Proverbs 11 Cross References - Lithuanian

¹ Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka. ² Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas­ ten išmintis. ³ Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins. ⁴ Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties. ⁵ Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių. ⁶ Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos. ⁷ Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus. ⁸ Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo. ⁹ Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas. ¹⁰ Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama. ¹¹ Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina. ¹² Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli. ¹³ Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta. ¹⁴ Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą. ¹⁵ Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus. ¹⁶ Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus. ¹⁷ Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui. ¹⁸ Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą. ¹⁹ Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai. ²⁰ Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka. ²¹ Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti. ²² Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo. ²³ Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė. ²⁴ Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta. ²⁵ Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas. ²⁶ Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas. ²⁷ Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks. ²⁸ Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas. ²⁹ Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam. ³⁰ Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas. ³¹ Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.

³⁵ Būkite teisingi teisme, matuodami, sverdami ir seikėdami. ³⁶ Naudokite teisingus svarsčius ir teisingas svarstykles, teisingą efą ir hiną. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės.

¹³ Nenaudok didesnių ir mažesnių svarsčių. ¹⁴ Nelaikyk savo namuose didesnio ir mažesnio saiko. ¹⁵ Naudok teisingus ir tikrus saikus bei matus, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda. ¹⁶ Visi, kurie taip daro ir neteisiai elgiasi, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui.

¹¹ Teisingi svarsčiai ir svarstyklės yra Viešpaties, visi svarsčiai maišelyje yra Jo darbas.

¹⁰ Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.

²³ Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.

¹⁰ Jūs turite naudoti teisingas svarstykles, teisingą efą ir teisingą batą. ¹¹ Efa ir batas turi būti to paties dydžio. Bate arba efoje turi tilpti dešimta dalis homero; homeras bus jūsų saikų matas. ¹² Šekelio svoris turi būti dvidešimt gerų. Dvidešimt šekelių, dvidešimt penki šekeliai ir penkiolika šekelių tesudaro vieną miną.

⁷ Kanaanietis laiko rankoje neteisingas svarstykles, jis mėgsta skriausti.

⁵ sakydami: “Kada baigsis jaunas mėnulis ir galėsime parduoti javus? Kada baigsis sabatas ir galėsime pasiūlyti kviečius? Kada galėsime sumažinti saiką, padidinti svorį ir apgaudinėti neteisingomis svarstyklėmis? ⁶ Mes pirksime vargšą už sidabrą, beturtį už porą sandalų, pelus parduosime kviečių vietoje”.

¹⁰ Ar dar tebėra nedorėlio namuose nedorybės turtai ir pasibjaurėtinai sumažintas saikas? ¹¹ Ar laikyti nekaltais tuos, kurie naudoja neteisingas svarstykles ir apgaulingus svarsčius?

³⁴ Jis išjuokia pašaipūnus, o nuolankiesiems teikia malonę. ³⁵ Išmintingieji paveldės šlovę, kvailio pasididžiavimas pasibaigs gėda.

³³ Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

¹⁸ Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė­prieš žlugimą. ¹⁹ Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.

¹² Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

²³ Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.

³⁰ karalius kalbėjo: ‘Ar tai nėra didysis Babilonas, kurį aš pastačiau savo didžia galia ir padariau jį karaliaus būstine savo didybės garbei?’ ³¹ Karaliui dar tebekalbant, pasigirdo balsas iš dangaus: ‘Tau, karaliau Nebukadnecarai, sakoma: karalystė ir valdžia iš tavęs atimta. ³² Iš žmonių tave pašalins, su lauko žvėrimis gyvensi, ėsi žolę kaip jautis, kol septyni laikai praeis, kol pažinsi, kad Aukščiausiasis viešpatauja žmonių karalystėje ir duoda ją tam, kam Jis nori!’

⁸ “Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave, ⁹ ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: ‘Užleisk jam vietą!’ Tada sugėdintas turėsi sėstis į paskutinę vietą. ¹⁰ Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: ‘Bičiuli, persėsk aukščiau!’ Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje. ¹¹ Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

¹⁴ Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

¹ Dėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo. ² Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti.

²¹ Nekaltumas ir teisumas tesaugo mane, nes aš laukiu Tavęs!

¹ Viešpatie, pateisink mane, nes esu nekaltas; Viešpačiu pasitikėjau, todėl nesvyruosiu.

⁵ Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.

⁶ Teisumas saugo nekaltojo kelią, o nuodėmė pražudo nedorėlį.

³ Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

⁷ Nedorėlių smurtas sunaikins juos pačius, nes jie nedaro to, kas teisinga.

¹⁸ Kas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus.

¹⁷ Nebūk per daug nedoras nė kvailas, kad nemirtum prieš laiką.

²⁸ Nusikaltėliai ir nusidėjėliai bus sunaikinti, kurie apleidžia Viešpatį, pražus.

¹⁷ Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs.

¹ Viešpats tarė Nojui: “Eik į arką tu ir visi tavo artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje.

¹⁸ Būk atsargus, kad Jis nepašalintų tavęs savo rūstybėje, nes tada ir didelė išpirka neišgelbės tavęs. ¹⁹ Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę.

⁶ kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais? ⁷ Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nė Dievui duoti išpirką už jį. ⁸ Didelė kaina už sielos išpirkimą­tiek niekad neturėsi,

² Nedorybės turtai nepadeda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.

²⁸ Teisumo kelyje­gyvenimas, jo takuose nėra mirties.

¹⁹ Jie išmes savo auksą ir sidabrą, nes auksas ir sidabras neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną. Jie nepatenkins savo sielų ir nepasisotins, nes tai tapo jų suklupimo akmeniu.

¹⁸ Nei sidabras, nei auksas neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną, Jo pavydas lyg ugnis sunaikins visą kraštą ir jo gyventojus.

²⁶ Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?

²⁰ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’

¹⁷ Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.

⁸ Kūno lavinimas nedaug naudos duoda, o dievotumas viskam naudingas; jis turi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą.

²³ Ahitofelis, matydamas, kad jo patarimo neklausoma, pasibalnojo asilą ir parvyko namo į savo miestą. Jis, sutvarkęs savo namų reikalus, pasikorė ir buvo palaidotas savo tėvo kape.

³ Karalienė atsakė: “Karaliau, jei radau malonę tavo akyse ir sutinki mano prašymą patenkinti, palik mane ir mano tautą gyvus. ⁴ Aš ir mano tauta esame atiduoti mirčiai ir sunaikinimui. Jei mes būtume parduodami vergais, aš tylėčiau ir karaliaus nevarginčiau”. ⁵ Karalius Ahasveras klausė karalienės Esteros: “Kas jis toks ir kur jis yra, kuris drįsta tą daryti?” ⁶ Estera atsakė: “Mūsų priešas ir persekiotojas yra šitas piktadarys Hamanas”. Hamanas labai išsigando. ⁷ Karalius užsirūstinęs pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą, o Hamanas suklupo prieš karalienę Esterą, prašydamas palikti jį gyvą, nes jis suprato, kad jo laukia karaliaus bausmė. ⁸ Sugrįžęs iš rūmų sodo, karalius rado Hamaną, sukniubusį ant lovos prie Esteros, ir sakė: “Jis nori karalienę išprievartauti mano namuose ir mano akivaizdoje!” Karaliui ištarus šiuos žodžius, Hamano veidas buvo uždengtas. ⁹ Karaliaus eunuchas Harbona tarė: “Hamano kieme yra pastatytos penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės pakarti Mordechajui, kuris išgelbėjo karaliaus gyvybę”. Karalius įsakė: “Pakarkite jose Hamaną”. ¹⁰ Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo.

