Numbers 24:17 Cross References - Lithuanian

¹⁷ Aš jį matysiu, bet ne dabar, į jį žiūrėsiu, bet ne iš arti. Žvaigždė užtekės iš Jokūbo giminės, skeptras pakils Izraelyje, jis užims Moabą ir sunaikins Seto giminę.

²⁵ Adomas vėl pažino savo žmoną, ir ji pagimdė sūnų, vardu Setas, sakydama: “Dievas man davė kitą sūnų vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė”. ²⁶ Taip pat ir Setas turėjo sūnų, vardu Enas. Tuomet žmonės pradėjo šauktis Viešpaties vardo.

³ Kai Adomas buvo šimto trisdešimties metų, jam gimė sūnus pagal jo panašumą ir atvaizdą, kurį pavadino Setu. ⁴ Po Seto gimimo Adomas dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. ⁵ Taigi Adomo amžius buvo devyni šimtai trisdešimt metų, ir jis mirė. ⁶ Setas, būdamas šimto penkerių metų, susilaukė Eno. ⁷ Setas, gimus Enui, dar gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. ⁸ Taigi Seto amžius buvo devyni šimtai dvylika metų, ir jis mirė. ⁹ Enas, būdamas devyniasdešimties metų, susilaukė Kainamo. ¹⁰ Enas, gimus Kainamui, dar gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. ¹¹ Taigi Eno amžius buvo devyni šimtai penkeri metai, ir jis mirė. ¹² Kainamas, būdamas septyniasdešimties metų, susilaukė Malaleelio. ¹³ Kainamas, gimus Malaleeliui, dar gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. ¹⁴ Taigi Kainamo amžius buvo devyni šimtai dešimt metų, ir jis mirė. ¹⁵ Malaleelis, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Jareto. ¹⁶ Malaleelis, gimus Jaretui, dar gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. ¹⁷ Taigi Malaleelio amžius buvo aštuoni šimtai devyniasdešimt penkeri metai, ir jis mirė. ¹⁸ Jaretas, būdamas šimto šešiasdešimt dvejų metų, susilaukė Henocho. ¹⁹ Jaretas, gimus Henochui, dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. ²⁰ Taigi Jareto amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt dveji metai, ir jis mirė. ²¹ Henochas, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Matūzalio. ²² Henochas, gimus Matūzaliui, vaikščiojo su Dievu tris šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų. ²³ Taigi Henocho amžius buvo trys šimtai šešiasdešimt penkeri metai. ²⁴ Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas jį pasiėmė. ²⁵ Matūzalis, būdamas šimto aštuoniasdešimt septynerių metų, susilaukė Lamecho. ²⁶ Matūzalis, gimus Lamechui, dar gyveno septynis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų. ²⁷ Taigi Matūzalio amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt devyneri metai, ir jis mirė. ²⁸ Lamechas, būdamas šimto aštuoniasdešimt dvejų metų, susilaukė sūnaus, ²⁹ kurį jis pavadino Nojumi, sakydamas: “Šitas mus paguos mūsų darbuose ir mūsų rankų triūse žemėje, kurią Viešpats prakeikė”.

¹⁰ Iš Judo nebus atimtas skeptras nė valdžia iš jo palikuonių, kol ateis siųstasis, kuriam paklus tautos.

²⁹ Vargas tau, Moabai! Žuvai, Kemošo tauta! Jis atidavė savo sūnus ir dukteris į nelaisvę amoritų karaliui Sihonui.

³⁸ Saulius įsakė: “Susirinkite čia visi vyresnieji ir išaiškinkime, kas šiandien nusikalto.

² Ir jis nugalėjo Moabą, ir matavo juos, suguldęs ant žemės. Jis atmatavo dvi virves nužudyti, o vieną virvę palikti gyvus. Taip moabitai tapo Dovydo tarnais ir mokėjo jam duoklę.

⁵ Ahabui mirus, Moabo karalius sukilo prieš Izraelio karalių.

²⁶ Kai Moabo karalius pamatė, kad karas jam per sunkus, pasiėmė septynis šimtus vyrų, ginkluotų kardais, ir norėjo prasilaužti pas Edomo karalių, bet neįstengė. ²⁷ Tada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, kuris turėjo karaliauti jo vietoje, ir aukojo kaip deginamąją auką ant miesto sienos. Kilo didelis pasipiktinimas prieš Izraelį. Ir jie atsitraukė nuo jo ir grįžo į savo kraštą.

² Nugalėjęs Moabą, jis padarė moabitus savo pavaldiniais ir privertė mokėti jam duoklę.

²⁵ Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės. ²⁶ Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą. ²⁷ Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo.

⁶ Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius. Teisumo skeptras yra Tavo karalystės skeptras.

⁸ Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių. ⁹ Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes. ¹⁰ Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę. ¹¹ Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam.

⁷⁰ Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų. ⁷¹ Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą. ⁷² Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.

² Viešpats duos Tau iš Siono Tavo stiprybės skeptrą. Valdyk savo priešus!

⁷ Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai padarys.

¹ Regėjimas apie Moabą. Tą naktį, kai Ar Moabas ir Kir Moabas buvo sunaikinti, Moabas žuvo. ² Dibono duktė pakilo į aukštumas raudoti; moabitai rauda dėl Nebojo ir Medebos. Jų visų galvos plaukai nukirpti ir barzdos nuskustos. ³ Gatvėse jie vilki ašutinėmis, ant namų stogų ir aikštėse visi rauda ir dejuoja. ⁴ Hešbone ir Elealėje jie taip rauda, kad jų balsas girdėti Jahace; net Moabo kariai šaukia ir dreba. ⁵ Mano širdis liūdi dėl Moabo. Žmonės iš jo bėga į Coarą. Kiti eina taku verkdami į Luhitą. Kelyje į Horonaimą jie rauda, nes visa sunaikinta. ⁶ Nimrimų vandenys išdžiūvo, žolė nuvyto, nauja nebeželia, ir nėra jokios žalumos. ⁷ Visa, kas dar liko, jie nešasi per Karklų upelį. ⁸ Šauksmas girdėti visame Moabo krašte; jis girdimas Eglaimuose ir Berelime. ⁹ Dimono vandenys pilni kraujo. Bet Aš siųsiu Dimonui dar daugiau nelaimių: liūtų Moabo pabėgėliams ir krašte likusiems.

¹ Siųskite krašto kunigaikščiui avinėlį iš Selos į dykumą Siono dukros kalnui. ² Kaip iš lizdo išmesti paukščiukai yra Moabo dukterys prie Arnono brastų. ³ Sušaukite pasitarimą, įvykdykite teisingumą. Tegu tavo šešėlis būna kaip naktis vidudienį. Išsklaidytus paslėpk, neišduok pabėgėlių. ⁴ Priimk, Moabai, mano išsklaidytuosius ir pabėgėlius, tegul jie gyvena pas tave. Būk jiems apsauga nuo sunaikintojo. Prispaudėjo nebėra, plėšimas pasibaigė, niokotojai pašalinti iš krašto. ⁵ Gailestingumu sostas bus įtvirtintas. Jis teisėtai sėdės jame, Dovydo palapinėje, teisdamas, ieškodamas teisingumo ir skubėdamas įgyvendinti teisybę. ⁶ Mes girdėjome apie Moabą, koks išdidus jis yra! Jo išdidumas, akiplėšiškumas ir įžūlumas tėra tuščias pasigyrimas. ⁷ Visi moabitai verks ir raudos. Jie verks ir liūdės dėl Kir Hareseto pamatų, kurie bus sujudinti. ⁸ Hešbono laukai išdžiūvo ir Sibmos vynmedžiai, kurių vyną gerdavo tautų viešpačiai, yra sunaikinti, vynuogynai, kurie tęsėsi iki Jazerio, siekė dykumą ir anapus jūros. ⁹ Aš verkiu drauge su Jazeru dėl Sibmos vynmedžių, laistau ašaromis Hešboną ir Elealę. Tavo vynuogyno derliumi džiaugiasi priešai. ¹⁰ Linksmybė ir džiaugsmas dingo iš derlingųjų laukų. Vynuogynuose nebėra nei džiaugsmo, nei linksmybės. Spaudyklose niekas nebespaudžia vyno. Aš nutildžiau dirbančiųjų šauksmus. ¹¹ Mano siela dėl Moabo skamba lyg arfa, o širdis liūdi Kir Hareseto. ¹² Jei Moabas pasirodys aukštumoje aukoti ir eis į savo šventyklą melstis, jis nieko nelaimės. ¹³ Tai yra Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo seniau apie Moabą. ¹⁴ Bet dabar Viešpats sako: “Per trejus metus Moabo didybė sunyks, iš gausios tautos liks tik mažas ir silpnas likutis”.

⁴⁵ Bėgantys ir netekę jėgų sustos Hešbono pavėsyje. Bet ugnis išeis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono ir praris Moabo kaktą ir triukšmadarių galvos vainiką.

⁴ Iš jų kils kertinis akmuo, palapinės stulpas, kovos lankas, galingi vadai.

¹⁰ o Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams išliesiu malonės ir maldos dvasią. Jie žvelgs į mane, kurį jie perdūrė, apraudos, kaip aprauda vienintelį sūnų, ir liūdės, kaip liūdi, netekę pirmagimio.

² “Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį”. ³ Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. ⁴ Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Kristus. ⁵ Tie jam atsakė: “Judėjos Betliejuje, nes taip pranašo parašyta: ⁶ ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi mažiausias tarp Judo valdovų, nes iš tavęs išeis Valdovas, kuris ganys mano tautą­ Izraelį’ ”. ⁷ Tada Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų apie žvaigždės pasirodymo metą ⁸ ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: “Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį pagarbinčiau”. ⁹ Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis.

³² Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą; ³³ Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo”.

⁷⁸ ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,

⁸ O Sūnui: “Tavo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo skeptras yra tavo karalystės skeptras.

¹⁹ Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė žvaigždė.

¹¹ Vargas jiems! Jie pasuko Kaino keliu, godžiai pasidavė Balaamo paklydimui dėl pelno, pražudė save Korės maištu.

¹⁴ Apie juos pranašavo ir septintasis nuo Adomo, Henochas: “Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjų ¹⁵ įvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš Jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai”.

⁷ Štai Jis ateina su debesimis, ir išvys Jį kiekviena akis, net ir tie, kurie Jį perdūrė; ir dėl Jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen!

¹⁵ Sutrimitavo septintasis angelas. Danguje pasigirdo galingi balsai, kurie skelbė: “Šio pasaulio karalystės tapo mūsų Viešpaties ir Jo Kristaus karalystėmis, ir Jis valdys per amžių amžius!”

¹⁶ “Aš, Jėzus, pasiunčiau savo angelą jums tai paliudyti apie bažnyčias. Aš esu Dovydo šaknis ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė!”