, tačiau neatsisakyti išminties savo širdyje, ir suprasti, kas yra kvailystė, kol pamatysiu, ką gero žmonių vaikai galėtų daryti, gyvendami po dangumi per visas savo dienas.

¹³ Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis.

¹³ Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui.

¹⁰ “Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų. ¹¹ Tegu jis nusigręžia nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją. ¹² Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas, bet Viešpaties veidas­prieš darančius pikta”.

¹ Aš sakiau: “Saugosiu savo kelius, kad nenusidėčiau liežuviu; pažabosiu savo burną, kol nedorėlis tebėra priešais mane”.

¹¹ Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse.

³ Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris.

⁷ Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.

¹⁹ Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvis­tik akimirką.

²² Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

³ Kas saugo burną, saugo gyvybę; kas plačiai atveria lūpas, susilauks pražūties.

²¹ Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

⁹ Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

²³ Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų.

⁸ Viešpats tarė: “Jie yra mano tauta, mano vaikai, kurie nemeluos”. Jis buvo jiems gelbėtoju.

³⁵ Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. ³⁶ Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį. ³⁷ Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas”.

⁹ Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais

¹⁹ Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

²⁶ Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.

² Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.

⁵ Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; ⁶ ir liežuvis yra ugnis­nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas. ⁷ Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė buvo sutramdyta ir yra sutramdoma žmogaus prigimties jėga. ⁸ O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų. ⁹ Juo laiminame mūsų Dievą Tėvą ir juo keikiame žmones, kurie sutverti pagal Dievo atvaizdą. ¹⁰ Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti!

¹ Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,

²² Jis “nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos”.

⁴ Tai tie, kurie nesusitepė su moterimis, nes jie mergelės. Tai tie, kurie lydi Avinėlį, kur tik Jis eina. Jie yra atpirkti iš žmonių, pirmieji vaisiai Dievui ir Avinėliui. ⁵ Jų lūpose nerasta apgaulės; jie be dėmės prieš Dievo sostą.

²⁸ Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.

²⁷ Traukis nuo pikto ir daryk gera, tai išliksi per amžius.

⁷ Aš esu už taiką, bet jie geidžia karo, kai aš kalbu.

⁷ Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

¹³ Viešpaties baimė­nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

¹⁴ Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.

¹⁶ Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas­už sidabrą. ¹⁷ Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

¹⁶ Nusiplaukite, apsivalykite; pašalinkite savo piktus darbus iš mano akių, liaukitės darę pikta! ¹⁷ Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles.

⁹ Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.

³⁸ kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto, ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su Juo.

⁹ Meilė tebūna neveidmainiška. Venkite pikto, laikykitės gero.

¹⁸ Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.

¹⁷ Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.

¹⁹ Tad siekime to, kas atneša ramybę ir pasitarnauja tarpusavio ugdymui.

¹¹ Galiausiai, broliai, likite sveiki. Būkite tobuli, džiaukitės paguoda, būkite vienos minties, gyvenkite taikiai, ir meilės bei ramybės Dievas bus su jumis.

¹⁰ Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.

¹¹ stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jums įsakėme.

¹⁹ Bet tvirtai stovi Dievo pamatas, turintis tokį antspaudą: “Viešpats pažįsta savuosius” ir: “Tepasitraukia nuo neteisybės kiekvienas, kuris šaukiasi Kristaus vardo”.

¹⁴ Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visų nedorybių ir nuskaistintų sau ypatingą tautą, uolią geriems darbams.

¹⁴ Siekite santaikos su visais, siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties.

¹⁶ Nepamirškite daryti gera ir dalintis su kitais, nes tokios aukos patinka Dievui.

¹⁷ Bet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška. ¹⁸ O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie neša ramybę.

¹¹ Tegu jis nusigręžia nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją.

¹¹ Mielasis, nesek tuo, kas pikta, bet tuo, kas gera. Kuris daro gera, yra iš Dievo, o kuris pikta, nėra matęs Dievo.

⁴⁰ Mano Dieve, meldžiu, kad Tavo akys ir ausys būtų atviros maldai šioje vietoje.

⁷ Jis neatitraukia nuo teisiųjų savo akių, bet su karaliais pasodina soste, įtvirtina ir išaukština juos.

¹⁸ Štai Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo,

⁶ Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų.

¹⁷ Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų.

² Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tegul Tavo ausys išgirsta mano maldavimus.

¹⁴ Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir perskaitė jį. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, išskleidė jį Viešpaties akivaizdoje. ¹⁵ Ezekijas meldėsi, sakydamas: ¹⁶ “Kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas, Tu sukūrei dangų ir žemę. ¹⁷ Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk visus Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą. ¹⁸ Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis. ¹⁹ Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas­medis ir akmuo,­todėl jie juos sunaikino. ²⁰ Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas esi Viešpats”. ²¹ Tada Izaijas, Amoco sūnus, pasiuntė pas Ezekiją, sakydamas: “Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie Sanheribą, Asirijos karalių.

¹⁷ Dabar, mūsų Dieve, išklausyk savo tarno maldą bei maldavimą, leisk savo veidui nušvisti virš sugriautos savo šventyklos. ¹⁸ Mano Dieve, palenk savo ausį ir išgirsk, atverk akis ir pažvelk į mūsų dykvietes ir į miestą, kuris pavadintas Tavo vardu. Mes maldaujame ne dėl savo teisumo, bet dėl didelio Tavo gailestingumo. ¹⁹ Viešpatie, išgirsk! Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išklausyk ir veik! Nedelsk dėl savęs paties, mano Dieve. Juk Tavo vardu pavadintas Tavo miestas ir Tavo tauta”. ²⁰ Kai aš meldžiausi ir išpažinau savo bei Izraelio tautos nuodėmę, maldaudamas Viešpatį dėl mano Dievo šventojo kalno, ²¹ man dar besimeldžiant, vakarinės aukos metu, greitai atskridęs, prie manęs prisilietė Gabrielius, kurį anksčiau buvau matęs regėjime. ²² Jis pamokė mane, kalbėjo man ir tarė: “Danieliau, aš atėjau duoti tau nuovokos bei supratimo. ²³ Tavo maldos pradžioje buvo duotas paliepimas ir aš atėjau tau pranešti, nes tu labai mylimas. Įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą.

¹² Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas, bet Viešpaties veidas­prieš darančius pikta”.

¹⁰ Jei kas iš izraelitų ar gyvenančių tarp jūsų ateivių valgytų kraują, Aš atgręšiu savo veidą į jį ir jį išnaikinsiu iš jo tautos.

¹⁷ Atgręšiu į jus savo veidą, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje. Jus pavergs tie, kurių jūs nekenčiate, ir jūs bėgsite niekam jūsų nevejant.

¹⁷ Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje.

¹⁶ Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks.

⁷ Teisiųjų atminimas yra palaimintas, o nedorėlių vardas supus.

¹⁰ Aš mačiau nedorėlius laidojant; jie eidavo į šventyklą, tačiau buvo pamiršti mieste, kuriame taip elgėsi. Tai irgi yra tuštybė.

¹³ Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, bus įrašyti į žemės dulkes, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę.

¹¹ Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: “Aš nusisuksiu nuo jūsų ir visai sunaikinsiu Judą.

⁷ Jei izraelitas ar ateivis, gyvenantis Izraelyje, kuris pasistatė stabus savo širdyje ir žiūri į tai, kas veda į nusikaltimą, ateis pas pranašą pasiklausti, tam Aš pats, Viešpats, atsakysiu. ⁸ Aš atsigręšiu prieš jį ir padarysiu jį ženklu bei patarle, išnaikindamas jį iš savo tautos. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.

⁴ Jeigu jie išeitų į nelaisvę priešakyje savo priešų, įsakyčiau kardui juos išžudyti. Aš nukreipsiu į juos savo akis nelaimei, o ne gerovei”.

²⁰ Karalius Ezekijas ir pranašas Izaijas, Amoco sūnus, meldėsi ir šaukėsi dangaus. ²¹ Viešpats siuntė angelą, kuris išnaikino karžygius, vadus ir karininkus Asirijos karaliaus stovykloje. Karalius sugėdintas turėjo grįžti į savo šalį. Jam įėjus į savo dievo namus, jo paties sūnūs jį ten nužudė.

²⁴ Tuo laiku Ezekijas mirtinai susirgo. Jis meldėsi, Viešpats išklausė jį ir davė jam ženklą.

¹⁵ Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą.

¹⁹ Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.

¹⁵ Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.

¹⁸ Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje. ¹⁹ Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos. ²⁰ Viešpats visus Jį mylinčius saugo, bet nedorėlius sunaikins.

²⁴ Prieš jiems šaukiant, Aš atsakysiu; jiems dar tebekalbant, Aš išgirsiu.

⁵ Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia nepaliaujamai meldėsi už jį Dievui. ⁶ Paskutinę naktį prieš Erodui išvedant Petrą, tas, supančiotas dviem grandinėmis, miegojo tarp dviejų kareivių. Prie durų kalėjimą saugojo sargybiniai. ⁷ Ir štai ten atsirado Viešpaties angelas, ir kamerą nutvieskė šviesa. Jis sudavė Petrui į šoną ir žadindamas tarė: “Kelkis greičiau!” Ir nukrito jam grandinės nuo rankų. ⁸ Angelas kalbėjo toliau: “Susijuosk ir apsiauk sandalus!” Jis taip ir padarė. Angelas tęsė: “Užsimesk apsiaustą ir eik paskui mane!” ⁹ Petras išėjo ir sekė paskui jį, nesuvokdamas, kad angelo veiksmai tikri, nes jis tarėsi matąs regėjimą. ¹⁰ Praėję pro pirmą ir antrą sargybą, jie prisiartino prie geležinių vartų į miestą, kurie savaime atsidarė. Išėję pro juos, jie leidosi tolyn viena gatve. Staiga šalia ėjęs angelas nuo jo pasitraukė. ¹¹ Petras atsipeikėjęs tarė: “Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo viso to, ko tikėjosi žydų minia”.

¹⁹ tavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai prieš Viešpatį, klausydamas, ką Aš kalbėjau prieš šitą vietą ir jos gyventojus, kad ji taps griuvėsiais ir prakeikimu, ir kadangi tu perplėšei savo drabužius bei verkei mano akivaizdoje, Aš išklausiau tave.

¹⁷ Auka Dievui yra sudužusi dvasia; sudužusios ir nusižeminusios širdies Tu, Dieve, nepaniekinsi.

¹ Dėkojame Tau, Dieve, dėkojame! Kurie šaukiasi Tavo vardo, pasakoja nuostabius Tavo darbus.

⁹ Tikrai, Jo išgelbėjimas arti tiems, kurie Jo bijo, Jo šlovė gyvena tarp mūsų.

¹⁵¹ Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.

¹⁸ Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje.

³ Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto.

⁶ Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti.

¹⁵ Taip sako Aukščiausiasis ir Prakilnusis, kuris gyvena amžinybėje, kurio vardas šventas: “Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje vietoje su tais, kurie turi atgailaujančią ir nuolankią dvasią, kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgailaujančiųjų širdį.

¹ Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;

² Mano ranka visa tai sukūrė, ir taip visa atsirado,­sako Viešpats.­Aš pažvelgsiu į žmogų, kuris yra vargšas bei turi atgailaujančią dvasią ir dreba prieš mano žodį.

²⁶ Aš duosiu jums naują širdį ir įdėsiu jums naują dvasią. Aš išimsiu akmeninę širdį iš jūsų kūno ir duosiu kūno širdį.

³¹ Tada jūs atsiminsite savo piktus kelius, blogus darbus ir bjaurėsitės jais bei savo nusikaltimais.

¹⁸ “Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems­regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų

¹⁹ Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.

⁹ O dabar tapau priežodis jų dainose, ¹⁰ jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą. ¹¹ Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje. ¹² Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti. ¹³ Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko. ¹⁴ Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį. ¹⁵ Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis. ¹⁶ Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių. ¹⁷ Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja. ¹⁸ Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė. ¹⁹ Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai. ²⁰ Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane. ²¹ Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei. ²² Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę. ²³ Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems. ²⁴ Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami. ²⁵ Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo? ²⁶ Aš ieškojau gero­gavau pikta; laukiau šviesos­atėjo tamsa. ²⁷ Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos. ²⁸ Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu. ²⁹ Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams. ³⁰ Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio. ³¹ Mano arfa virto rauda, o mano fleita­verkiančiojo balsu”.

¹² Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių.

⁴ Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių.

²⁰ Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!

¹⁶ Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

³³ Aš jums tai kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!”

²² Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino juos pasilikti tikėjime ir sakė: “Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę”.

⁷ Bet šitą turtą mes laikome moliniuose induose, kad būtų aišku, jog visa viršijanti jėgos apstybė iš Dievo, o ne iš mūsų. ⁸ Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; ⁹ persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę. ¹⁰ Visada nešiojame savo kūne Viešpaties Jėzaus mirtį, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne. ¹¹ Nes mes, gyvieji, dėl Jėzaus nuolat atiduodami mirčiai, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne. ¹² Taigi mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė.

¹⁷ Mūsų trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.

²³ Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje. ²⁴ Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio. ²⁵ Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje. ²⁶ Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių. ²⁷ Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.

³ kad nė vienas nesvyruotų šiuose suspaudimuose, nes jūs patys žinote, kad tam esame skirti. ⁴ Dar būdami tarp jūsų, iš anksto sakėme, kad turėsime kentėti priespaudą, ir, kaip žinote, taip ir įvyko.

¹¹ persekiojimais, sunkumais, kurie mane ištiko Antiochijoje, Ikonijuje, Listroje. O kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti! Bet iš visų išgelbėjo mane Viešpats. ¹² Taip ir visi, kurie trokšta dievotai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami.

³³ kurie tikėjimu nugalėjo karalystes, vykdė teisumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, ³⁴ užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, sustiprėjo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. ³⁵ Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti buvo kankinami ir atsisakė išlaisvinimo, kad gautų prakilnesnį prisikėlimą. ³⁶ Dar kiti iškentė patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. ³⁷ Jie buvo akmenimis užmušami, pjaustomi pusiau, gundomi, kardu žudomi, klajojo prisidengę avių ir ožkų kailiais, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. ³⁸ Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, klajojo dykumose ir kalnuose, slapstėsi olose ir žemės plyšiuose.

¹⁰ Imkite, broliai, kentėjimo ir ištvermės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu. ¹¹ Štai mes laikome palaimintais ištvėrusius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.

¹² Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti. ¹³ Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu.

¹⁰ Visi mano kaulai šauks: “Viešpatie, kas yra Tau lygus? Kas išlaisvina silpnąjį iš stipresnio už jį, vargšą iš plėšiko?”

¹² Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.

²² Mano Dievas atsiuntė angelą, kuris užčiaupė liūtų nasrus, ir jie nesužeidė manęs, nes Jo akivaizdoje buvau nekaltas. Taip pat ir tau, karaliau, nepadariau jokio nusikaltimo”. ²³ Karalius labai apsidžiaugė ir įsakė ištraukti Danielių iš duobės. Danielių ištraukus iš duobės, nebuvo rasta ant jo jokio sužeidimo, nes jis tikėjo savo Dievu. ²⁴ Karalius įsakė atvesti anuos vyrus, kurie įskundė Danielių, ir įmesti į liūtų duobę juos, jų vaikus ir žmonas. Dar nepasiekę duobės dugno, jie buvo liūtų pačiupti ir jų kaulai buvo sutriuškinti.

³⁶ Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: “Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas”.

⁷ Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini Jo vardą.

⁴ Jehonatanas kalbėjo gera apie Dovydą savo tėvui Sauliui: “Karaliau, nenusikalsk prieš savo tarną Dovydą, nes jis nenusikalto tau ir jo darbai tau buvo labai naudingi. ⁵ Jis statė į pavojų savo gyvybę, kovodamas su filistinu, ir jo dėka Viešpats suteikė didelį išgelbėjimą Izraeliui. Tu matei tai ir džiaugeisi. Kodėl dabar nori nusidėti prieš nekaltą kraują ir be priežasties nužudyti Dovydą?”

⁴ Tada Saulius tarė savo ginklanešiui: “Išsitrauk kardą ir juo mane perverk, kad šitie neapipjaustytieji atėję nepervertų ir neišniekintų manęs”. Bet jo ginklanešys nesutiko, nes jis labai bijojo. Tada Saulius, paėmęs savo kardą, krito ant jo.

⁸ Izraelio karalius atsakė Juozapatui: “Yra vienas­Imlos sūnus Michėjas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai”. Juozapatas atsakė: “Nekalbėk taip, karaliau”.

³⁷ Karalius mirė ir buvo parvežtas į Samariją. Ir jie palaidojo karalių Samarijoje.

¹² Nedorėlis rengia teisiajam pikta ir griežia prieš jį dantimis. ¹³ Viešpats juokiasi iš jo, nes mato jo galą. ¹⁴ Nedorėliai išsitraukia kardą, įtempia lanką, kad partrenktų beturtį ir vargšą, nužudytų tuos, kurie elgiasi dorai. ¹⁵ Jų kardas įsmigs į jų pačių širdį ir jų lankai suluš.

³⁰ Teisiojo burna kalba išmintingai, ir jo liežuvis­kas teisinga, ³¹ Dievo įstatymas yra jo širdyje; jo žingsniai nesvyruoja. ³² Nedorėlis tykoja teisiojo ir siekia jį nužudyti. ³³ Viešpats jo nepaliks ano rankoje ir nepasmerks jo teisme. ³⁴ Lauk Viešpaties ir laikykis Jo kelio. Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę. Tu matysi, kaip nedorėliai žlugs. ³⁵ Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą. ³⁶ Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau. ³⁷ Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas­ramybė. ³⁸ Nusikaltėliai bus sunaikinti, nedorėlių galas­pražūtis. ³⁹ Teisiųjų išgelbėjimas ateina nuo Viešpaties; Jis yra jų stiprybė nelaimių metu. ⁴⁰ Viešpats padės jiems ir išlaisvins juos. Jis išlaisvins juos iš bedievių ir išgelbės, nes jie pasitikėjo Juo.

¹⁵ Tenusigąsta dėl savo gėdos, kurie man sako: “Gerai, gerai”.

²³ Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

²³ Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.

¹¹ Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.

¹⁴ Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų’.

²⁷ O tuos mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čia ir nužudykite mano akyse!’ ”

⁴¹ Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė: ⁴² “O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių. ⁴³ Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; ⁴⁴ jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto”.

⁷ Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti.

¹⁸ “Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų. ¹⁹ Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs­ne pasaulio, bet Aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia. ²⁰ Atsiminkite žodžius, kuriuos jums sakiau: ‘Tarnas ne didesnis už savo šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų. ²¹ Bet visa tai jums darys dėl mano vardo, nes jie nepažįsta To, kuris mane siuntė. ²² Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės. ²³ Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo.

¹⁵ kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir savo pranašus ir persekiojo mus. Jie nepatinka Dievui ir yra priešiški visiems žmonėms, ¹⁶ nes draudžia mums skelbti Evangeliją pagonims, kad šie būtų išgelbėti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir jiems artinasi galutinė Dievo rūstybė.

⁶ Teisinga iš Dievo pusės atmokėti jūsų prispaudėjams priespauda,

⁹ Jie bus nubausti amžina pražūtimi ir atskirti nuo Viešpaties veido ir nuo Jo galybės šlovės

⁹ Dovydas tarė Rechabui ir jo broliui Baanai, beerotiečio Rimono sūnums: “Kaip gyvas Viešpats, kuris išgelbėjo mano sielą iš visokių nelaimių,

²⁹ jis tarė: “Kaip gyvas Viešpats, kuris išvadavo mane iš visokių bėdų,

⁹ Viešpats­priebėga prispaustiesiems, priebėga nelaimės metu. ¹⁰ Kas pažįsta Tavo vardą, pasitiki Tavimi. Tu niekad nepalikai tų, kurie Tavęs ieško.

⁵ Į Tavo rankas pavedu savo dvasią. Tu išgelbėjai mane, Viešpatie, tiesos Dieve!

²³ Mano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu.

¹¹ Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi. ¹² Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!

⁴ Jis išperka tavo gyvybę iš pražūties ir savo malone bei gailestingumu tave vainikuoja.

⁸ Jis išvaduos Izraelį iš visų jo nedorybių.

⁵⁸ Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.

²⁷ Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. ²⁸ Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. ²⁹ Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.

³¹ Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! ³² Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus,­kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo? ³³ Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! ³⁴ Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus. ³⁵ Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? ³⁶ Parašyta: “Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui”. ³⁷ Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo. ³⁸ Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, ³⁹ nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

⁵ Dievo jėga per tikėjimą jūs esate saugomi išgelbėjimui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu laiku.

¹⁸ žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, ¹⁹ bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.

⁹ Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: “Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.