¹⁵ Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus. ¹⁶ Viešpats apsireiškia, teismą surengia. Nedorėlis įsipainioja į savo rankų darbą.

³¹ Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais. ³² Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

⁶ Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.

²² Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

³ Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.

⁴ sakydamas: “Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują”. Tie atsakė: “Kas mums darbo? Tu žinokis!” ⁵ Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.

³³ Mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. Visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!”

³⁷ ir iškrėtei visus mano daiktus? Ką radai iš savo turtų? Pavesk tą reikalą mano ir savo giminaičiams, tegul jie išsprendžia mudviejų bylą!

³ Štai aš čia. Paliudykite prieš mane Viešpaties ir Jo pateptojo akivaizdoje. Ar aš paėmiau kieno nors jautį ar asilą? Ar ką nuskriaudžiau? Ar ką išnaudojau? Iš ko paėmiau kyšį, kad užmerkčiau savo akis? Jei taip padariau, atsilyginsiu”. ⁴ Jie atsakė: “Tu mūsų neskriaudei, mūsų neišnaudojai ir nieko iš mūsų neėmei”.

³² Viešpats jo kraują grąžins ant jo galvos, nes jis, mano tėvui nežinant, nužudė du vyrus, teisesnius ir geresnius už save: Nero sūnų Abnerą, Izraelio kariuomenės vadą, ir Jetero sūnų Amasą, Judo kariuomenės vadą. ³³ Jų kraujas sugrįš ant Joabo galvos ir ant jo palikuonių per amžius, bet Dovydui, jo palikuonims, namams ir sostui tebūna nuo Viešpaties amžina ramybė” .

⁴⁴ Tu žinai nedorybes, kurias padarei mano tėvui Dovydui. Viešpats sugrąžins tavo nedorybes ant tavo galvos.

¹⁵ Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė. ¹⁶ Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio.

⁸ Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė.

⁹ Priešas tarė: ‘Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą­juos sunaikins mano ranka!’ ¹⁰ Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!

¹³ Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus. ¹⁴ Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis.

²⁰ Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis”.

⁴ Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva.

²⁸ Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.

³² Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.

⁹ Ar ir tada sakysi: ‘Aš­Dievas’, savo žudytojų akivaizdoje? Tu esi ne Dievas, o žmogus, patekęs į žudytojų rankas.

¹⁹ Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’ ²⁰ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’

¹⁸ Nedorėlis bus išpirka už teisųjį, nusikaltėlis­už nekaltąjį.

³ Aš esu Viešpats, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, tavo gelbėtojas. Už tave atidaviau Egiptą, Etiopiją ir Sebą kaip išpirką. ⁴ Kadangi tu esi brangus mano akyse, Aš vertinu ir myliu tave. Aš atiduosiu žmones už tave ir tautas už tavo gyvybę.

²³ Karalius labai apsidžiaugė ir įsakė ištraukti Danielių iš duobės. Danielių ištraukus iš duobės, nebuvo rasta ant jo jokio sužeidimo, nes jis tikėjo savo Dievu. ²⁴ Karalius įsakė atvesti anuos vyrus, kurie įskundė Danielių, ir įmesti į liūtų duobę juos, jų vaikus ir žmonas. Dar nepasiekę duobės dugno, jie buvo liūtų pačiupti ir jų kaulai buvo sutriuškinti.

¹⁸ Jis sakė jam: “Aš irgi esu pranašas kaip ir tu; angelas kalbėjo man Viešpaties žodžius, sakydamas: ‘Parsivesk jį į savo namus, kad jis galėtų valgyti ir gerti’ ”. Bet jis jam melavo. ¹⁹ Jie sugrįžo, valgė duonos ir gėrė vandens jo namuose. ²⁰ Jiems tebesėdint prie stalo, Viešpaties žodis atėjo pranašui, kuris buvo jį parsivedęs. ²¹ Ir jis šaukė Dievo vyrui, kuris buvo atėjęs iš Judo: “Taip sako Viešpats: ‘Kadangi neklausei Viešpaties ir nesilaikei įsakymo, kurį tau davė Viešpats, tavo Dievas, ²² bet sugrįžai ir valgei duonos bei gėrei vandens vietoje, apie kurią Jis tau kalbėjo, kad nevalia joje nei duonos valgyti, nei vandens gerti, tavo lavonas nebus palaidotas tavo tėvų kape’ ”.

⁶ Izraelio karalius sušaukė apie keturis šimtus pranašų ir jų klausė: “Ar man eiti kariauti prieš Ramot Gileadą, ar ne?” Jie atsakė: “Eik! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas”.

²⁰ Viešpats klausė: ‘Kas įtikins Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vieni sakė taip, kiti­ kitaip. ²¹ Pagaliau išėjo dvasia ir atsistojusi Viešpaties akivaizdoje tarė: ‘Aš jį įtikinsiu’. ²² Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’. ²³ Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta”.

¹³ Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.

³⁰ Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.

¹² Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo.

²⁰ Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį. ²¹ Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

¹⁰ kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai. ¹¹ Dėmesingumas sergės tave ir supratimas saugos tave, ¹² kad išgelbėtų nuo pikto kelio, nuo melą kalbančių žmonių, ¹³ kurie palieka doros kelią, kad vaikščiotų tamsos keliais, ¹⁴ kurie džiaugiasi, darydami pikta, ir gėrisi nedorėlių iškrypimu, ¹⁵ kurių keliai kreivi ir kurie klaidžioja savo takais; ¹⁶ kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais,

⁵ Įsigyk išminties, įsigyk supratimo. Neužmiršk mano burnos žodžių ir nenukrypk nuo jų. ⁶ Neapleisk išminties, ir ji globos tave; mylėk ją, ir ji saugos tave.

²³ Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias. ²⁴ Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.

¹⁵ “Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.

⁵ O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:­Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui­ ⁶ tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį. ⁷ Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: ⁸ ‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs. ⁹ Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’ ”. ¹⁰ Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: “Klausykite ir supraskite! ¹¹ Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų”. ¹² Tada priėję Jo mokiniai pranešė: “Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?” ¹³ Jis atsakė: “Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. ¹⁴ Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris”.

¹⁴ “Kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią ten, kur jos neturi būti (kas skaito­teišmano), tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus;

²² nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. ²³ Todėl būkite atidūs; štai Aš jums iš anksto visa tai pasakiau”.

³⁰ Net iš jūsų atsiras tokių, kurie kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.

¹³ Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais. ¹⁴ Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. ¹⁵ Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.

¹³ kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko, ¹⁴ kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą,

⁸ Tada pasirodys nedorėlis, kurį Viešpats sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo atėjimo spindesiu. ⁹ Ano nedorėlio atėjimą, šėtonui veikiant, lydės visokios jėgos, ženklai ir netikri stebuklai ¹⁰ ir visokia neteisumo apgaulė žūstantiems už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išgelbėjimui.

¹ Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams, ² veidmainingiems melo skelbėjams, turintiems sudegintą sąžinę, ³ draudžiantiems tuoktis, liepiantiems susilaikyti nuo maisto, kurį sukūrė Dievas, kad jį su padėka priimtų tikintieji ir pažinusieji tiesą.

¹ Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą. ² Daugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui. ³ Iš godumo jie išnaudos jus suktais žodžiais. Bet nuo seno pasmerkimas jų laukia ir žuvimas nesnaudžia.

¹⁶ jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos neišmokyti ir svyruojantys iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai. ¹⁷ Tad jūs, mylimieji, iš anksto tai žinodami, saugokitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, nenupultumėte nuo savo stiprybės. ¹⁸ Aukite malone ir mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu. Jam šlovė dabar ir per amžius! Amen.

²¹ Aš parašiau jums ne kaip nežinantiems tiesos, bet todėl, kad pažįstate ją, o iš tiesos negali kilti joks melas.

²⁷ Bet patepimas, kurį iš Jo gavote, pasilieka jumyse, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats Jo patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas. Ir kadangi jis jus pamokė, jūs Jame pasiliksite.

²¹ Mirjama pritardama giedojo: “Giedokite Viešpačiui, nes Jis šlovingai nugalėjo. Žirgą ir raitelį Jis įmetė į jūrą”.

³¹ Sunaikink visus savo priešus, Viešpatie! Tave mylintieji tebūna kaip saulė, tekanti savo jėgoje”. Kraštas ilsėjosi keturiasdešimt metų.

¹⁵ Tą dieną Mordechajas, pasipuošęs karališkais mėlynais ir baltais rūbais, plonos drobės purpuro apsiaustu ir su aukso karūna ant galvos, išėjo iš karaliaus akivaizdos. Sūzų miesto gyventojai džiūgavo. ¹⁶ Žydai buvo laimingi, patenkinti ir gerbiami.

²³ Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.

¹⁰ Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas. ¹¹ Tada žmonės sakys: “Tikrai, atpildą gauna teisusis! Tikrai yra Dievas, teisėjas žemėje!”

¹² Kai teisieji viešpatauja,­didelė šlovė; kai nedorėliai iškyla, žmonės slepiasi.

²⁸ Iškylant nedorėliams, žmonės slepiasi, bet kai jie pražūna, padaugėja teisiųjų.

¹ Paskui aš girdėjau danguje galingą didžiulės minios balsą, skelbiantį: “Aleliuja! Išgelbėjimas, galybė, šlovė ir garbė priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, ² nes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis”. ³ Ir dar kartą jie skelbė: “Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!” ⁴ Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: “Amen! Aleliuja!” ⁵ O nuo sosto nuskambėjo balsas: “Šlovinkite mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo: maži ir dideli!” ⁶ Ir išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, sakantį: “Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis. ⁷ Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę! Nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė”.

³⁸ ir jis tarė: “Ar rasime tokį vyrą kaip šis, kuriame būtų Dievo Dvasia?” ³⁹ Faraonas kalbėjo Juozapui: “Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nė vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu. ⁴⁰ Tu būsi mano namų valdytoju, ir tavo žodžio klausys visi žmonės. Tik sostu aš būsiu aukščiau tavęs”. ⁴¹ Toliau faraonas tarė Juozapui: “Aš tave skiriu visos Egipto šalies valdytoju”. ⁴² Faraonas numovė nuo savo piršto žiedą ir jį užmovė Juozapui; ir aprengė jį ploniausios drobės drabužiais, ir užkabino jam ant kaklo auksinę grandinę.

⁸ Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas. Jis mane padarė tėvu faraonui, visų jo namų tvarkytoju ir Egipto šalies valdytoju.

¹ Tuo laiku ten buvo Belialo žmogus, vardu Šeba, Bichrio sūnus, benjaminas. Sutrimitavęs jis šaukė: “Mes neturime dalies Dovyde nė Jesės sūnaus paveldėjime. Izraelitai, kiekvienas į savo palapines!”

²⁰ Karalius Ezekijas ir pranašas Izaijas, Amoco sūnus, meldėsi ir šaukėsi dangaus. ²¹ Viešpats siuntė angelą, kuris išnaikino karžygius, vadus ir karininkus Asirijos karaliaus stovykloje. Karalius sugėdintas turėjo grįžti į savo šalį. Jam įėjus į savo dievo namus, jo paties sūnūs jį ten nužudė. ²² Taip Viešpats išgelbėjo Ezekiją ir Jeruzalės gyventojus iš Asirijos karaliaus Sanheribo rankos ir kitų priešų. Viešpats saugojo juos iš visų pusių.

⁸ Hamanas sakė karaliui Ahasverui: “Tavo karalystėje gyvena išsklaidyta tauta; jos įstatymai yra skirtingi nuo kitų tautų įstatymų, be to, jie nesilaiko karaliaus įstatymų. Karaliui nėra naudinga juos taip palikti. ⁹ Jei karalius sutinka, tebūna išleistas įsakymas juos išnaikinti, ir aš duosiu dešimt tūkstančių talentų sidabro karaliaus iždui”. ¹⁰ Karalius numovė žiedą nuo savo piršto ir padavė agagui Hamanui, Hamedatos sūnui, žydų priešui, ¹¹ ir tarė Hamanui: “Sidabrą pasilaikyk sau, o su žydų tauta daryk, kaip tau patinka”. ¹² Pirmo mėnesio tryliktą dieną buvo sušaukti karaliaus raštininkai ir, Hamanui diktuojant, buvo parašyti laiškai visiems vietininkams, kraštų valdytojams, kunigaikščiams ir tautoms jų kalba, karaliaus Ahasvero vardu ir užantspauduoti karaliaus žiedu. ¹³ Laiškai buvo išsiųsti per pasiuntinius į visus karaliaus kraštus, kad per vieną dieną, tai yra dvylikto mėnesio, vadinamo Adaru, tryliktą dieną, išžudytų ir išnaikintų visus žydus: jaunus, senus, moteris ir vaikus, o jų turtą paimtų. ¹⁴ Tų laiškų nuorašus įsakyta paskelbti visoms tautoms, kad jie pasiruoštų skirtai dienai. ¹⁵ Karaliaus įsakymu pasiuntiniai išskubėjo, ir šis įsakymas buvo paskelbtas sostinėje Sūzuose. Karalius ir Hamanas sėdėjo ir gėrė, o Sūzų miestas buvo sujudęs.

¹ Dvylikto mėnesio, vadinamo adaru, tryliktą dieną, kai atėjo laikas įvykdyti karaliaus įsakymą, tą dieną, kai žydų priešai tikėjosi juos nugalėti, įvyko priešingai­žydai nugalėjo savo priešus. ² Visuose karaliaus Ahasvero kraštuose susirinkę į miestus žydai pasipriešino tiems, kurie norėjo jiems pakenkti. Niekas negalėjo žydams priešintis, nes baimė apėmė juos. ³ Karaliaus kraštų vietininkai, valdytojai, kunigaikščiai ir valdininkai padėjo žydams, nes jie bijojo Mordechajo, ⁴ kuris buvo galingas karaliaus namuose. Garsas apie jį pasiekė visus kraštus, o jo galia augo ir augo. ⁵ Žydai užpuolė savo priešus, sunaikino juos ir darė, ką norėjo tiems, kurie jų nekentė. ⁶ Sostinėje Sūzuose žydai nužudė ir sunaikino penkis šimtus žmonių ⁷ ir Paršandatą, Dalfoną, Aspatą, ⁸ Poratą, Adaliją, Aridatą, ⁹ Parmaštą, Arisają, Aridają ir Vaizatą­ ¹⁰ dešimt žydų priešo Hamano, sūnaus Hamedato, sūnų, bet jų turto nelietė. ¹¹ Tą pačią dieną Sūzuose nužudytųjų skaičius buvo praneštas karaliui. ¹² Karalius sakė karalienei Esterai: “Sostinėje Sūzuose žydai nužudė penkis šimtus žmonių ir dešimt Hamano sūnų. O kiek jie išžudė visuose kraštuose? Ko dar prašai? Pasakyk, ir tai bus įvykdyta”. ¹³ Estera atsakė: “Jei karaliui patiktų, tebūna žydams leista Sūzuose ir rytoj elgtis pagal šios dienos įsakymą, o dešimt Hamano sūnų tebūna pakabinti kartuvėse”. ¹⁴ Karalius įsakė, kad tai būtų padaryta ir paskelbta Sūzuose; ir jie pakorė Hamano sūnus. ¹⁵ Sūzų žydai susirinko adaro mėnesio keturioliktą dieną ir nužudė tris šimtus žmonių, bet jų turto jie nelietė. ¹⁶ Kituose karaliaus kraštuose žydai susirinkę irgi gynė savo gyvybes nuo priešų. Jie nužudė septyniasdešimt penkis tūkstančius savo persekiotojų, bet nelietė jų turto.

³⁰ Jis išgelbės ir kaltą; jis bus išgelbėtas dėl tavo rankų švarumo”.

³⁴ Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.

⁸ Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.

¹⁵ Mieste gyveno neturtingas, bet išmintingas žmogus. Savo išmintimi jis išlaisvino miestą. Tačiau niekas neatsiminė to beturčio žmogaus.

⁶ ir liežuvis yra ugnis­nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.

²⁷ Jie, prisiskynę vynuogių savo vynuogynuose, jas išsispaudė ir suruošė puotą. Savo dievo namuose jie valgė, gėrė ir keikė Abimelechą. ²⁸ Ebedo sūnus Gaalas sakė: “Kas yra Abimelechas ir kas yra Sichemas, kad jam tarnautume? Argi jis ne Jerubaalio sūnus ir argi jo prievaizdas ne Zebulas? Tarnaukite Sichemo tėvo Hamoro vyrams. Kodėl mes turime tarnauti jam? ²⁹ Jei aš būčiau tų žmonių valdovas, pašalinčiau Abimelechą, sakydamas: ‘Surink savo kariuomenę ir išeik!’ ”

³⁸ Tada Zebulas jam tarė: “Kur tavo lūpos, kurios sakė: ‘Kas mums Abimelechas, kad jam tarnautume’. Tai vyrai, kuriuos tu niekini. Eik dabar ir kariauk su jais”.

²⁷ Bet Belialo vaikai sakė: “Kaip šitas žmogus mus išgelbės?” Jie paniekino jį ir neatnešė jam dovanų. Bet Saulius išlaikė ramybę.

³⁶ Žmonės tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes toks buvo karaliaus įsakymas: “Neatsakykite jam”.

² kalbėdamas su savo broliais ir Samarijos kariuomene: “Ką tie bejėgiai žydai daro? Bene jie Jeruzalę atstatys? Ar jie aukos? Ar jie užbaigs darbą vieną dieną? Ar jie iš sudegusių griuvėsių padarys tinkamus statybai akmenis?” ³ O amonitas Tobija, stovėdamas šalia jo, sakė: “Tegul stato! Kai lapė užlips, sugrius jų akmeninė siena”. ⁴ Dieve, ar girdi, kaip mes esame niekinami? Nukreipk jų priekaištus ant jų galvų, atiduok juos į priešų nelaisvę.

³ Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes per daug paniekinti esame! ⁴ Per ilgai mūsų siela varginama pašaipa turtuolių ir panieka išdidžiųjų.

¹⁹ Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

²¹ Kas niekina savo artimą, nusikalsta; kas pasigaili vargšo, tas palaimintas.

¹⁴ Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir šaipėsi iš Jėzaus.

⁹ Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:

⁴⁸ Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? ⁴⁹ O ta minia, nežinanti Įstatymo,­prakeikta”. ⁵⁰ Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia: ⁵¹ “Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu jis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?” ⁵² Jie jam tarė: “Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk, ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos”.

²³ Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino, bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.

¹⁶ Neliežuvaukite, vaikščiodami tarp savųjų. Netykokite savo artimo kraujo. Aš esu Viešpats.

¹⁴ Žvalgai jai atsakė: “Teištinka mus mirtis jūsų vietoje! Jei neišduosi mūsų, tai, kai Viešpats mums atiduos šitą šalį, mes gerai ir teisingai pasielgsime su tavimi”.

²⁰ Tačiau jei mus išduosi, mes būsime laisvi nuo tau duotos priesaikos, kuria mus prisaikdinai”.

¹⁷ Tomis dienomis Judo kilmingieji dažnai susirašinėjo su Tobija. ¹⁸ Daugelis Jude buvo prisiekę jam, nes jis buvo Aracho sūnaus Šechanijos žentas; be to, Tobijo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo dukterį. ¹⁹ Jie kalbėjo apie jo gerus darbus man girdint, o mano žodžius pranešdavo jam. Tobijas siuntė laiškus, norėdamas mane įbauginti.

⁵ Teisingas liudytojas nemeluoja, klastingas kalba melą.

¹⁹ Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.

⁹ Išspręskite savo ginčą su artimu tarpusavyje ir neatskleiskite paslapčių svetimiesiems,

²⁰ Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai. ²¹ Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus. ²² Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

²⁷ Tada kunigaikščiai atėjo pas Jeremiją ir klausė. Jis atsakė jiems, kaip karalius liepė. Jie paliko jį ramybėje, nes niekas nenugirdo jo pokalbio su karaliumi.

¹³ Be to, jos išmoksta dykinėti, landžiodamos iš namų į namus, ir ne tik dykinėti, bet plepėti, kištis į svetimus reikalus bei kalbėti, kas nedera.

¹ Roboamas nuėjo į Sichemą, kur buvo susirinkę visi izraelitai paskelbti jį karaliumi. ² Nebato sūnus Jeroboamas, kuris buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono į Egiptą, išgirdo apie tai dar būdamas Egipte. ³ Jie pasiuntė ir pasikvietė jį. Jeroboamas ir visas Izraelis atėjo ir kalbėjo Roboamui: ⁴ “Tavo tėvas uždėjo mums sunkų jungą. Dabar palengvink savo tėvo mums uždėtą naštą, tai mes tau tarnausime”. ⁵ Jis jiems atsakė: “Eikite ir po trijų dienų sugrįžkite pas mane”. Ir žmonės nuėjo. ⁶ Karalius Roboamas tarėsi su senesniaisiais, kurie stovėdavo priešais jo tėvą Saliamoną, kai jis dar buvo gyvas: “Patarkite man, ką atsakyti tautai”. ⁷ Tie jam kalbėjo: “Jei šiandien būsi tarnas šitiems žmonėms, tarnausi jiems ir kalbėsi švelniais žodžiais, jie visados bus tavo tarnai”. ⁸ Bet jis atmetė senesniųjų duotą patarimą ir tarėsi su jaunesniaisiais, kurie užaugo kartu su juo ir stovėjo priešais jį. ⁹ Jis jiems tarė: “Ką jūs patariate man atsakyti šitiems žmonėms, kurie man kalbėjo: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?” ¹⁰ Jaunieji, kurie užaugo kartu su juo, jam kalbėjo: “Šitiems žmonėms, kurie tau sakė: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, o tu jį mums palengvink’, taip atsakyk: ‘Mano mažasis pirštas storesnis už mano tėvo strėnas. ¹¹ Mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, bet aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš jus plaksiu dygliuotais rimbais’ ”. ¹² Kai Jeroboamas ir visa tauta trečią dieną atėjo pas Roboamą, kaip karalius buvo paskyręs, sakydamas: “Sugrįžkite pas mane trečią dieną”, ¹³ karalius, atmetęs senesniųjų patarimą, kalbėjo tautai griežtai, ¹⁴ kaip patarė jaunieji: “Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš jus plaksiu dygliuotais rimbais”. ¹⁵ Karalius nepaklausė tautos, nes tai buvo nuo Viešpaties, kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis kalbėjo per Ahiją iš Šilojo Nebato sūnui Jeroboamui. ¹⁶ Izraelitai, pamatę, kad karalius nenori jų išklausyti, atsakė jam: “Mes neturime dalies Dovyde nei paveldėjimo Jesės sūnuje. Izraeli, į savo palapines! Dovydai, rūpinkis savo namais”. Ir Izraelis išsiskirstė į savo palapines. ¹⁷ Izraelitams, gyvenantiems Judo miestuose, karaliavo Roboamas. ¹⁸ Jis pasiuntė Adoramą, mokesčių rinkėją, pas izraelitus, bet jie užmušė jį akmenimis. Karalius Roboamas skubiai įšoko į vežimą ir pabėgo į Jeruzalę. ¹⁹ Taip Izraelis atsiskyrė nuo Dovydo namų iki šios dienos.

²² Be patarimų sumanymai nueina niekais, bet kur daug patarėjų, jie įtvirtinami.

²² Supratimas yra gyvybės šaltinis tam, kas jį turi; kvailių pamokymas­kvailystė.

¹⁸ Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.

⁶ Kariaudamas klausyk išmintingų patarimų; daug patarėjų suteikia saugumą.

¹¹ Coano kunigaikščiai yra kvaili. Faraono išmintingieji patarėjai duos kvailus patarimus. Kaip galite sakyti faraonui: “Aš esu išminčiaus sūnus, karalių palikuonis?” ¹² Kur tavo išminčiai? Jie tepraneša ir tepaskelbia, ką kareivijų Viešpats nusprendė dėl Egipto. ¹³ Coano kunigaikščiai taps kvaili, Nofo kunigaikščiai klys. Giminių vadai suklaidins Egiptą. ¹⁴ Viešpats pasiuntė jiems svaigulio dvasią, kuri klaidina egiptiečius visuose jų darbuose; jie kaip girtas žmogus, svyrinėjantis savo vėmaluose.

⁶ Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti. ⁷ Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: “Vyrai broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų. ⁸ Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums. ⁹ Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis. ¹⁰ Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti? ¹¹ Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie”. ¹² Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimo, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių. ¹³ Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: “Vyrai broliai, paklausykite manęs! ¹⁴ Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones. ¹⁵ Čia dera pranašų žodžiai, kaip parašyta: ¹⁶ ‘Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu, ¹⁷ kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas,­sako Viešpats, visa tai darantis’. ¹⁸ Nuo amžių Dievui žinomi visi Jo darbai. ¹⁹ Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti, ²⁰ o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo. ²¹ Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose”.

¹ Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį, ² tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis. ³ Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą. ⁴ Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams. ⁵ Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.

¹⁸ Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.

¹⁶ Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.

²⁶ Nebūk iš tų, kurie paduoda ranką, laiduodami už svetimą skolą; ²⁷ jei negalėsi sumokėti, kodėl iš tavęs turėtų atimti tavo guolį?

³² Dovydas atsakė Abigailei: “Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šiandien atsiuntė tave manęs pasitikti. ³³ Palaimintas tavo patarimas ir palaiminta tu, nes šiandien mane sulaikei nuo kraujo praliejimo ir sukliudei man pačiam už save atkeršyti.

¹⁶ Viena išmintinga moteris iš miesto šaukė: “Klausykite! Klausykite! Pasakykite Joabui, kad jis prieitų ir aš galėčiau jam kai ką pasakyti”. ¹⁷ Jam atėjus, moteris klausė: “Ar tu Joabas?” Jis atsakė: “Taip”. Ji sakė: “Paklausyk savo tarnaitės žodžių”. Jis tarė: “Klausau”. ¹⁸ Ji kalbėjo: “Seniau sakydavo: ‘Tepasiklausia Abelyje’. Ir taip išspręsdavo bylą. ¹⁹ Mes esame taikingi ir ištikimi Izraeliui. Tu sieki sunaikinti miestą, kuris yra motina Izraeliui. Kodėl nori praryti Viešpaties paveldėjimą?” ²⁰ Joabas atsakė: “Tebūna tai toli nuo manęs, kad aš praryčiau ar sugriaučiau. ²¹ Čia ne toks reikalas! Vienas vyras iš Efraimo kalnų, vardu Šeba, Bichrio sūnus, pakėlė ranką prieš karalių Dovydą. Atiduokite jį, ir aš atsitrauksiu nuo miesto”. Moteris atsakė Joabui: “Jo galvą tau numes per sieną”. ²² Ta moteris ėjo pas žmones ir kalbėjo jiems išmintingai. Jie nukirto Bichrio sūnui Šebai galvą ir ją numetė Joabui. Tuomet Joabas trimitavo, jie atsitraukė nuo miesto, ir kiekvienas nuėjo į savo palapines. O Joabas sugrįžo į Jeruzalę pas karalių.

²⁵ Kai Estera atėjo pas karalių, jis įsakė raštu, kad Hamano piktas sumanymas kristų ant jo paties galvos­jis ir jo sūnūs buvo pakarti.

³⁰ Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama. ³¹ Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose”.

¹³ Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė”.

³ Erodo prievaizdo Chūzo žmona Joana, Zuzana ir daug kitų, kurios jiems tarnavo savo turtu.

⁴² o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta”.

²¹ Kai apsiginklavęs galiūnas saugo savo namus, tada ir jo turtas apsaugotas. ²² Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims visus jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.

² Jis pamatė ir vieną beturtę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius. ³ Ir Jis tarė: “Iš tiesų sakau jums, ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus. ⁴ Nes anie visi iš savo pertekliaus aukojo dovanų Dievui, o ji iš savo nepritekliaus įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui”.

³⁹ Petras pakilęs iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Ten jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė.

¹⁴ Viena dievobaiminga moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius. ¹⁵ Kai ji su savo namiškiais buvo pakrikštyta, ėmė mūsų prašyti: “Jei mane laikote Viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose”. Ji tiesiog mus privertė.

² priimkite ją Viešpatyje, kaip pridera šventiesiems, ir padėkite jai, prireikus jūsų paramos, nes ir ji yra padėjusi daug kam ir man pačiam. ³ Sveikinkite Priscilę ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje, ⁴ kurie guldė galvas, gelbėdami mano gyvybę. Jiems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos pagonių bažnyčios.

⁶ Sveikinkite Mariją, kuri daug darbavosi dėl mūsų.

¹ Vyresnysis išrinktajai poniai ir jos vaikams, kuriuos aš myliu tiesoje,­ir ne tik aš vienas, bet ir visi, kurie yra pažinę tiesą,­

¹⁹ Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė. ²⁰ Jo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės. ²¹ Neliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes. ²² Kai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį. ²³ Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant.

¹ Palaimintas, kuris kreipia dėmesį į vargšą. Nelaimėje išgelbės jį Viešpats. ² Viešpats saugos ir išlaikys jį gyvą; jis bus palaimintas žemėje. Tu neatiduosi jo priešų valiai. ³ Viešpats sustiprins jį ligos patale; Tu pagydysi jį nuo visų ligų. ⁴ Sakiau: “Viešpatie, būk man gailestingas! Išgydyk mano sielą, nes Tau nusidėjau!”

⁴ Dorajam šviesa nušvinta tamsoje, jis yra maloningas, kupinas gailestingumo ir teisus. ⁵ Geras žmogus pasigaili ir skolina, jis teisingai savo reikalus tvarko. ⁶ Jis nesvyruos per amžius. Amžinai bus minimas teisiojo vardas. ⁷ Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu. ⁸ Įsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus. ⁹ Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.

²⁷ Kas godus pelno, vargina savo namus; kas nepriima kyšių, bus gyvas.

⁸ Vienišas žmogus, neturįs nei sūnaus, nei brolio, triūsia be galo, ir jo akys nepasisotina turtais. Jis nepagalvoja: “Kodėl aš triūsiu ir užginu gėrybių savo sielai?” Tai taip pat tuštybė ir nereikalingas vargas!

⁷ Apgaviko sumanymai yra pikti, jis galvoja pakenkti vargšui teisme savo melais, nors beturtis ir kalba teisybę. ⁸ Kilnus galvoja kilniai ir gina teisingumą.

¹ Teisusis žūva, ir nė vienas į tai nekreipia dėmesio; gailestingasis miršta, ir niekas nepastebi, kad teisusis paimamas iš vargo

⁷ Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį, nesislėpk nuo savo paties kūno. ⁸ Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave. ⁹ Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: ‘Aš čia!’ Jei pašalinsi iš savo tarpo priespaudą, negrasinsi ir nekalbėsi tuštybių, ¹⁰ jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa. ¹¹ Tada Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu ir sustiprins tavo kūną; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis. ¹² Bus atstatyta tavyje tai, kas seniai paversta griuvėsiais. Tu dėsi pamatus kartų kartoms. Tave vadins spragų užtaisytoju ir gatvių tiesėju.

²⁷ Tad, karaliau, priimk mano patarimą, pakeisk savo nuodėmes teisumu ir savo nusikaltimus pasigailėjimu beturčiams. Taip elgdamasis, gal savo gyvenimą pratęsi’.

⁷ Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.

¹⁴ Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums, ¹⁵ o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”.

³⁴ Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! ³⁵ Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, ³⁶ buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’. ³⁷ Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme? ³⁸ Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme? ³⁹ Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ ⁴⁰ Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.

³⁸ Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu duos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta”.

⁶ Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. ⁷ Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją. ⁸ O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėme aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui, ⁹ kaip parašyta: “Jis pažėrė, Jis davė vargšams; Jo teisumas išlieka per amžius”. ¹⁰ Tas, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, padaugins jūsų pasėtą sėklą ir subrandins jūsų teisumo vaisius. ¹¹ O jūs ir taip esate visokeriopai turtingi ir dosnūs, dėl ko mes ir dėkojame Dievui. ¹² Nes šis tarnavimas ne tik patenkina šventųjų poreikius, bet ir gausina daugelio dėkojimus Dievui. ¹³ Patyrę tokias paslaugas, jie šlovins Dievą už jūsų paklusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai ir už jūsų dosnų pasidalijimą su jais ir visais kitais. ¹⁴ Jie melsis už jus ir ilgėsis jūsų dėl visa pranokstančios Dievo malonės jumyse.

¹⁷ Aš netrokštu dovanos, bet trokštu vaisiaus, kuris augtų jūsų sąskaiton.

¹³ Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą.

¹ Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jums artėjančių negandų! ² Jūsų turtai supuvę ir jūsų drabužiai kandžių sukapoti. ³ Jūsų auksas ir sidabras surūdijo, ir jų rūdys prieš jus liudys ir ės jūsų kūnus kaip ugnis. Jūs susikrovėte turtų paskutinėmis dienomis. ⁴ Štai šaukia jūsų laukus nuvaliusių darbininkų užmokestis, kurį jūs nusukote, ir pjovėjų šauksmai pasiekė kareivijų Viešpaties ausis. ⁵ Jūs gašliai gyvenote žemėje ir mėgavotės; jūs nupenėjote savo širdis tarsi skerdimo dienai.

¹³ Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio: ¹⁴ jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona. ¹⁵ Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos. ¹⁶ Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio, ¹⁷ bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis. ¹⁸ Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro. ¹⁹ Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi. ²⁰ Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį. ²¹ Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos, ²² svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo. ²³ Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.

⁵ Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus. ⁶ Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.

¹⁸ Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

⁸ Kas sėja neteisybę, pjauna nelaimes; jo pykčio rykštė plaka jį.

⁵ Jie peri gyvačių kiaušinius ir audžia voratinklius. Kas valgo jų kiaušinių, tas miršta. Jei kas tokį kiaušinį sudaužo, iš jo iššoka angis. ⁶ Jų audiniai netinka drabužiams, jais neįmanoma prisidengti. Jų darbai yra pikti ir jų rankose smurto veiksmai. ⁷ Jų kojos bėga į pikta, jie skuba nekaltą kraują pralieti; jų mintys yra pilnos nedorybės, jų keliuose sunaikinimas ir griuvėsiai. ⁸ Jie nepažįsta ramybės kelio, nėra teisingumo jų poelgiuose, jų takai klaidingi; kas jais eina, nepažins ramybės.

¹² Sėkite sau teisumą, pjaukite gailestingumą. Plėškite dirvoną, nes laikas ieškoti Viešpaties, kad Jis ateitų ir išlietų ant jūsų teisumą. ¹³ Jūs arėte nedorybę, pjovėte neteisybę ir valgėte melo vaisius. Kadangi pasitikėjote savo keliais, karžygių daugybe,

⁸ Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus supuvimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą. ⁹ Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime!

²² kad privalu atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,

¹⁸ O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie neša ramybę.

¹⁶ Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti. ¹⁷ Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant. ¹⁸ Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei. ¹⁹ Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

²² Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą, ²³ kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

³⁶ Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį”.

¹⁶ Teisiojo triūsas veda į gyvenimą, nedorėlio pasisekimas­į nuodėmę.

⁴ Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.

²³ Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies.

³⁵ Jam priimtinas kiekvienos tautos žmogus, kuris Jo bijo ir teisiai gyvena.

⁸ o išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui,­pykčiu ir rūstybe. ⁹ Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno žmogaus, kuris daro bloga, pirma žydo, paskui graiko.

²³ Atpildas už nuodėmę­mirtis, o Dievo dovana­amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

⁷ Vaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina! Vykdantis teisumą yra teisus, kaip ir Jis teisus.

¹⁰ Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai: tas, kuris nevykdo teisumo, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.

¹⁷ Mano Dieve, žinau, kad Tu ištiri žmonių širdis ir mėgsti nuoširdumą. Aš visa tai paaukojau iš tyros širdies ir matau, kad čia esanti tauta aukoja Tau su džiaugsmu ir noriai.

⁷ Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.

²⁵ Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulam­tobulas, ²⁶ tyram Tu pasirodai tyras, su sukčiumi elgiesi suktai.

⁶ Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties.

¹ Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.

¹³ Tikrai, teisieji dėkos Tavo vardui ir dorieji gyvens Tavo akivaizdoje.

¹⁴ Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus.

¹⁶ Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse: ¹⁷ išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują, ¹⁸ širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta, ¹⁹ neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

¹³ Viešpaties baimė­nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

⁷ Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę.

²² Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai.

⁸ Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

¹⁷ Teisiojo kelias­šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę.

²⁹ Nedorėlis suraukia savo veidą, o dorojo kelias tiesus.

⁷ Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs. ⁸ Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

² Nesek paskui minią daryti pikta ir neprisidėk teisme prie daugumos iškreipti teisingumo.

²⁶ Visada jis pasigaili ir skolina, jo vaikai yra palaiminti.

¹ Girkite Viešpatį! Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta. ² Jo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta.

²² Geras žmogus palieka paveldėjimą vaikų vaikams, o nusidėjėlio turtas kaupiamas teisiajam.

⁵ Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.

⁴ Nėra manyje rūstybės. Jei kas jame pasėtų erškėčių ir usnių, Aš įeičiau, kovočiau ir sudeginčiau juos.

³⁹ Aš jiems duosiu vieną širdį ir vieną kelią, kad jie bijotų manęs, savo pačių ir savo vaikų labui.

³⁹ Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas”.

⁴⁷ Po to paklausiau: ‘Kieno tu duktė?’ Ji atsakė: ‘Esu duktė Betuelio, Nahoro sūnaus, kurį Milka jam pagimdė’. Tada užkabinau sagtį ant jos kaktos ir uždėjau apyrankes jai ant rankų.

¹⁰ jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

¹³ Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežino.

³⁰ Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.

¹⁵ Pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui. ¹⁶ Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip niekada nebuvo ir nebus. ¹⁷ Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais. ¹⁸ Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems. ¹⁹ Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų­tu aukojai jiems, kaip malonų kvapą. ²⁰ Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės, ²¹ kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį? ²² Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje.

⁴ Tai dėl daugybės paleistuvysčių ir žavingų kerėtojų, kurios apraizgė tautas ir gimines savo kerais. ⁵ “Štai Aš esu prieš tave,­sako kareivijų Viešpats.­Aš pastatysiu tave nuogą prieš tautas ir karalystes; ⁶ apdrabstysiu tave purvais, išniekinsiu ir padarysiu tave gėdos stulpu.

³ Tegu puošia jus ne išorė­supinti plaukai, aukso papuošalai ar ištaigingi drabužiai,­ ⁴ bet paslėptas širdies žmogus: nenykstančia, romia ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse.

²² Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: “Šuo sugrįžta prie savo vėmalo”, ir: “Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne”.

¹⁷ Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

⁴ Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu­gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą.

⁴ Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis.

⁷ Viešpatie, ko aš lauksiu? Mano viltis Tavyje. ⁸ Iš visų mano nusikaltimų išlaisvink mane. Nepadaryk manęs kvailojo pajuoka.

⁵ O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!

¹⁰ Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.

⁷ Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.

⁹ Mano siela naktį ilgisi Tavęs, mano dvasia ieško Tavęs. Kai Tavo teismai pasireiškia žemėje, pasaulio gyventojai pasimoko teisumo.

¹⁶ Aš niekados nevengiau būti ganytoju pas Tave ir nelaukiau nelaimės. Tu žinai visa, ką kalbėjau.

⁶ Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.

²⁷ bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus.

¹⁰ Tu duosi jam ir neliūdėsi duodamas, nes už tai Viešpats, tavo Dievas, palaimins tave visuose tavo darbuose ir kur tu bepridėtum savo ranką.

⁹ Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.

¹⁸ Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

¹⁷ Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

⁸ Kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo.

¹ Mesk savo duoną ant vandens, nes tu ją rasi po daugelio dienų. ² Padalyk ją į septynias ar aštuonias dalis, nes nežinai, kokia nelaimė gali įvykti žemėje.

⁶ Sėk sėklą rytą ir vakare, nes nežinai, kuri geriau užderės; o gal abi bus vienodai geros.

⁶ Jūs daug pasėjate, bet mažai pjaunate; valgote, bet nepasisotinate; geriate, bet troškulio nenumalšinate. Jūs apsirengiate, bet nesušylate; o kas dirba už algą, deda ją į kiaurą maišą’.

⁹ Jūs tikėjotės daug, o gavote mažai; parsigabenote į namus, o Aš sunaikinau. Kodėl?­sako kareivijų Viešpats.­Dėl to, kad mano namai guli griuvėsiuose, o jūs skubate statyti savo namus. ¹⁰ Todėl dangus sulaikė rasą, o žemė neduoda derliaus. ¹¹ Aš pašaukiau sausrą lygumoms ir kalnams, javams, vynui, aliejui ir viskam, kas auga laukuose, gyvuliams bei žmonėms ir jų visiems darbams’ ”.

¹⁶ Jūs ateidavote prie dvidešimties saikų javų krūvos, o atrasdavote tik dešimt. Priėję prie spaustuvo pasisemti penkiasdešimt saikų, terasdavote dvidešimt. ¹⁷ Aš naikinau jūsų darbą sausra, pelėsiais ir kruša, bet jūs negrįžote pas mane,­sako Viešpats.­ ¹⁸ Dabar stebėkite nuo šios dienos, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos, kai buvo padėtas Viešpaties šventyklos pamatas. ¹⁹ Ar dar yra sėklos aruode? Vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neneša vaisiaus. Nuo šios dienos Aš jus laiminsiu!”

²⁹ Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą Jeruzalės broliams. ³⁰ Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems.

⁵ Todėl maniau esant reikalinga paprašyti brolius iš anksto nuvykti pas jus ir pasirūpinti, kad anksčiau viešai paskelbtas palaiminimas būtų paruoštas ir kad liudytų jūsų dosnumą, o ne godumą. ⁶ Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. ⁷ Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją. ⁸ O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėme aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui, ⁹ kaip parašyta: “Jis pažėrė, Jis davė vargšams; Jo teisumas išlieka per amžius”. ¹⁰ Tas, kuris parūpina sėklos sėjėjui ir duonos valgytojui, padaugins jūsų pasėtą sėklą ir subrandins jūsų teisumo vaisius. ¹¹ O jūs ir taip esate visokeriopai turtingi ir dosnūs, dėl ko mes ir dėkojame Dievui.

¹³ To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai. ¹⁴ Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai. ¹⁵ Aš buvau akys aklam ir kojos raišam. ¹⁶ Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau. ¹⁷ Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį. ¹⁸ Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.

¹⁶ Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo? ¹⁷ Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui? ¹⁸ Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms. ¹⁹ Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti? ²⁰ Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?

²⁷ Kas duoda vargšui, nestokos, o kas užsimerkia, kad jo nematytų, bus labai keikiamas.

⁸ Kilnus galvoja kilniai ir gina teisingumą.

⁷ Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį, nesislėpk nuo savo paties kūno. ⁸ Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave. ⁹ Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: ‘Aš čia!’ Jei pašalinsi iš savo tarpo priespaudą, negrasinsi ir nekalbėsi tuštybių, ¹⁰ jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa. ¹¹ Tada Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu ir sustiprins tavo kūną; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis.

³⁴ Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! ³⁵ Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,

⁶ Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus. ⁷ Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją. ⁸ O Dievas gali jus gausiai apdovanoti visokeriopomis malonėmis, kad visada ir visais atžvilgiais būtumėme aprūpinti ir turtingi kiekvienam geram darbui, ⁹ kaip parašyta: “Jis pažėrė, Jis davė vargšams; Jo teisumas išlieka per amžius”.

⁶ Juozapas buvo Egipto šalies valdytojas. Jis pardavinėjo javus visoms žemės tautoms. Atėję Juozapo broliai nusilenkė prieš jį iki žemės.

¹³ To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.

²⁴ Kas sako nedorėliui, kad jis teisus, tą keiks jo tauta ir juo bjaurėsis.

⁴ Klausykite, kurie praryjate beturtį ir pražudote krašto vargšus,

¹⁰ Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo.

² Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas.

⁶ Jie spendė pinkles mano kojoms, mano siela sugniužo. Jie kasė man duobę, tačiau patys įpuolė į ją.

¹¹ Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.

¹² Kai sotus būdamas pasistatysi gerus namus, juose gyvensi ¹³ ir turėsi galvijų bandas, avių būrius, aukso ir daugybę visokių dalykų, saugokis, ¹⁴ kad nepasididžiuotum ir neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergijos namų,

²⁴ Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’? ²⁵ Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?

³ Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.

⁶ kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?

⁷ “Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes”. ⁸ Aš esu kaip žaliuojąs alyvmedis Dievo namuose, pasitikiu Dievo gailestingumu per amžių amžius.

¹⁰ Nepasitikėkite priespauda, tuščiai nesivilkite grobiu. Jei didėja turtai, nepririškite prie jų savo širdies.

¹² Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras. ¹³ Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose, ¹⁴ neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali,

¹⁵ Turtuolio turtas yra jo tvirtovė, beturčių skurdas­jų pražūtis.

²¹ Visi tavo žmonės bus teisūs, jie amžiams paveldės šalį. Jie bus mano pasėlio atžala, mano rankų darbas, kad Aš būčiau pašlovintas.

⁸ Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių.

²⁴ Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: “Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę! ²⁵ Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę”.

¹⁷ Šio amžiaus turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į netikrus turtus, bet į gyvąjį Dievą, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui.

³⁰ Jokūbas tarė Simeonui ir Leviui: “Jūs pridarėte man bėdos, padarydami mane nekenčiamą tarp šios šalies gyventojų, tarp kanaaniečių ir perizų. Mūsų labai mažai; jie susirinks prieš mane ir nužudys mane. Taip aš ir mano namai bus sunaikinti”.

²⁴ Jozuė ir visi izraelitai su juo paėmė Zeracho sūnų Achaną, sidabrą, apsiaustą ir aukso gabalą, taip pat jo sūnus ir dukteris, jaučius, asilus ir avis, palapinę bei visą jo nuosavybę ir nugabeno į Achoro slėnį. ²⁵ Jozuė pasakė: “Kodėl užtraukei mums nelaimę? Viešpats šiandien tave padarys nelaimingą”. Tada izraelitai jį užmušė akmenimis ir po to sudegino, kai užmušė juos akmenimis.

³ Jo vardas buvo Nabalas, o jo žmonos­Abigailė. Moteris buvo išmintinga ir graži, bet jos vyras šiurkštus ir blogo elgesio; jis buvo iš Kalebo namų.

¹⁷ Taigi dabar pagalvok ir nuspręsk, ką darysi. Nelaimė tikrai gresia mūsų šeimininkui ir visai jo šeimynai. Jis yra Belialo vaikas, su kuriuo neįmanoma kalbėti”.

³⁸ Praėjus maždaug dešimčiai dienų, Viešpats ištiko Nabalą, ir jis mirė.

¹⁹ Piktieji nusilenks geriesiems ir nedorėliai prie teisiųjų durų.

¹⁶ Visą savo gyvenimą jis vargo, krimtosi, sirgo ir buvo tamsoje.

⁷ Kas sėja vėją, pjaus audrą. Tuščios varpos neneš grūdų, o jei ir neštų, svetimieji juos surytų.

⁹ Vargas tam, kuris godžiai siekia neteisingo pelno savo namams, kad susuktų lizdą aukštybėje, kad apsisaugotų nuo nelaimės! ¹⁰ Tu atnešei gėdą savo namams, naikindamas tautas, pats praradai gyvybę!

¹⁸ Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko.

⁴ Maloni kalba­gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.

³ Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą­kaip žvaigždės per amžių amžius.

¹⁹ Jis tarė jiems: “Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais”.

⁹ Mat jį ir visus draugus apėmė nuostaba dėl to valksmo žuvų, kurias jie sugavo; ¹⁰ taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: “Nebijok! Nuo šiol žmones žvejosi”.

³⁶ Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

¹⁹ Būdamas nuo nieko nepriklausomas, pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. ²⁰ Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau besilaikančiu įstatymo, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. ²¹ Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis įstatymo,­ pats būdamas ne be Dievo įstatymo, bet surištas Kristaus įstatymu,­kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo. ²² Silpniesiems pasidariau kaip silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau. ²³ Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.

¹⁹ Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasigyrimo vainikas? Argi ne jūs prieš mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Jo atėjimo metu?

²⁰ težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš jo klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.

¹⁴ Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus. Jei jis nusikals, bausiu jį žmonių rykštėmis ir žmonių vaikų smūgiais. ¹⁵ Bet savo gailestingumo Aš neatimsiu nuo jo, kaip atėmiau nuo Sauliaus, kurį pašalinau prieš tave.

⁹ Kodėl paniekinai Viešpaties įsakymą, piktai elgdamasis Jo akivaizdoje? Tu nužudei hetitą Ūriją amonitų kardu ir pasiėmei jo žmoną. ¹⁰ Dabar kardas visada lydės tavo namus, nes tu paniekinai mane ir pasiėmei hetito Ūrijos žmoną. ¹¹ Aš pakelsiu prieš tave pikta iš tavo paties namų; tau matant, tavo žmonas atiduosiu tavo artimui, ir jis suguls su tavo žmonomis prieš saulę. ¹² Tu tai darei slaptai, bet Aš darysiu visam Izraeliui matant, saulės šviesoje’ ”.

²⁴ Jam keliaujant, jį sutiko liūtas ir nužudė. Jo lavonas gulėjo ant kelio, o asilas stovėjo šalia jo; taip pat ir liūtas stovėjo šalia lavono.

²¹ Nusidėjėlius persekioja nelaimės, o teisiesiems atlyginama gėrybėmis.

²⁹ Mieste, kuris vadinamas mano vardu, Aš pradedu vykdyti bausmę, o jūs tikitės likti nenubausti? Jūs neliksite nenubausti, nes Aš pašauksiu kardą visiems žemės gyventojams’.

³⁰ Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir daug užmigusių. ³¹ Jei mes patys save teistume, nebūtume teisiami. ³² Bet kai Viešpats mus teisia, tai ir sudraudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.

¹⁷ Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! ¹⁸ Ir “jeigu teisusis vos ne vos išsigelbės, tai kur pasidės bedievis ir nusidėjėlis!”