Proverbs 22:14 Cross References - Lithuanian

¹⁴ Svetimos moters lūpos­gili duobė; tas, kuriuo Viešpats bjaurisi, įkris į ją.

¹⁹ Viešpats tai matė ir bjaurėjosi jais, nes Jį supykdė Jo sūnūs ir dukterys.

²⁰ Ji tarė: “Samsonai, filistinai puola!” Pabudęs iš miego, jis galvojo, kad bus taip, kaip anksčiau. Bet jis nežinojo, kad Viešpats pasitraukė nuo jo. ²¹ Filistinai, nutvėrę jį, išdūrė jam akis, nusivedė į Gazą ir, sukaustę varinėmis grandinėmis, pristatė jį sukti girnas kalėjime.

²⁶ “Argi ne tuo nusidėjo Izraelio karalius Saliamonas? Juk jam nebuvo lygių žemėje. Jis buvo Dievo mylimas ir Dievas jį buvo padaręs karaliumi visam Izraeliui, tačiau net jį svetimtautės moterys įtraukė į nuodėmę.

¹² Todėl atidaviau juos jų širdžių geismams, jie vaikščiojo pagal savo sumanymus.

¹⁶ kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais, ¹⁷ kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą. ¹⁸ Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius. ¹⁹ Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.

³ Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų. ⁴ Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas. ⁵ Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą. ⁶ Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti. ⁷ Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių. ⁸ Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų, ⁹ kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam; ¹⁰ kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose, ¹¹ ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas, ¹² ir sakyti: “Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą, ¹³ neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė? ¹⁴ Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury”. ¹⁵ Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės. ¹⁶ Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse? ¹⁷ Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems. ¹⁸ Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona. ¹⁹ Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile. ²⁰ Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja? ²¹ Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus. ²² Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai. ²³ Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

²⁴ Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos. ²⁵ Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos. ²⁶ Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę. ²⁷ Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių? ²⁸ Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų? ²⁹ Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.

⁵ kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais. ⁶ Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles, ⁷ mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį. ⁸ Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus. ⁹ Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį, ¹⁰ jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi. ¹¹ Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose; ¹² tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos. ¹³ Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo: ¹⁴ “Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus. ¹⁵ Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave. ¹⁶ Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais, ¹⁷ iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu. ¹⁸ Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis; ¹⁹ nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę. ²⁰ Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną”. ²¹ Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo. ²² Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą, ²³ kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę. ²⁴ Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams. ²⁵ Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais. ²⁶ Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė. ²⁷ Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.

²⁷ Paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris­siauras šulinys.

²⁶ Aš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose­ virvės. Kas patinka Dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna.