Proverbs 14 Cross References - Lithuanian

¹ Išmintinga moteris stato namus, o kvaila griauna juos savo rankomis. ² Kas vaikšto tiesiu keliu, bijo Viešpaties, o kas mėgsta klaidžioti, niekina Jį. ³ Kvailio burnoje­išdidumo lazda, išmintingųjų lūpos juos apsaugo. ⁴ Kur nėra jaučių, ėdžios tuščios, bet gausus derlius gaunamas jaučių jėga. ⁵ Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą. ⁶ Pašaipūnas ieško išminties ir neranda, bet supratingas lengvai įgyja pažinimą. ⁷ Pasitrauk nuo kvailio, kai pamatai, kad jo lūpose nėra pažinimo. ⁸ Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių. ⁹ Kvailys tyčiojasi iš nuodėmės, o teisusis atranda palankumą. ¹⁰ Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu. ¹¹ Nedorėlio namai bus nugriauti, o teisiojo palapinė klestės. ¹² Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį. ¹³ Ir juokiantis širdis gali liūdėti, o džiaugsmas baigtis sielvartu. ¹⁴ Nuklydęs širdimi pasisotins savo keliais, o geras žmogus­savo. ¹⁵ Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį. ¹⁶ Išmintingas žmogus bijo ir vengia pikto, o kvailys karščiuojasi ir pasitiki savimi. ¹⁷ Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas. ¹⁸ Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis. ¹⁹ Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų. ²⁰ Beturčio nemėgsta net jo kaimynas, o turtingas turi daug draugų. ²¹ Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas. ²² Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos. ²³ Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą. ²⁴ Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste. ²⁵ Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą. ²⁶ Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti. ²⁷ Viešpaties baimė­gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių. ²⁸ Gausi tauta­garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis. ²⁹ Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą. ³⁰ Sveika širdis­kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus. ³¹ Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio. ³² Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį. ³³ Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma. ³⁴ Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms. ³⁵ Išmintingas tarnas įgyja karaliaus palankumą; kas užtraukia gėdą, susilauks jo rūstybės.

¹¹ Visi ten esantys žmonės ir vyresnieji atsakė: “Mes esame liudytojai. Viešpats telaimina moterį, ateinančią į tavo namus, kaip Rachelę ir Lėją, kurios sukūrė Izraelio namus. Tegul tau sekasi Efratoje ir tebūna garsus tavo vardas Betliejuje.

³¹ Negana to, kad jis vaikščiojo Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmėje, jis dar vedė sidoniečių karaliaus Etbaalo dukterį Jezabelę ir tarnavo Baalui bei garbino jį.

²⁴ Kas iš Ahabo mirs mieste, tą ės šunys, kas mirs laukuose, tą les padangių paukščiai’ ”. ²⁵ Nebuvo kito tokio, kuris būtų taip parsidavęs daryti pikta Viešpaties akyse, kaip Ahabas, nes jį suvedžiojo jo žmona Jezabelė.

¹ Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus miręs, išžudė visus karaliaus palikuonis.

¹³ Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino. ¹⁴ Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose, ¹⁵ ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

¹³ Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas.

⁹ Geriau yra gyventi palėpės kampe negu su vaidinga moterimi dideliuose namuose.

¹⁹ Geriau yra vienam gyventi dykumoje negu su pikta moterimi, mėgstančia barnius.

³ Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu. ⁴ Pažinimu jie pripildomi visokių brangių ir vertingų turtų.

¹⁰ Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus. ¹¹ Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno. ¹² Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta. ¹³ Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis. ¹⁴ Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli. ¹⁵ Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą. ¹⁶ Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną. ¹⁷ Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas. ¹⁸ Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį. ¹⁹ Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba. ²⁰ Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui. ²¹ Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais. ²² Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras­jos drabužiai. ²³ Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais. ²⁴ Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams. ²⁵ Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį. ²⁶ Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas. ²⁷ Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos. ²⁸ Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją: ²⁹ ‘Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!’ ³⁰ Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama. ³¹ Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.

⁶ Saliamonas atsakė: “Tu parodei savo tarnui, mano tėvui Dovydui, didelį gailestingumą, nes jis vaikščiojo prieš Tave tiesoje, teisume ir širdies tyrume. Tu parodei jam savo gerumą, duodamas jam sūnų, kuris sėdėtų jo soste, kaip tai yra šiandien.

¹ Uco krašte gyveno vyras, vardu Jobas. Jis buvo tobulas ir teisus vyras, bijojo Dievo ir vengė pikto.

⁴ Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.

²⁸ Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.

²¹ Nekaltumas ir teisumas tesaugo mane, nes aš laukiu Tavęs!

¹ Girkite Viešpatį! Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta.

³ Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes per daug paniekinti esame! ⁴ Per ilgai mūsų siela varginama pašaipa turtuolių ir panieka išdidžiųjų.

¹⁵ kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais;

¹² Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.

¹⁷ Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

¹ Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.

⁶ Beturtis, kuris dorai elgiasi, geresnis už turtuolį, kuris iškraipo savo kelius.

¹³ Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui.

⁵ Mano sandora su juo buvo gyvenimas ir ramybė, kad manęs bijotų ir gerbtų mano vardą. ⁶ Tiesos įstatymas buvo jo burnoje, netiesos nebuvo jo lūpose. Jis su manimi vaikščiojo ramybėje ir tiesoje ir daugelį nukreipė nuo nuodėmės.

¹⁶ Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina Tą, kuris mane siuntė”.

¹⁴ Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.

³¹ Tuo tarpu bažnyčios visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe, statydinosi ir augo, gyvendamos su Viešpaties baime ir guodžiamos Šventosios Dvasios.

²² Tie atsakė: “Šimtininkas Kornelijus, teisus ir dievobaimingas vyras, turintis gerą vardą visoje žydų tautoje, gavo iš šventojo angelo nurodymą pakviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo žodžių”.

³⁵ Jam priimtinas kiekvienos tautos žmogus, kuris Jo bijo ir teisiai gyvena.

⁴ Kaip drįsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo turtus? Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atgailauti? ⁵ Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apsireiškimo dienai.

² nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi, ³ nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera,

³ Nekalbėkite taip išdidžiai ir įžūliai. Viešpats yra Dievas, kuris žino viską, ir Jis pasveria visus darbus.

²¹ Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.

³ Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

¹⁸ Tegul tampa nebylios melagių lūpos, kurios prieš teisųjį įžūliai su puikybe ir panieka kalba!

¹ Ko giries nedorybe, galiūne? Dievo gerumas pasilieka nuolat. ² Tavo liežuvis planuoja pražūtį kaip aštrus peilis, tu klastadary!

⁴ Turiu gyventi tarp liūtų, tarp žmonių, kvėpuojančių ugnimi. Jų dantys yra ietys ir strėlės, jų liežuviai­aštrūs kardai.

⁶ Nedorėlių žodžiai: “Tykokime pralieti kraują”, bet teisiųjų burna išgelbės juos.

⁶ Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.

²⁴ Išdidus ir pasipūtęs vadinamas niekintoju, jis elgiasi akiplėšiškai ir įžūliai.

⁸ Kas sėja neteisybę, pjauna nelaimes; jo pykčio rykštė plaka jį.

²⁵ Išdidžios širdies žmogus sukelia vaidus, o kas pasitiki Viešpačiu, klestės.

²⁰ Ir apie dešimt ragų ant galvos ir dar vieną, kuriam išaugus, trys ragai iškrito. Ragas turėjo akis bei burną, kalbančią išdidžiai, ir atrodė didesnis už kitus.

⁹ Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. ¹⁰ Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.

⁵ Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; ⁶ ir liežuvis yra ugnis­nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.

¹⁸ Skelbdami išpūstas ir tuščias kalbas, kūno geismais ir pasileidimu jie suvilioja tuos, kurie yra vos pasprukę nuo gyvenančių paklydime.

¹⁰ Kadangi tu išlaikei mano kantrybės žodį, tai ir Aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai.

¹¹ Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės, net iki mirties.

⁵ Paskui aš regėjau: štai atsidarė Liudijimo palapinės šventykla danguje, ⁶ ir išėjo iš šventyklos septyni angelai, turintys septynias negandas. Jie buvo apsivilkę tyra, spindinčia drobe ir persijuosę per krūtines aukso juostomis.

²³ Daug maisto būtų apleistoje vargšų žemėje, bet dėl teisingumo stokos žmonės pražūsta.

⁶ “Aš daviau jums švarius dantis visuose jūsų miestuose ir duonos stoką visose vietovėse. Tačiau jūs nesugrįžote pas mane”,­sako Viešpats.

⁹ Mozės Įstatyme parašyta: “Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui!” Bet ar Dievui terūpi jaučiai? ¹⁰ O gal Jis iš tiesų taiko tai mums? Juk dėl mūsų parašyta, kad artojas artų su viltimi ir kūlėjas kultų su viltimi, jog gaus savo dalį. ¹¹ Jei mes jums pasėjome dvasinių gėrybių, tai ar didelis dalykas, kad pjausime pas jus medžiaginių?

¹⁶ Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.

¹ “Nepatikėk melagingu skundu ir neprisidėk prie piktadario neteisingai liudyti.

¹³ Po to atėjo du vyrai, Belialo vaikai, ir atsisėdo prieš jį. Tie liudijo prieš Nabotą, visiems žmonėms girdint: “Nabotas keikė Dievą ir karalių”. Po to jie, išvedę jį už miesto, užmušė akmenimis

¹² Ir visi pranašai taip pranašavo: “Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas”. ¹³ Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: “Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai, kas gera”. ¹⁴ Michėjas atsakė: “Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats man sakys, tą kalbėsiu”.

¹⁹ neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

¹⁷ Kas kalba tiesą, tas padeda teisingumui, o neteisingas liudytojas apgaudinėja.

⁵ Teisusis nekenčia melo, bet nedorėlis yra atstumiantis ir susilaukia gėdos.

²⁵ Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.

⁵ Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.

⁹ Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.

¹⁸ Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.

⁹⁸ Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi. ⁹⁹ Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus. ¹⁰⁰ Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.

⁹ Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.

²⁴ Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.

² Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.

¹² Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.

²⁰ Kreipkitės į įstatymą ir liudijimą. Jeigu jie taip nesako, nėra juose šviesos.

⁹ Išmintingieji bus sugėdinti, išgąsdinti ir pagauti. Jie atmetė Viešpaties žodį, tai kur jų išmintis?

²² “Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. ²³ O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa!”

²⁵ Anuo metu Jėzus kalbėjo: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. ²⁶ Taip, Tėve, nes Tau taip patiko. ²⁷ Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti.

¹¹ Jėzus atsakė: “Jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota. ¹² Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

²¹ Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo. ²² Vadindami save išmintingais, tapo kvaili. ²³ Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus. ²⁴ Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus. ²⁵ Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen! ²⁶ Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. ²⁷ Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą. ²⁸ Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.

³¹ O Izraelis, ieškojęs teisumo įstatyme, nepasiekė teisumo įstatymo. ³² Kodėl? Todėl, kad ieškojo jo ne tikėjimu, bet įstatymo darbais. Jie užkliuvo už suklupimo akmens,

¹⁸ Tegul niekas savęs neapgaudinėja. Jei kas tarp jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas. ¹⁹ Šio pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė, nes parašyta: “Jis sugauna protinguosius jų gudrybėje”.

² Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti.

⁵ Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.

³ Pirmiausia žinokite, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, gyvenantys savo geiduliais ⁴ ir kalbantys: “Kur Jo atėjimo pažadas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios”. ⁵ Mat jiems, to norintiems, yra paslėpta, kad nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu.

⁶ Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.

²⁰ Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas, o kvailių bendrininkas pražus.

²⁷ Mano sūnau, neklausyk pamokymų, kurie atitraukia nuo pažinimo žodžių.

¹¹ Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu.

¹¹ Ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos.

¹⁰ Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!

⁵ O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!

³⁴ Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi. ³⁵ Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.

⁷³ Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.

⁸ Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą.

⁹ Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir bešališkumą bei kiekvieną gerą taką,

²⁰ Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,

¹⁸ Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

²⁰ Pakelk savo akis ir žiūrėk, kaip jie ateina iš šiaurės! Kur yra tau patikėta kaimenė, tavo gražiosios avys?

¹⁹ Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’ ²⁰ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’

²² kad privalu atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,

¹⁷ Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia.

⁹ Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, ¹⁰ kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami vaisių gerais darbais ir augdami Dievo pažinimu;

¹³ Pikti žmonės ir suvedžiotojai eis blogyn, klaidindami ir klysdami.

¹⁵ Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje. ¹⁶ Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, ¹⁷ kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.

¹³ Kas tarp jūsų išmintingas ir sumanus? Teparodo geru elgesiu savo darbus su išmintingu romumu.

¹⁶ tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.

⁷ Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį, ⁸ kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais? ⁹ Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.

²² “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

⁴ Taip atrasi palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir žmonių akyse.

³⁵ Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.

²³ Kvailiui daryti pikta­malonumas, o protingas žmogus turi išmintį.

² Geras žmogus susilaukia Viešpaties palankumo, bet kuriantį nedorus planus Jis pasmerks.

¹⁵ Sveikas protas laimi palankumą, o neištikimųjų kelias sunkus.

¹⁸ Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo, ¹⁹ yra tas, kas apgauna artimą ir sako: “Aš pajuokavau”.

²⁰ Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.

¹⁷ Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. ¹⁸ Kas taip Kristui tarnauja, tas priimtinas Dievui ir vertas žmonių pritarimo.

¹⁸ Jie sakė jums, kad paskutiniais laikais atsiras šaipūnų, kurie gyvens savo bedieviškais geismais.

²¹ Jie kalbėjosi: “Iš tikrųjų esame nusikaltę savo broliui: mes matėme jo sielvartą, kai jis mus maldavo, bet neklausėme. Todėl šita bėda užklupo mus”.

¹⁰ Ona labai nuliūdusi meldėsi ir graudžiai verkė.

²⁷ Atėjusi pas Dievo vyrą, ji apkabino jo kojas. Gehazis norėjo atitraukti, bet Dievo vyras tarė: “Palik ją, ji labai nusiminusi. Viešpats nuslėpė tai nuo manęs ir nepasakė”.

² “O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus! ³ Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius. ⁴ Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.

¹¹ Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.

¹⁸ Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.

¹ “Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.

¹⁴ Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą.

¹³ Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.

¹⁴ Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

¹⁴ Dvasia pakėlė ir nunešė mane. Aš nuėjau apkartęs, degančia dvasia, bet Viešpaties ranka buvo stipri ant manęs.

³³ Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti. ³⁴ Jis jiems sakė: “Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!”

²⁷ Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą.

¹⁸ Nepaliksiu jūsų našlaičiais­ ateisiu pas jus.

²³ Jėzus jam atsakė: “Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

⁷ Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.

⁸ Jūs mylite Jį, nors ir nesate Jo matę; tikėdami Jį, nors ir neregėdami, džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu,

¹⁷ Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms: ‘Nugalėtojui Aš duosiu paslėptos manos ir baltą akmenėlį, o ant akmenėlio bus įrašytas naujas vardas, kurio niekas nežino, tiktai gavėjas’ ”.

⁶ būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.

¹⁵ Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.

³⁴ Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.

¹⁴ Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių. ¹⁵ Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera.

²¹ Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo”.

²⁶ Tamsa paslėpta jo viduje; prarys jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje. ²⁷ Dangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį. ²⁸ Visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną.

²⁸ Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’

¹³ Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio: ¹⁴ jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona. ¹⁵ Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos. ¹⁶ Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio, ¹⁷ bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis. ¹⁸ Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro. ¹⁹ Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi. ²⁰ Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį. ²¹ Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos, ²² svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo. ²³ Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.

² Jo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta. ³ Jo namuose bus gerovė ir turtai, jo teisumas pasiliks per amžius.

³ Tavo žmona bus kaip vaisingas vynmedis tavo namuose, tavo vaikai sėdės aplink stalą kaip alyvų atžalos.

³³ Viešpaties prakeikimas nedorėlio namams, o teisiojo buveinę Jis laimina.

²⁸ Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.

⁷ Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.

¹² Teisusis stebi nedorėlių namus ir mato, kaip nedorėlis parbloškiamas už savo nedorybes.

²⁰ Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos.

¹¹ Tada Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu ir sustiprins tavo kūną; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis. ¹² Bus atstatyta tavyje tai, kas seniai paversta griuvėsiais. Tu dėsi pamatus kartų kartoms. Tave vadins spragų užtaisytoju ir gatvių tiesėju.

⁴ ‘Aš jį pasiunčiau,­sako kareivijų Viešpats,­į vagies namus ir į melagingai prisiekiančio mano vardu namus, kad juos sunaikintų iš pamatų’ ”.

²⁶ Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. ²⁷ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus”.

¹⁵ Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo.

²⁵ Kartais kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, nuveda į mirtį.

¹² Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

¹³ “Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. ¹⁴ O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa”.

²⁴ “Stenkitės įeiti pro siaurus vartus. Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet neįstengs.

²¹ Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk tų dalykų galas­mirtis.

³ O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja.

⁶ Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus.

²² Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.

⁴ Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

² Apie juoką pasakiau: “Kvailystė”, o apie linksmybes: “Kokia iš jų nauda?”

¹⁰ Ko mano akys geidė, nieko joms neatsakiau, nedraudžiau savo širdžiai jokios linksmybės. Mano širdis džiaugėsi mano darbais, ir tai buvo atlyginimas už mano triūsą. ¹¹ Aš pažiūrėjau į visus savo darbus ir triūsą, ir štai, viskas buvo tuštybė ir vėjo gaudymas; iš to nebuvo jokios naudos po saule.

⁵ Geriau yra išgirsti išmintingo barimą negu klausytis kvailųjų giedojimo. ⁶ Kvailio juokas yra kaip deginamų erškėčių spragsėjimas po puodu. Ir tai yra tuštybė.

⁹ Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste! Tegul tavo širdis džiugina tave ir eik, kur tavo širdis traukia ir kur akys mato, bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti prieš Dievą.

²⁵ Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius­tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti.

⁹ Dejuokite, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas­liūdesiu.

⁷ Kiek ji puikavo ir lėbavo, tiek jai paruoškite kentėjimų ir nuliūdimo, nes ji savo širdyje kalba: ‘Aš sėdžiu kaip karalienė, nesu našlė ir liūdesio nematysiu’. ⁸ Todėl vieną dieną ją apniks negandos: mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnyje, nes galingas yra Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją.

³¹ Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais. ³² Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

¹⁴ Žmogus pasitenkins savo burnos vaisiumi, ir jam bus atlyginta pagal jo rankų darbą.

¹⁰ Širdis žino savo skausmą ir svetimasis nesidalina jos džiaugsmu.

¹⁹ Tavo paties nedorybė nubaus tave ir tavo nuklydimas pamokys tave. Todėl pažink ir pamatyk, kaip negera ir kartu yra tai, kad tu palikai Viešpatį ir nėra tavyje mano baimės’,­sako Viešpats, kareivijų Dievas.

⁵ Kodėl šita tauta užsispyrusiai laikosi savo paklydimo? Jie įsikibę į apgaulę ir nesutinka atsiversti.

⁵ Taip sako Viešpats: “Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi ir laiko kūną savo stiprybe, kurio širdis nutolsta nuo Viešpaties.

³¹ Todėl Aš išliejau ant jų savo pyktį ir rūstybės ugnimi sunaikinau juos. Jų darbus suverčiau ant jų pačių galvų,­sako Viešpats Dievas”.

¹⁶ Jei Izraelis užsispyręs kaip užsispyrusi karvė, argi Viešpats ganys juos kaip avinėlį plačioje ganykloje?

⁶ ir tuos, kurie, nusisukę nuo Viešpaties, neieško Jo, net nesiteirauja apie Jį”.

¹⁴ O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą”.

¹² Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu,­ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.

⁴ Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam,

⁸ Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus supuvimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.

¹² Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo.

²⁰ Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma. ²¹ Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo. ²² Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: “Šuo sugrįžta prie savo vėmalo”, ir: “Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne”.

²⁶ Apgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti.

⁸ Išmintingas žmogus žino, ko siekia, o kvailys suklaidinamas savo kvailysčių.

³ Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

¹² Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia.

¹³ Išmintingasis tyli tuo metu, nes tai blogas metas.

⁷ kuris buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, išmintingu vyru. Šis, pasikvietęs Barnabą ir Saulių, norėjo pasiklausyti Dievo žodžio.

¹⁸ Tokie žmonės netarnauja mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, bet savo pilvui. Saldžiomis ir pataikūniškomis kalbomis jie apgaudinėja paprastųjų širdis. ¹⁹ Jūsų klusnumas žinomas visur. Todėl džiaugiuosi jumis, ir linkiu, kad būtumėte išmintingi gėriui ir neišmanūs blogiui.

¹⁴ kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą,

¹ Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.

⁹ Ezavas atsakė: “Mano broli, aš turiu užtektinai, pasilaikyk, ką turi!”

¹⁸ Trečią dieną Juozapas jiems tarė: “Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau Dievo.

² Jezabelė siuntė pasiuntinį pas Eliją, sakydama: “Tegul dievai man padaro tai ir dar daugiau, jei rytoj apie šitą laiką aš nepadarysiu tau taip, kaip tu padarei Baalo pranašams”.

¹⁰ Karalius vėl siuntė pas Ahabą pasiuntinius su tokiu pranešimu: “Tegul dievai padaro man tai ir dar daugiau, jei Samarijos dulkių bent po saują užtektų žmonėms, kurie seka mane”. ¹¹ Izraelio karalius atsakė: “Tenesigiria tas, kuris susijuosia, tarsi jau nusijuostų”.

¹⁸ Jis įsakė: “Jei jie eina taikos prašyti, suimkite juos gyvus, o jei eina kariauti, taip pat suimkite juos gyvus”.

¹⁵ Valdytojai, buvę iki manęs, skriaudė žmones, imdami iš jų duonos ir vyno ir keturiasdešimt šekelių sidabro; taip pat ir jų tarnai išnaudojo tautą, bet aš taip nedariau, bijodamas Dievo.

²¹ Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius, ²² tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta. ²³ Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

¹⁴ Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos.

¹²⁰ Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.

⁷ Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto;

²² Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

⁶ Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.

¹⁴ Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.

⁹ Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,­ar tas niršta, ar juokiasi,­nėra ramybės.

¹³ jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaiga­beprotybė.

¹⁷ Pats Erodas buvo įsakęs suimti Joną ir laikė jį sukaustytą kalėjime dėl savo brolio Pilypo žmonos Erodiados, kurią buvo vedęs. ¹⁸ Jonas mat sakė Erodui: “Nevalia tau gyventi su brolio žmona”. ¹⁹ Erodiada neapkentė Jono ir troško jį nužudyti, tačiau negalėjo,

²⁴ Tada ji nuėjusi paklausė savo motiną: “Ko man prašyti?” O ši tarė: “Jono Krikštytojo galvos!” ²⁵ Toji, skubiai atbėgusi pas karalių, paprašė: “Noriu, kad man tuojau duotum dubenyje Jono Krikštytojo galvą”.

⁴⁰ Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: “Tai gal ir mes akli?”

²² Susilaikykite nuo visokio blogio!

⁶ Jis manė, kad neverta kelti rankos prieš vieną Mordechają, nes jie pasakė jam Mordechajo tautybę. Todėl Hamanas nusprendė išžudyti visus žydus visoje Ahasvero karalystėje.

⁵ Karalius Ahasveras klausė karalienės Esteros: “Kas jis toks ir kur jis yra, kuris drįsta tą daryti?” ⁶ Estera atsakė: “Mūsų priešas ir persekiotojas yra šitas piktadarys Hamanas”. Hamanas labai išsigando.

¹⁸ širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,

¹⁶ Kvailas tuojau parodo savo pyktį, bet nuovokus pridengia gėdą.

²⁹ Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.

¹⁸ Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.

³² Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis­už tą, kuris užima miestą.

²⁴ Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi,

²² Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.

⁹ Nebūk greitas pykti, nes pyktis yra kvailio antyje.

⁷ Apgaviko sumanymai yra pikti, jis galvoja pakenkti vargšui teisme savo melais, nors beturtis ir kalba teisybę.

²⁶ Mano tautoje yra nedorėlių, kurie susilenkę tyko kaip paukštgaudžiai, spendžia žabangus žmonėms pagauti. ²⁷ Kaip krepšys pilnas paukščių, taip jų namai pilni apgaulės; tokiu būdu jie tapo žymūs ir pralobo. ²⁸ Jie taip nutuko, kad net blizga, jų nedorybei nėra ribų. Jie negina našlaičių teisme, tačiau klesti. Jie nežiūri vargšo teisių. ²⁹ Ar neturėčiau tokių bausti?­sako Viešpats.­Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?

¹⁹ Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.

³⁵ Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

⁷ Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą. ⁸ Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę. ⁹ Ji vainikuos tavo galvą malone, duos tau šlovės karūną.

²⁹ Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam. ³⁰ Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.

¹⁹ Viešpatie, Tu esi mano stiprybė ir mano pilis, mano priebėga nelaimės metu! Pas Tave ateis tautos nuo žemės pakraščių ir sakys: “Mūsų tėvai paveldėjo tik apgaulę, tuštybę ir stabus, kurie jiems nieko nepadėjo”.

¹⁷ Mes darysime tai, ką pasižadėjome: smilkysime dangaus karalienei ir liesime jai geriamąsias aukas, kaip mūsų tėvai, karaliai ir kunigaikščiai darė Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse. Tada turėjome pakankamai maisto ir nepatyrėme pikto.

³ Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą­kaip žvaigždės per amžių amžius.

²⁹ Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų kapus ³⁰ ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’. ³¹ Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai. ³² Pripildykite tad savo tėvų saiką!

⁸ Nuo šiol manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man duos Viešpats, teisingasis Teisėjas,­ir ne tik man, bet ir visiems, kurie pamilo Jo pasirodymą.

¹⁸ žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,

⁴ O kai pasirodys Vyriausiasis Ganytojas, jūs gausite nevystantį šlovės vainiką.

⁶ Juozapas buvo Egipto šalies valdytojas. Jis pardavinėjo javus visoms žemės tautoms. Atėję Juozapo broliai nusilenkė prieš jį iki žemės.

²⁸ Jie atsakė: “Tavo tarnas, mūsų tėvas, yra sveikas ir gyvas”. Jie vėl žemai nusilenkė.

⁸ Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: “Melskite Viešpatį, kad Jis pašalintų varles nuo manęs ir mano žmonių; tada išleisiu izraelitus aukoti Viešpačiui”.

²⁷ Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems kalbėjo: “Aš nusidėjau! Viešpats yra teisus, o aš ir mano tauta esame nusikaltę. ²⁸ Melskite Viešpatį, kad liautųsi stipri perkūnija ir kruša! Aš jus išleisiu ir daugiau nebesulaikysiu”.

⁸ Tada tavo tarnai ateis ir, nusilenkę prieš mane, sakys: ‘Išeik tu ir visi tavo žinioje esantys žmonės!’ Ir tada aš išeisiu”. Mozė išėjo iš faraono degdamas pykčiu.

³⁶ Tada išlikę tavo šeimos nariai atėję parpuls prieš jį už sidabrinį pinigėlį ar duonos kąsnį ir prašys, kad paskirtų juos kunigais ir jie galėtų užsidirbti pavalgyti’ ”.

¹² Juozapatas atsakė: “Viešpaties žodis yra su juo”. Izraelio karalius, Juozapatas ir Edomo karalius nuėjo pas jį.

⁷ Karalius užsirūstinęs pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą, o Hamanas suklupo prieš karalienę Esterą, prašydamas palikti jį gyvą, nes jis suprato, kad jo laukia karaliaus bausmė. ⁸ Sugrįžęs iš rūmų sodo, karalius rado Hamaną, sukniubusį ant lovos prie Esteros, ir sakė: “Jis nori karalienę išprievartauti mano namuose ir mano akivaizdoje!” Karaliui ištarus šiuos žodžius, Hamano veidas buvo uždengtas.

¹⁴ Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai.

²⁹ Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.

¹⁴ Tavo prispaudėjų ir niekintojų sūnūs ateis nuolankiai nusižeminę pas tave ir puls prie tavo kojų; jie vadins tave Viešpaties miestu, Izraelio Šventojo Sionu.

⁹ Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingas­Jis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą. ¹⁰ Mano priešai tai matys ir bus sugėdinti. Jie kalbėjo: “Kur yra Viešpats, tavo Dievas?” Aš matysiu juos sutryptus gatvių purve.

¹⁶ Tautos, tai matydamos, susigės dėl savo jėgos: nebenorės nei girdėti, nei kalbėti. ¹⁷ Jos ris dulkes kaip gyvatės, kaip žemės kirmėlės išlįs iš savo skylių. Jos bijos Viešpaties, mūsų Dievo, ir drebės dėl Tavęs.

³ Jūs mindžiosite nedorėlius, ir jie bus pelenai po jūsų kojomis tą dieną, kai Aš tai padarysiu,­sako kareivijų Viešpats.­

³⁹ Jie atėjo, atsiprašė ir išsivedę prašė, kad paliktų miestą.

⁹ Štai Aš tau duodu tuos iš šėtono sinagogos, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog Aš pamilau tave.

² Visi karaliaus tarnai, kurie buvo prie karaliaus vartų, nusilenkdavo prieš Hamaną ir pagerbdavo jį, nes taip buvo įsakęs karalius. Bet Mordechajas nenusilenkdavo prieš jį ir nepagerbdavo.

¹⁰ Tačiau Hamanas susivaldė. Parėjęs namo, jis pasišaukė draugus ir žmoną Zerešą ¹¹ ir pasakojo jiems apie savo turtų daugybę, apie savo sūnus, apie tai, kaip karalius pagerbė jį ir suteikė pirmenybę tarp visų karaliaus tarnų ir kunigaikščių.

²¹ Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote. ²² Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’ ²³ Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.

¹³ Jis patraukė mano brolius nuo manęs ir pažįstami šalinasi manęs. ¹⁴ Mano artimieji paliko mane, mano draugai mane užmiršo.

¹⁰ jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.

¹⁵ Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis.

⁴ Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.

⁶ Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų. ⁷ Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.

¹³ Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi, ¹⁴ tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane? ¹⁵ Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

⁵ Pažvelk į dangaus debesis, kurie yra aukštai. ⁶ Jei nusikaltai, ar Jam pakenkei? Jei savo nuodėmes daugini, ar Jam ką padarai?

²⁴ Jis nepaniekino ir neatstūmė nuskriausto vargšo, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

¹ Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą. Nelaimėje išgelbės jį Viešpats. ² Viešpats saugos ir išlaikys jį gyvą; jis bus palaimintas žemėje. Tu neatiduosi jo priešų valiai.

⁵ Geras žmogus pasigaili ir skolina, jis teisingai savo reikalus tvarko.

⁹ Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.

²⁴ Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta. ²⁵ Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.

³¹ Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.

⁵ Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.

³ Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.

¹⁷ Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

²⁷ Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas.

¹ Mesk savo duoną ant vandens, nes tu ją rasi po daugelio dienų. ² Padalyk ją į septynias ar aštuonias dalis, nes nežinai, kokia nelaimė gali įvykti žemėje.

⁷ Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį, nesislėpk nuo savo paties kūno. ⁸ Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave. ⁹ Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: ‘Aš čia!’ Jei pašalinsi iš savo tarpo priespaudą, negrasinsi ir nekalbėsi tuštybių, ¹⁰ jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa.

²⁷ Tad, karaliau, priimk mano patarimą, pakeisk savo nuodėmes teisumu ir savo nusikaltimus pasigailėjimu beturčiams. Taip elgdamasis, gal savo gyvenimą pratęsi’.

³⁴ Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! ³⁵ Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, ³⁶ buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’. ³⁷ Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme? ³⁸ Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme? ³⁹ Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ ⁴⁰ Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’. ⁴¹ Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams! ⁴² Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, ⁴³ buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte’. ⁴⁴ Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?’ ⁴⁵ Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte’. ⁴⁶ Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą”.

³⁰ Duok kiekvienam, kuris prašo, ir nereikalauk atgal iš to, kuris tavo atėmė. ³¹ Kaip norite, kad jums žmonės darytų, taip ir jūs darykite jiems. ³² Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. ³³ Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. ³⁴ Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. ³⁵ Bet mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai; nes Jis maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems. ³⁶ Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas yra gailestingas.

⁹ Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:

³⁵ Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Labiau palaiminta duoti negu imti’ ”.

¹² kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus.

⁵ Paklausykite, mano mylimieji broliai: ar Dievas neišsirinko pasaulio vargšų, kad jie būtų turtingi tikėjimu ir paveldėtų karalystę, pažadėtą Jį mylintiems? ⁶ O jūs paniekinote beturtį! Argi ne turtuoliai jus spaudžia, ar ne jie tampo jus po teismus?

¹⁴ Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? ¹⁵ Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ¹⁶ ir kas nors iš jūsų jiems tartų: “Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite”, o neduotų, ko reikia jų kūnui,­kokia iš to nauda?

¹⁷ Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį,­ kaip jame pasiliks Dievo meilė? ¹⁸ Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. ¹⁹ Tuo mes pažįstame, jog esame iš tiesos, ir Jo akivaizdoje nuraminame savo širdį. ²⁰ Jei mūsų širdis mus smerkia, Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską. ²¹ Mylimieji, jei mūsų širdis mūsų nesmerkia, pasitikime Dievu ²² ir gauname iš Jo, ko tik prašome, nes laikomės Jo įsakymų ir darome, kas Jam patinka.

²⁷ “Tebūna palaimintas Viešpats, mano valdovo Abraomo Dievas, kuris buvo malonus ir teisingas mano valdovui ir atvedė mane teisingu keliu į mano valdovo brolio namus!”

⁸ tačiau Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,

¹⁰ Visi Viešpaties takai yra gailestingumas ir tiesa tiems, kurie laikosi Jo sandoros ir įsakymų.

⁷ Tepasilieka jis per amžius Dievo akivaizdoje, Jo gailestingumas ir tiesa tesaugo jį!

²⁹ Neplanuok pikta prieš savo artimą, kuris gyvena pasitikėdamas arti tavęs.

¹⁷ Ūmus žmogus pasielgia kvailai, planuojantis pikta žmogus nekenčiamas.

²² Iš žmogaus norima gerumo. Beturtis yra vertesnis už melagį.

⁷ Apgaviko sumanymai yra pikti, jis galvoja pakenkti vargšui teisme savo melais, nors beturtis ir kalba teisybę. ⁸ Kilnus galvoja kilniai ir gina teisingumą.

⁷ Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.

¹⁷ Nes Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.

¹⁰ Kas mirkčioja akimis, sukelia nemalonumų, o tauškiantis kvailystes suklups.

²⁴ Darbštus valdys, o tinginys bus verčiamas dirbti.

¹⁹ Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs.

³ Kai padarai įžadą Dievui, įvykdyk jį nedelsdamas, nes Jam nepatinka kvailiai.

²⁷ Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas­Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs”.

¹⁰ Dar būdami pas jus, mes įsakėme: “Kas nenori dirbti­tenevalgo!” ¹¹ Nes mes girdime, kad kai kurie pas jus tinginiauja, nieko nedirba, tik kišasi į svetimus reikalus. ¹² Tokiems įsakome ir juos raginame per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną.

¹³ Be to, jos išmoksta dykinėti, landžiodamos iš namų į namus, ir ne tik dykinėti, bet plepėti, kištis į svetimus reikalus bei kalbėti, kas nedera.

¹⁰ Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilės triūsą, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems. ¹¹ Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą,­

¹⁰ Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūna, palikdami turtus kitiems. ¹¹ Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes. ¹² Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūna. ¹³ Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie pritaria jiems.

²² Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo.

¹¹ Gerai yra išmintis su paveldėjimu, ypač tiems, kurie mato saulę. ¹² Išmintis yra tokia pat apsauga kaip pinigai, bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tam, kuris ją turi.

⁶ Jis duos laikus, saugius išgelbėjimo jėga, išmintimi, pažinimu. Viešpaties baimė bus jų turtas.

⁹ “Ir Aš jums sakau: darykitės bičiulių neteisiosios Mamonos dėka, kad, jūsų galui atėjus, jie priimtų jus į amžinuosius namus.

¹⁹ “Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi. ²⁰ O prie jo vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. ²¹ Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunys atbėgę laižydavo jo votis. ²² Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas. ²³ Kentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. ²⁴ Jis ėmė šaukti: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje’. ²⁵ Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius­tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti.

⁵ Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

²¹ liudydamas žydams ir graikams apie atgailą prieš Dievą ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi.

²⁶ Todėl šiandien jums liudiju, jog esu švarus nuo visų kraujo. ²⁷ Aš nevengiau jums paskelbti visų Dievo nutarimų.

¹⁶ Kelkis ir stokis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu. ¹⁷ Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių ir pagonių, pas kuriuos tave dabar siunčiu, ¹⁸ kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono valdžios­į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei paveldėjimą su pašventintaisiais’. ¹⁹ Todėl, karaliau Agripa, nebuvau nepaklusnus dangiškam regėjimui ²⁰ ir iš pradžių Damaske ir Jeruzalėje, o paskui visame Judėjos krašte ir pagonijoje skelbiau, kad žmonės atgailautų, gręžtųsi į Dievą ir imtųsi atgailos vertų darbų.

¹ Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams, ² veidmainingiems melo skelbėjams, turintiems sudegintą sąžinę, ³ draudžiantiems tuoktis, liepiantiems susilaikyti nuo maisto, kurį sukūrė Dievas, kad jį su padėka priimtų tikintieji ir pažinusieji tiesą.

³ Pirmiausia žinokite, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, gyvenantys savo geiduliais

⁴² Jei mano tėvo Dievas, Abraomo Dievas, kurio bijojosi Izaokas, nebūtų buvęs su manimi, tikrai dabar būtum mane išleidęs tuščiomis rankomis. Mano priespaudą ir vargą matė Dievas ir praėjusią naktį sudraudė tave”.

⁷ Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos. ⁸ Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki. ⁹ Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo. ¹⁰ Jauni liūtai pritrūksta ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero. ¹¹ Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės.

⁶ Jis nesvyruos per amžius. Amžinai bus minimas teisiojo vardas. ⁷ Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu. ⁸ Įsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus.

¹³ Jis palaimins visus, kurie Viešpaties bijo, mažus ir didelius. ¹⁴ Viešpats pagausins jus ir jūsų vaikus.

⁷ Nebūk išmintingas savo akyse, bijok Viešpaties ir venk pikto; ⁸ tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.

²⁵ Tavęs neišgąsdins staigus sąmyšis ir nedorėlių siautėjimas, kai jis ateis. ²⁶ Viešpats bus tavo pasitikėjimas, Jis apsaugos tavo koją, kad neįkliūtum.

¹⁰ Viešpaties vardas­tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

²³ Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.

¹⁸ Gera laikytis vieno ir nepaleisti kito, nes bijantis Dievo išvengs viso to.

²⁰ Mano tauta, eik, įeik į savo kambarius; pasislėpk valandėlę, kol praeis Jo rūstybė. ²¹ Viešpats ateina iš savo buveinės bausti žemės gyventojų už jų nusikaltimus. Žemė atidengs ant jos pralietą kraują ir nebeslėps nužudytųjų.

¹¹ Viešpats sako: “Tikrai su tavimi bus viskas gerai. Aš padarysiu, kad priešai užstos tave nelaimės ir pavojaus metu.

³⁹ Aš jiems duosiu vieną širdį ir vieną kelią, kad jie bijotų manęs, savo pačių ir savo vaikų labui. ⁴⁰ Aš sudarysiu su jais amžiną sandorą, nesiliausiu jiems gera daręs. Aš įdėsiu į jų širdis savo baimę, kad jie nepaliktų manęs.

¹⁶ Dievo bijantys kalbėjosi vienas su kitu. Viešpats stebėjo ir klausė. Buvo parašyta Jo akivaizdoje atminimo knyga apie tuos, kurie bijo Viešpaties ir gerbia Jo vardą. ¹⁷ “Jie bus mano,­sako kareivijų Viešpats.­Tą dieną Aš padarysiu juos savo brangenybėmis. Aš jų gailėsiuos, kaip gailisi žmogus savo sūnaus, kuris jam tarnauja. ¹⁸ Tada jūs matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp to, kuris tarnauja Dievui, ir to, kuris Jam netarnauja”.

² Bet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai.

⁵ Pragaro kančios apraizgė mane, manęs laukė mirties pinklės.

¹⁰ kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai. ¹¹ Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave, ¹² kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių, ¹³ kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais, ¹⁴ kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu, ¹⁵ kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais; ¹⁶ kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais, ¹⁷ kuri palieka savo jaunystės vadovą ir užmiršta savo Dievo sandorą. ¹⁸ Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius.

¹⁴ Išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių.

⁵ Veidmainio kelias pilnas erškėčių ir žabangų; kas saugo savo gyvybę, išvengs jų.

²⁶ Aš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose­ virvės. Kas patinka Dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna.

⁶ Ir Jis man pasakė: “Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam Aš duosiu dovanai gerti iš gyvenimo vandens šaltinio.

¹² Bet kuo labiau egiptiečiai spaudė juos, tuo labiau jie gausėjo ir plito taip, kad egiptiečiai pradėjo bijoti izraelitų.

²² Faraonas įsakė visai tautai: “Kiekvieną berniuką, gimusį hebrajams, meskite į upę, o mergaites palikite gyvas!”

²⁰ Judo ir Izraelio žmonių buvo kaip smilčių pajūryje; jie valgė, gėrė ir linksminosi. ²¹ Saliamonas valdė visas karalystes nuo upės iki filistinų šalies ir Egipto sienos; jos mokėdavo duoklę ir tarnavo Saliamonui per visas jo dienas.

²⁷ Izraelitai susirinko ir išėjo prieš juos. Izraelitai sustojo priešais juos lyg dvi mažos ožkų kaimenės, o sirų buvo pilnas kraštas.

³² Tuo laiku Viešpats pradėjo mažinti Izraelį. Hazaelis juos nugalėjo visame pasienyje, ³³ nuo Jordano rytuose, visą Gileado šalį, gadus, rubenus ir manasus, iki Aroero miesto prie Arnono upės, ir Bašaną.

⁷ Sirijos karalius paliko Jehoachazui tik penkiasdešimt raitelių, dešimt kovos vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų, nes jis juos sunaikino ir padarė kaip dulkes kūlimo metu.

³ Mozė gi buvo labai romus, romiausias iš visų žmonių žemėje.

⁸ Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę.

¹¹ Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.

²⁴ Nedraugauk su pikčiurna ir neik su ūmiu žmogumi, ²⁵ kad neišmoktum jo kelių ir nepastatytum spąstų savo sielai.

⁸ Neik skubotai į teismą, nes nežinosi, ką daryti, kai tavo artimas sugėdins tave.

²⁸ Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos.

⁶ kvailiai sėdi garbės vietose, o turtingieji­pažeminti;

¹⁹ Nebukadnecaras be galo supyko, jo veido išraiška pasikeitė. Jis įsakė pakūrenti krosnį septynis kartus karščiau, kaip yra įprasta. ²⁰ Patiems stipriausiems savo kariuomenės vyrams liepė surišti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą ir juos įmesti į liepsnojančią krosnį. ²¹ Tuojau tie vyrai su visa apranga: su apsiaustais, kelnėmis, kepurėmis bei kitais drabužiais buvo surišti ir įmesti į liepsnojančią krosnį. ²² Kadangi karaliaus griežtu įsakymu krosnis buvo nepaprastai pakūrenta, vyrus, kurie įmetė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą, užmušė ugnies liepsna, ²³ o Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas įkrito surišti į liepsnas. ²⁴ Karalius Nebukadnecaras nustebęs skubiai atsikėlė ir klausė savo patarėjų: “Ar ne tris vyrus įmetėme surištus į ugnį?” Jie atsakė karaliui: “Tikrai taip, karaliau!” ²⁵ Jis tarė: “Aš matau keturis laisvus vyrus, vaikščiojančius ugnyje! Jiems ugnis nekenkia, o ketvirtasis atrodo kaip Dievo sūnus!”

¹⁶ Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apgavo, baisiai įniršo ir pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių.

²⁹ Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

⁴ Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. ⁵ Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,

¹⁷ Bet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška. ¹⁸ O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie neša ramybę.

² Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.

¹⁰ Nedorėlis tai matys ir graušis, dantimis grieš ir nyks. Nedorėlių troškimas pražus.

⁸⁰ Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.

⁸ tai bus sveikata tavo kūnui ir atgaiva kaulams.

²³ Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.

⁴ Gera moteris yra vainikas jos vyrui, o ta, kuri užtraukia gėdą,­lyg puvinys kauluose.

²² Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.

⁹ Šie patriarchai iš pavydo pardavė Juozapą į Egiptą. Bet Dievas buvo su juo,

²⁹ Todėl jie pilni visokio neteisumo, netyrumo, piktybių, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų.

⁷ Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią.

⁵ Gal manote, kad Raštas veltui sako: “Pavydžiai trokšta Dvasia, kuri gyvena mumyse”.

¹³ Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi, ¹⁴ tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane? ¹⁵ Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose? ¹⁶ Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?

⁵ “Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,­sako Viešpats,­išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos”.

²¹ Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

² Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats.

¹⁶ Kas skriaudžia beturtį, norėdamas praturtėti, ir kas duoda turtingam, pats nuskurs.

²² Neapiplėšk beturčių dėl to, kad jie yra beturčiai, ir neskriausk nukentėjusiojo teisme, ²³ nes Viešpats gins jų bylą ir išplėš sielą tų, kurie juos plėšė.

⁸ Nauda iš žemės yra visiems, ir karalius aprūpinamas iš laukų.

⁸ Vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite”.

⁷ Tad, būdami visa ko pertekę­tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir meilės mums,­ būkite pertekę ir šios malonės. ⁸ Tai sakau ne įsakydamas, bet norėdamas kitų uolumu patikrinti jūsų meilės nuoširdumą. ⁹ Nes jūs pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę, jog Jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu, kad jūs per Jo neturtą taptumėte turtingi.

¹⁷ Bet jei kas turi šio pasaulio turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam savo širdį,­ kaip jame pasiliks Dievo meilė? ¹⁸ Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. ¹⁹ Tuo mes pažįstame, jog esame iš tiesos, ir Jo akivaizdoje nuraminame savo širdį. ²⁰ Jei mūsų širdis mus smerkia, Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską. ²¹ Mylimieji, jei mūsų širdis mūsų nesmerkia, pasitikime Dievu

²¹ Mes turime tokį Jo įsakymą: kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį.

¹⁸ Viešpatie, aš laukiu Tavo išgelbėjimo!

¹⁵ Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.

¹⁸ Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio.

²⁵ Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės. ²⁶ Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą. ²⁷ Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo.

²⁰ Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį. ²¹ Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos, ²² svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo.

¹¹ Tu parodysi man gyvenimo kelią, Tavo akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje­malonumai per amžius.

¹⁵ O aš Tavo veidą regėsiu savo teisume, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu.

⁴ Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.

³⁷ Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas­ramybė.

⁹ Tenuneša juos audra greičiau, negu puodas pajus degančių erškėčių karštį.

¹⁵ Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.

¹⁶ Teisusis septynis kartus krinta ir vėl atsikelia, bet nedorėlis įpuls į pražūtį.

²⁶ Tokia jų reikšmė: ‘Mene’­Dievas suskaičiavo tavo karalystės dienas ir jas užbaigė; ²⁷ ‘Tekel’­esi pasvertas svarstyklėmis ir rastas per lengvas; ²⁸ ‘Peres’­tavo karalystė padalyta ir atiduota medams ir persams!” ²⁹ Belšacaras įsakė apvilkti Danielių purpuru, užkabinti auksinę grandinę ir paskelbė, kad jis bus trečias valdovas karalystėje. ³⁰ Tą pačią naktį karalius Belšacaras, chaldėjų karalius, buvo nužudytas,

²⁹ “Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

²¹ Jėzus vėl jiems kalbėjo: “Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti”.

²⁴ Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu,­mirsite savo nuodėmėse”.

²² O jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir apreikšti savo jėgą, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus,

⁵⁵ Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?” ⁵⁶ Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga­įstatymas. ⁵⁷ Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! ⁵⁸ Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.

⁹ Bet patys savyje patyrėme mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius.

⁸ tačiau esame užtikrinti ir norėtume verčiau palikti kūną ir būti kartu su Viešpačiu.

²¹ Man gyvenimas­tai Kristus, o mirtis­tai laimėjimas.

²³ Mane traukia ir viena, ir kita, nors verčiau man iškeliauti ir būti su Kristumi, nes tai visų geriausia.

³ Kai žmonės kalbės: “Ramybė ir saugumas”, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks.

¹⁸ Ir Viešpats išgelbės mane iš visų piktų kėslų ir išsaugos savo dangiškajai karalystei. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.

¹³ Ir aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris man sakė: “Rašyk: ‘Nuo šiol palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip,­sako Dvasia,­ kad atilsėtų nuo savo vargų; ir jų darbai seka juos’ ”.

²³ Nuovokus žmogus slepia pažinimą, o kvailio širdis skelbia kvailystes.

¹⁶ Kiekvienas sumanus žmogus viską daro apgalvojęs, o kvailys viešai parodo savo kvailumą.

² Išmintingojo liežuvis tinkamai naudoja pažinimą, o iš kvailio burnos liejasi kvailystės.

²⁸ Teisiojo širdis apsvarsto, kaip atsakyti, o nedorėlio burna beria piktus žodžius.

¹¹ Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.

³ Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas.

⁶ Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai jūsų išmintis ir protas tautų akyse. Jos išgirs jūsų nuostatus ir sakys: ‘Iš tiesų ši didelė tauta yra protinga ir išmintinga’. ⁷ Iš tikrųjų nėra kitos tokios didingos tautos, kuriai Dievas būtų taip arti, kaip mūsų Dievas, kai Jo šaukiamės. ⁸ Kuri kita didelė tauta turi nuostatus ir įsakymus tokius teisingus, kaip šis įstatymas, kurį šiandien skelbiu jums?

¹ “Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi bei laikysi visus Jo įsakymus, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, Viešpats, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų. ² Visi šie palaiminimai ateis ir pasivys tave, jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso. ³ Palaimintas tu būsi mieste ir palaimintas tu būsi lauke. ⁴ Palaimintas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo bandų, galvijų ir avių prieauglis. ⁵ Palaimintos bus tavo klėtys ir atsargos. ⁶ Palaimintas būsi įeidamas ir palaimintas būsi išeidamas. ⁷ Viešpats sunaikins tavo priešus, kurie pakils prieš tave, tavo akivaizdoje; jie puls tave vienu keliu, o bėgs nuo tavęs septyniais keliais. ⁸ Viešpats pasiųs savo palaiminimą į tavo sandėlius ir į visus tavo rankų darbus; Jis palaimins tave žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas tau duoda. ⁹ Jei vykdysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir vaikščiosi Jo keliais, Jis patvirtins tave savo šventa tauta, kaip tau pažadėjo. ¹⁰ Visos žemės tautos, matydamos, kad tu vadinamas Viešpaties vardu, bijos tavęs. ¹¹ Viešpats suteiks tau apsčiai gėrybių­tavo kūno vaisiaus, galvijų prieauglio ir žemės derliaus­ krašte, kurį Viešpats prisiekė tavo tėvams atiduoti. ¹² Viešpats atvers tau savo gerąjį lobyną­dangų, kad duotų lietaus tavo žemei reikiamu metu ir laimintų tavo rankų darbą; tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats iš nieko nesiskolinsi. ¹³ Viešpats padarys tave galva, o ne uodega; visuomet būsi viršuje, o ne apačioje, jei tik klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, ir juos vykdysi. ¹⁴ Nenukrypk nė nuo vieno žodžio, kuriuos šiandien tau skelbiu, nei į kairę, nei į dešinę sekti kitų dievų ir jiems tarnauti. ¹⁵ Bet jei neklausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir nesilaikysi bei nevykdysi visų Jo įsakymų ir įstatymų, kuriuos aš tau skelbiu, visi šitie prakeikimai ateis ir pasivys tave. ¹⁶ Prakeiktas tu būsi mieste ir prakeiktas tu būsi lauke. ¹⁷ Prakeiktos bus tavo klėtys ir atsargos. ¹⁸ Prakeiktas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo galvijų ir avių prieauglis. ¹⁹ Prakeiktas būsi įeidamas ir prakeiktas būsi išeidamas. ²⁰ Viešpats siųs tau prakeikimą, sumišimą ir nepasisekimą visame, ką darysi, iki tave visai sunaikins dėl tavo piktų darbų, nes apleidai mane. ²¹ Viešpats siųs tau marą, kol tave nušluos nuo tos žemės, kurios paveldėti eini. ²² Viešpats baus tave drugiu, šalčiu, sausra ir kardu, kurie persekios tave iki pražūsi. ²³ Dangus virš tavęs bus varinis ir žemė po tavimi­geležinė. ²⁴ Viešpats vietoje lietaus tavo žemei siųs smilčių audras, kol tave sunaikins. ²⁵ Viešpats leis priešams tave pavergti; vienu keliu išeisi prieš juos, o jiems puolant bėgsi septyniais; tu būsi išblaškytas po visas žemės karalystes. ²⁶ Tavo žmonių lavonai bus maistu padangių paukščiams ir žemės žvėrims, niekas jų nenubaidys. ²⁷ Viešpats baus tave Egipto votimis, šašais ir niežais, kurių negalėsi išgydyti. ²⁸ Viešpats ištiks tave pamišimu, aklumu ir širdies sustingimu. ²⁹ Vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja patamsyje, ir tau nesiseks tavo keliuose; tu būsi spaudžiamas ir išnaudojamas visą laiką, ir niekas tavęs neišgelbės. ³⁰ Vesi žmoną, o kitas gulės su ja. Pasistatysi namą, bet jame negyvensi. Užveisi vynuogyną, bet jo vaisių nerinksi. ³¹ Tavo jautį papjaus tavo akyse, bet tu jo neragausi. Tavo asilą pasigaus tau matant ir tau jo negrąžins. Tavo avis paims priešas ir niekas tau nepadės. ³² Tavo sūnūs ir dukterys bus išvesti į kitas tautas; belaukdamas jų, pražiūrėsi akis ir būsi bejėgis. ³³ Tavo žemės derlių ir visus darbo vaisius paims svetimieji, tu pats būsi mušamas ir žiauriai baudžiamas. ³⁴ Tu išprotėsi nuo to, ką matys tavo akys. ³⁵ Be to vargins tave piktos votys ir nepagydomos žaizdos, negalėsi išsigydyti nuo galvos iki kojų. ³⁶ Tave ir tavo karalių Viešpats atiduos tautai, kurios nepažinai nei tu, nei tavo tėvai; ten tarnausi mediniams ir akmeniniams dievams. ³⁷ Tu tapsi pasibaisėjimu ir priežodžiu tose tautose, į kurias Viešpats tave nuves. ³⁸ Daug sėsi, bet mažai surinksi, nes skėriai viską suės. ³⁹ Užsiveisi vynuogyną ir jį prižiūrėsi, bet vyno negersi ir vynuogių nevalgysi, nes viską kirminai sunaikins. ⁴⁰ Turėsi alyvmedžių visame krašte, o aliejumi nesitepsi, nes jų vaisiai neprinokę nubyrės. ⁴¹ Tau gims sūnų ir dukterų, bet jais nesidžiaugsi, nes jie bus išvesti nelaisvėn. ⁴² Visus tavo medžius ir žemės vaisius suės skėriai. ⁴³ Tavo žemėje gyvenąs ateivis labai iškils virš tavęs, tu gi labai nusmuksi. ⁴⁴ Jis tau skolins, bet tu jam neturėsi ko skolinti. Jis bus galva, o tu uodega. ⁴⁵ Tau ateis šitie prakeikimai, persekios ir pasivys tave, iki būsi sunaikintas, nes neklausei Viešpaties, savo Dievo, ir nevykdei Jo įstatymų bei įsakymų, kuriuos Jis tau davė. ⁴⁶ Jie bus tau ir tavo palikuonims ženklu ir stebalu per amžius. ⁴⁷ Netarnavai Viešpačiui, savo Dievui, su džiaugsmu ir linksma širdimi, turėdamas visko, ⁴⁸ tai tarnausi priešui, kurį Viešpats tau siųs; kęsi badą, troškulį, nepriteklių ir vargą. Jis uždės tau geležinį jungą, kol tave sunaikins. ⁴⁹ Jis atves tautą iš pačių žemės pakraščių, kuri puls tave kaip erelis; jos kalbos tu nesuprasi. ⁵⁰ Žiaurią tautą, kuri neaplenks seno nė pagailės jauno. ⁵¹ Ji valgys tavo galvijus ir žemės derlių. Ji tau nepaliks kviečių, vyno, aliejaus, jaučių ir avių ir tu būsi sunaikintas. ⁵² Jie puls tavo miestus ir sugriaus stiprius ir aukštus mūrus, kuriais pasitikėjai. Apguls miestus visame tavo krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau davė. ⁵³ Tu valgysi savo kūno vaisių, savo sūnų ir dukterų, kuriuos Dievas tau duos, kūnus, apsuptyje ir suspaudime, kuriais vargins tave tavo priešas. ⁵⁴ Net aukštos kilmės ir išlepintas vyras bus negailestingas savo broliui, mylimai žmonai ir savo likusiems vaikams. ⁵⁵ Jis jiems neduos savo vaikų mėsos, kurią pats valgys, nes nieko kito nebeturės priešo apgultame mieste. ⁵⁶ Jautri ir išlepinta moteris, nepratusi vaikščioti basa, bus negailestinga savo mylimam vyrui, sūnui ir dukteriai ⁵⁷ ir neduos jiems to, kas išeina iš jos kojų tarpo gimdant ir ką tik gimusio kūdikio, nes ji pati tai valgys slaptai priešo apgultame mieste. ⁵⁸ Jei nesilaikysi ir nevykdysi visų šito įstatymo žodžių, kurie surašyti šioje knygoje, ir nebijosi šlovingo ir baisaus vardo­Viešpaties, tavo Dievo, ⁵⁹ Jis siųs tau ir tavo palikuonims dideles, piktas ir ilgas negalias, ⁶⁰ be to, Jis užleis ant tavęs visas Egipto ligas, kurių tu bijai, ir jos prikibs prie tavęs. ⁶¹ Taip pat ligas ir negalias, kurios neįrašytos šitoje įstatymo knygoje, Viešpats užleis ant tavęs, iki sunaikins tave. ⁶² Jūsų buvo tiek, kiek dangaus žvaigždžių, bet po to paliks tik mažas skaičius, nes neklausėte Viešpaties, savo Dievo. ⁶³ Kaip Viešpats džiaugėsi darydamas jums gera ir padaugindamas jus, taip džiaugsis jus išblaškydamas ir išvydamas iš žemės, kurios paveldėti einate. ⁶⁴ Viešpats išsklaidys tave tarp visų tautų nuo vieno žemės krašto iki kito. Ten tarnausite kitiems dievams: medžiui ir akmeniui, kurių nežinojai nei tu, nei tavo tėvai. ⁶⁵ Tarp svetimų tautų neturėsi poilsio nė vietos kojai ramiai pastatyti, nes Viešpats duos tau baukščią širdį, nusilpusias akis ir kankinančias mintis. ⁶⁶ Tavo gyvybė bus pavojuje dieną ir naktį, tu nebūsi tikras dėl jos. ⁶⁷ Rytą lauksi vakaro, o vakare­ryto. Tavo širdis bus įbauginta pergyvenimų, kuriuos patyrei. ⁶⁸ Viešpats sugrąžins tave laivais į Egiptą, apie kurį sakiau, kad jo niekuomet nebematysi. Ten siūlysitės savo priešams vergais ir vergėmis, bet niekas jūsų nepirks”.

¹⁸ Tegul tarp jūsų neatsiranda vyro nei moters, nei šeimos, nei giminės, kurie nusisuktų nuo Viešpaties, savo Dievo, ir tarnautų svetimiems dievams; tegul nebūna tarp jūsų šaknies, auginančios tulžį ir metėlę; ¹⁹ kad nė vienas, išgirdęs šio prakeikimo žodžius, nelaimintų savęs savo širdyje, sakydamas: ‘Aš turėsiu ramybę, nors vaikštau pagal savo širdies įsivaizdavimus’, tarsi būtų galima lyginti girtą su ištroškusiu. ²⁰ Viešpats nesigailės tokio, bet Jo pyktis ir pavydas užsidegs prieš tą žmogų, ir visi prakeikimai, surašyti šioje knygoje, kris ant jo, ir Viešpats išnaikins jo vardą iš po dangaus. ²¹ Viešpats atskirs jį pražūčiai iš visų Izraelio giminių, pagal visus prakeikimus, surašytus šitoje įstatymo knygoje. ²² Stebėsis būsimos kartos ir ateiviai, matydami šitos žemės kančias ir vargus, siųstus jiems Viešpaties. ²³ Visa žemė bus siera, druska ir ugniavietė; nieko nebus joje sėjama, net žolės ten nebeaugs; bus sunaikinta lyg Sodoma ir Gomora, Adma ir Ceboimas, kuriuos Viešpats sunaikino savo rūstybėje. ²⁴ Visos tautos stebėsis: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitam kraštui? Ką reiškia ta Jo rūstybė?’ ²⁵ Žmonės atsakys: ‘Kadangi jie apleido Viešpaties, savo tėvų Dievo, sandorą, kurią Jis padarė su jais, kai išvedė juos iš Egipto žemės, ²⁶ ir tarnavo kitiems dievams, garbindami juos, nors tie nebuvo jiems skirti, ²⁷ Viešpaties rūstybė užsidegė prieš šitą kraštą ir Jis užleido ant jo visus prakeikimus, surašytus šitoje knygoje; ²⁸ išrovė juos iš jų žemės savo rūstybėje ir ištrėmė į svetimą kraštą, kaip yra šiandien’.

⁶ Kai Jozuė paleido tautą, kiekvienas nuėjo į savo nuosavybę ir ten apsigyveno. ⁷ Tauta tarnavo Viešpačiui per visas Jozuės dienas ir kol buvo gyvi vyresnieji, kurie matė visus Viešpaties darbus, padarytus Izraelio tautai. ⁸ Nūno sūnus Jozuė, Viešpaties tarnas, mirė sulaukęs šimto dešimties metų amžiaus. ⁹ Jie palaidojo jį jo nuosavybėje, Timnat Herese, Efraimo kalnyne, į šiaurę nuo Gaašo kalno. ¹⁰ Visa ta karta išmirė, užaugo kita karta, kuri nepažino Viešpaties nė matė Jo darbų Izraeliui. ¹¹ Izraelitai nusikalto Viešpačiui, tarnaudami Baaliui. ¹² Jie apleido Viešpatį, savo tėvų Dievą, kuris juos išvedė iš Egipto šalies, ir sekė svetimus dievus tautų, gyvenančių aplink juos, ir jiems lenkėsi, sukeldami Viešpaties pyktį. ¹³ Jie apleido Viešpatį ir tarnavo Baaliui ir Astartei. ¹⁴ Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį, ir Jis atidavė juos į plėšikų rankas, kurie juos plėšdavo. Viešpats atidavė izraelitus jų priešams, prieš kuriuos jie nepajėgė atsilaikyti.

³⁴ derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.

² “Eik ir šauk Jeruzalei, sakydamas: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš atsimenu tavo jaunystės ištikimybę, tavo meilę, kai buvai sužadėtinė, kaip tu mane sekei dykumoje, neapsėtoje žemėje; ³ Izraelis buvo šventas Viešpačiui, Jo derliaus pirmasis vaisius. Kas jį skriaudė, nusikalto, nelaimė juos ištiko’. ⁴ Klausykite Viešpaties žodžio, Jokūbo namai ir visos Izraelio giminės: ⁵ ‘Kokią neteisybę rado manyje jūsų tėvai, kad jie atitolo nuo manęs, sekė tuštybę ir patys tapo tušti. ⁶ Jie neklausė: ‘Kur yra Viešpats, kuris mus išvedė iš Egipto šalies, vedė dykumoje, stepių ir daubų krašte, išdžiūvusioje ir tamsioje žemėje; krašte, per kurį niekas nekeliauja ir kuriame joks žmogus negyvena?’ ⁷ Juk Aš jus atvedžiau į derlingą šalį ir leidau naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis. Bet jūs atėję sutepėte mano kraštą, mano nuosavybę padarėte bjaurią. ⁸ Kunigai neklausė: ‘Kur yra Viešpats?’, įstatymo sargai nepažino manęs, ganytojai sukilo prieš mane, pranašai pranašavo Baalo vardu ir sekė tai, kas neturi vertės. ⁹ Todėl bylinėsiuosi su jumis ir jūsų vaikų vaikais. ¹⁰ Eikite į Kitimų salas ir pažiūrėkite arba pasiųskite į Kedarą ir atidžiai ieškokite, ar ten yra kas nors panašaus? ¹¹ Ar yra kuri tauta pakeitusi savo dievus, kurie nėra dievai? Bet mano tauta pakeitė savo šlovę į tai, kas yra be vertės. ¹² Stebėkitės dėl to, dangūs, išsigąskite ir būkite sukrėsti. ¹³ Dvi piktybes padarė mano tauta: ji paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė skylėtų šulinių, kurie nesulaiko vandens. ¹⁴ Argi Izraelis vergas? Argi jis gimęs vergu? Kodėl jis tapo grobiu? ¹⁵ Liūtai riaumojo prieš jį ir staugė. Jie pavertė šalį dykyne, miestai sudeginti ir be gyventojų. ¹⁶ Nofo ir Tachpanheso sūnūs sudaužė tavo galvos karūną. ¹⁷ Argi ne pats tai sau užsitraukei, palikdamas Viešpatį, savo Dievą, kai Jis tave vedė keliu? ¹⁸ O dabar kodėl bėgi į Egiptą Šihoro vandens gerti ar į Asiriją gerti upės vandens? ¹⁹ Tavo paties nedorybė nubaus tave ir tavo nuklydimas pamokys tave. Todėl pažink ir pamatyk, kaip negera ir kartu yra tai, kad tu palikai Viešpatį ir nėra tavyje mano baimės’,­sako Viešpats, kareivijų Dievas. ²⁰ ‘Aš jau seniai sulaužiau tavo jungą, sutraukiau pančius, ir tu sakei: ‘Nenusikalsiu’. Tačiau kiekvienoje aukštoje kalvoje ir po kiekvienu žaliu medžiu tu klaidžiojai paleistuvaudamas. ²¹ Aš tave pasodinau kaip taurų vynmedį, tikrą želmenį. Kaip tu išsigimei į laukinį vynmedį? ²² Nors ir nusipraustum šarmu ir muilu, tačiau liksi suteptas savo kalte mano akivaizdoje’,­sako Viešpats Dievas. ²³ ‘Kaip tu gali sakyti: ‘Aš nesusitepiau, nesekiojau paskui Baalą’? Pažvelk į savo kelius slėnyje, pagalvok, ką darei. Tu bėgi kaip laukinė kupranugarė, pasileidusi savo keliais. ²⁴ Laukinė asilė, pripratusi prie dykumos, geisdama uosto orą. Kas gali ją sulaikyti? Jos ieškantieji nenuvargs, bet suras ją jos mėnesį. ²⁵ Saugok savo koją, kad nebūtų basa, ir savo gerklę nuo troškulio. Bet tu sakai: ‘Nėra vilties. Aš myliu svetimuosius ir seksiu paskui juos’.

¹ Viešpats kalbėjo man: ² “Žmogaus sūnau, paskelbk Jeruzalei jos bjaurystes ³ ir sakyk jai: ‘Tavo kilmė ir giminė yra iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas ir motina hetitė. ⁴ Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta. ⁵ Nė vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan. ⁶ Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave begulinčią kraujyje, tariau: ‘Gyvenk’. ⁷ Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga. ⁸ Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, ir tu tapai mano. ⁹ Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi, ¹⁰ aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą ¹¹ ir papuošiau papuošalais: ant rankų uždėjau apyrankes, ant kaklo grandinėlę, ¹² į nosį įvėriau žiedą, į ausis­auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką. ¹³ Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę. ¹⁴ Tavo garsas sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį,­sako Viešpats Dievas.­ ¹⁵ Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui. ¹⁶ Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus. ¹⁷ Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais. ¹⁸ Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems. ¹⁹ Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų­tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą. ²⁰ Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės, ²¹ kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį? ²² Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje. ²³ Po visų tavo nedorybių­vargas, vargas tau,­sako Viešpats,­ ²⁴ tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje. ²⁵ Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes. ²⁶ Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, sukeldama mano pyktį. ²⁷ Dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo. ²⁸ Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti. ²⁹ Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko. ³⁰ Kokia nusilpusi tavo širdis,­sako Viešpats Dievas,­jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė. ³¹ Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį, ³² bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus. ³³ Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave. ³⁴ Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų’. ³⁵ Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį! ³⁶ ‘Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais ir aukojai jiems savo vaikų kraują, ³⁷ todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą. ³⁸ Aš teisiu tave kaip svetimautoją ir žudytoją. Savo rūstybėje ir pavyde praliesiu tavo kraują ³⁹ ir atiduosiu tave į jų rankas. Jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą. ⁴⁰ Susirinkę prieš tave, jie užmuš tave akmenimis, sukapos kardu, ⁴¹ sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų. ⁴² Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu. ⁴³ Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos. ⁴⁴ Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: ‘Kokia motina, tokia ir duktė’. ⁴⁵ Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė ir tėvas amoritas. ⁴⁶ Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tavo kairėje. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tavo dešinėje, yra Sodoma su savo dukterimis. ⁴⁷ Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes. To buvo per maža tau, todėl tu iškrypai dar daugiau visuose savo keliuose. ⁴⁸ Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats Dievas,­tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys. ⁴⁹ Tavo sesers Sodomos ir jos dukterų nusikaltimas buvo išdidumas, perteklius ir dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo. ⁵⁰ Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas. ⁵¹ Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave. ⁵² Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. Rausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris. ⁵³ Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais, ⁵⁴ kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda. ⁵⁵ Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo senąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į senąją savo būklę. ⁵⁶ Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo išdidumo metu, ⁵⁷ kol atsidengė tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims. ⁵⁸ Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes,­sako Viešpats Dievas.­ ⁵⁹ Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą. ⁶⁰ Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą. ⁶¹ Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros. ⁶² Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats. ⁶³ Tu atsiminsi, gėdysies ir neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei’,­sako Viešpats Dievas”.

¹ Viešpats kalbėjo man: ² “Žmogaus sūnau, ar tu neteisi ir neskelbsi sprendimo kruvinam miestui? Paskelbk jam visas jo bjaurystes. ³ Sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tai miestas, praliejęs nekaltą kraują, susitepęs stabų garbinimu. Todėl tavo valanda priartėjo. ⁴ Krauju, kurį praliejai, nusikaltai, stabais, kuriuos pasidarei, susitepei. Tuo priartinai sau galą. Todėl būsi pajuoka tautoms ir pasityčiojimu kraštams. ⁵ Arti ir toli gyvenantys tyčiosis iš tavęs kaip iš negarbingo ir pagarsėjusio sąmyšiu. ⁶ Štai Izraelio kunigaikščiai, kiekvienas naudojasi savo galia, kad pralietų kraują. ⁷ Tavyje niekina tėvą ir motiną, prislegia ateivį, skriaudžia našlaitį ir našlę. ⁸ Tu niekini mano šventyklą ir nesilaikai sabatų. ⁹ Tavyje žmonės, kurie šmeižia, siekdami kraujo, valgo kalnuose, tavo viduryje jie paleistuvauja. ¹⁰ Tavyje jie atidengė tėvo nuogumą ir pažemino tą, kuri buvo nešvari mėnesinių metu. ¹¹ Vienas darė bjaurystę su artimo žmona, kitas išniekino savo marčią, dar kitas pažemino savo seserį, savo tėvo dukterį. ¹² Tavyje jie ima kyšius nuslėpti pralietą kraują. Tu imi nuošimčius bei reikalauji grąžinti daugiau, tu, išnaudodama artimą, godžiai sieki pelno. Mane gi užmiršai,­sako Viešpats Dievas.­ ¹³ Aš suplojau rankomis dėl jūsų nesąžiningo pelno ir kraujo, pralieto tarp jūsų. ¹⁴ Ar tu būsi drąsus ir tvirtai laikysies tada, kai Aš bausiu tave? Aš, Viešpats, tai pasakiau ir įvykdysiu. ¹⁵ Aš išsklaidysiu tave tautose bei išblaškysiu kraštuose ir taip pašalinsiu tavo nešvarą. ¹⁶ Tu būsi tautų paniekintas. Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats’ ”. ¹⁷ Viešpats kalbėjo man: ¹⁸ “Žmogaus sūnau, Izraelis virto nuodegomis. Jie visi: varis, cinkas, geležis, švinas­tapo sidabro priemaišomis. ¹⁹ Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi jūs visi virtote nuodegomis, Aš surinksiu jus į Jeruzalę, ²⁰ kaip surenkamas sidabras, varis, geležis, švinas bei cinkas ir sumetamas į krosnį tirpdyti. Taip Aš savo rūstybėje jus surinksiu ir tirpdysiu. ²¹ Taip, aš surinksiu jus Jeruzalėje ir pūsiu į jus savo įtūžį, nuo kurio jūs sutirpsite. ²² Kaip sidabras krosnyje ištirpdomas, taip ir jūs būsite tirpdomi. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, išliejau savo rūstybę ant jūsų’ ”. ²³ Viešpats man kalbėjo:

¹ Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto Baalu­mirė.

⁴ Vengsiu iš tolo širdies nelabumo, pikto nenoriu pažinti. ⁵ Kas slaptai savo artimą šmeižia, tą nutildysiu. Kas žiūri iš aukšto ir turi išdidžią širdį, to neapkęsiu. ⁶ Mano akys žvelgia į krašto ištikimuosius, kad jie gyventų su manimi. Kas vaikščioja tobulu keliu, tas tarnaus man. ⁷ Klastingieji negyvens mano namuose. Melagiai nepasiliks mano akivaizdoje. ⁸ Anksti išnaikinsiu krašto nedorėlius, kad pašalinčiau piktadarius iš Viešpaties miesto.

⁵ Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą.

² Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.

¹² Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas, o jo palankumas­ kaip rasa augalams. ¹³ Kvailas sūnus­nelaimė tėvui, o vaidinga žmona­nesiliaująs lašėjimas.

²⁶ Kas blogai elgiasi su tėvu ir išvaro motiną, tas užsitrauks gėdą ir panieką.

⁸ Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.

²⁶ Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.

¹¹ Kas mėgsta širdies tyrumą ir yra maloningas kalboje, tas draugaus su karaliumi.

⁵ Pašalink nedorėlį iš karaliaus akivaizdos, ir jo sostas įsitvirtins teisingume.

¹² Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.

⁴⁵ “Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku? ⁴⁶ Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. ⁴⁷ Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų. ⁴⁸ Bet jei blogas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ⁴⁹ ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais,­ ⁵⁰ to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nemano. ⁵¹ Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas”.

²¹ Jo šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’

²³ Jo šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’

⁴² Viešpats atsakė: “Kas yra tas ištikimas ir sumanus ūkvedys, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku duoti jiems skirtą maisto dalį? ⁴³ Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. ⁴⁴ Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų. ⁴⁵ Bet jeigu anas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir imtų mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, ⁴⁶ tai to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nesitiki. Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais. ⁴⁷ Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nėra pasiruošęs ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. ⁴⁸ O kuris nežino ir baustinai elgiasi, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota”.