Nehemiah 7 Cross References - Lithuanian

¹ Kai buvo baigta siena, įstatytos durys ir paskirti vartininkai, giedotojai ir levitai, ² daviau savo broliui Hananiui ir rūmų viršininkui Hananijai paliepimą dėl Jeruzalės, nes jie buvo ištikimi ir dievobaimingi vyrai. ³ Įsakiau jiems neatidaryti Jeruzalės vartų iki saulės kaitros, o uždaryti bei užsklęsti juos prieš sutemstant. Sargybas statyti iš Jeruzalės gyventojų, kiekvieną arti jo namų. ⁴ Miestas buvo platus ir didelis, bet žmonių ir namų jame buvo mažai. ⁵ Dievas įdėjo į mano širdį sukviesti kilminguosius, viršininkus ir tautą ir surašyti giminėmis. Suradau sąrašus pirmųjų, grįžusių iš nelaisvės. ⁶ Tie yra krašto žmonės, kurie grįžo iš nelaisvės, iš tų, kuriuos Babilono karalius Nabuchodonosaras buvo ištrėmęs į Babiloną. Jie sugrįžo į Jeruzalę bei Judą, kiekvienas į savo miestą. ⁷ Jiems vadovavo Zorobabelis, Jozuė, Nehemija, Azarija, Raamija, Nahamanis, Mordechajas, Bilšanas, Misperetas, Bigvajas, Nehumas ir Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius: ⁸ Parošo palikuonių buvo du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du; ⁹ Šefatijos­trys šimtai septyniasdešimt du; ¹⁰ Aracho­šeši šimtai penkiasdešimt du; ¹¹ Pahat Moabo palikuonių iš Ješūvos ir Joabo giminės­du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniolika; ¹² Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi; ¹³ Zatuvo­aštuoni šimtai keturiasdešimt penki; ¹⁴ Zakajo­septyni šimtai šešiasdešimt; ¹⁵ Binujo­šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni; ¹⁶ Bebajo­šeši šimtai dvidešimt aštuoni; ¹⁷ Azgado­du tūkstančiai trys šimtai dvidešimt du; ¹⁸ Adonikamo­šeši šimtai šešiasdešimt septyni; ¹⁹ Bigvajo­du tūkstančiai šešiasdešimt septyni; ²⁰ Adino­šeši šimtai penkiasdešimt penki; ²¹ Atero palikuonių iš Ezekijo­ devyniasdešimt aštuoni; ²² Hašumo­trys šimtai dvidešimt aštuoni; ²³ Becajo­trys šimtai dvidešimt keturi; ²⁴ Harifo­šimtas dvylika; ²⁵ Gibeono­devyniasdešimt penki; ²⁶ Betliejaus ir Netofos vyrų­šimtas aštuoniasdešimt aštuoni; ²⁷ Anatoto vyrų­šimtas dvidešimt aštuoni; ²⁸ Bet Azmaveto vyrų­keturiasdešimt du; ²⁹ Kirjat Jearimo, Kefyros ir Beeroto vyrų­septyniasdešimt trys; ³⁰ Ramos ir Gebos vyrų­šeši šimtai dvidešimt vienas; ³¹ Michmašo vyrų­šimtas dvidešimt du; ³² Betelio ir Ajo vyrų­šimtas dvidešimt trys; ³³ Kito Nebojo vyrų­penkiasdešimt du; ³⁴ Kito Elamo palikuonių­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi; ³⁵ Harimo­trys šimtai dvidešimt; ³⁶ Jericho­trys šimtai keturiasdešimt penki; ³⁷ Lodo, Hadido ir Onojo­septyni šimtai dvidešimt vienas; ³⁸ Senavos­trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt. ³⁹ Kunigų: Jedajos palikuonių iš Ješūvos namų­devyni šimtai septyniasdešimt trys; ⁴⁰ Imero­tūkstantis penkiasdešimt du; ⁴¹ Pašhūro­tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni; ⁴² Harimo­tūkstantis septyniolika. ⁴³ Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodvos sūnų­septyniasdešimt keturi. ⁴⁴ Giedotojų: Asafo palikuonių­ šimtas keturiasdešimt aštuoni. ⁴⁵ Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių­šimtas trisdešimt aštuoni. ⁴⁶ Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto, ⁴⁷ Keroso, Sijos, Padono, ⁴⁸ Lebanos, Hagabos, Šalmajo, ⁴⁹ Hanano, Gidelio, Gaharo, ⁵⁰ Reajos, Recino, Nekodos, ⁵¹ Gazamo, Uzos, Paseacho, ⁵² Besajo, Meunimo, Nefišsos, ⁵³ Bakbuko, Hakufos, Harhūro, ⁵⁴ Baclito, Mehidos, Haršos, ⁵⁵ Barkoso, Siseros, Temacho, ⁵⁶ Neciacho ir Hatifos palikuonys. ⁵⁷ Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Peridos, ⁵⁸ Jaalos, Darkono, Gidelio, ⁵⁹ Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amono palikuonys. ⁶⁰ Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du. ⁶¹ Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerub Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie kilę iš Izraelio: ⁶² Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių­šeši šimtai keturiasdešimt du. ⁶³ Iš kunigų: Hobajos, Hakoco, Barzilajaus (kuris buvo vedęs gileadito Barzilajaus dukterį ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys. ⁶⁴ Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau nerado; todėl jie buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę. ⁶⁵ Tiršata jiems uždraudė valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu. ⁶⁶ Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, ⁶⁷ neskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo giedotojų vyrų ir moterų­du šimtus keturiasdešimt penkis. ⁶⁸ Arklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų­du šimtai keturiasdešimt penki, ⁶⁹ kupranugarių­keturi šimtai trisdešimt penki, asilų­šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt. ⁷⁰ Kai kurie šeimų vadai aukojo darbui. Tiršata davė tūkstantį drachmų aukso, penkiasdešimt šlakstytuvų, penkis šimtus trisdešimt kunigų apdarų. ⁷¹ Kai kurie šeimų vadai­dvidešimt tūkstančių drachmų aukso ir du tūkstančius du šimtus minų sidabro. ⁷² Visų kitų dovanos buvo dvidešimt tūkstančių drachmų aukso, du tūkstančiai minų sidabro ir šešiasdešimt septyni kunigų apdarai. ⁷³ Kunigai, levitai, giedotojai, vartininkai, dalis tautos, šventyklos tarnai ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose. Septintą mėnesį izraelitai buvo savo miestuose.

¹ Kai Dovydas paseno ir sulaukė daug metų, jis savo vieton paskyrė savo sūnų Saliamoną Izraelio karaliumi. ² Dovydas sukvietė visus Izraelio kunigaikščius ir levitus. ³ Buvo suskaičiuoti levitai, sulaukę trisdešimties metų ir vyresni. Jų skaičius buvo trisdešimt aštuoni tūkstančiai vyrų. ⁴ Iš jų tarnystei Viešpaties namuose buvo paskirta dvidešimt keturi tūkstančiai, šeši tūkstančiai­vyresniaisiais ir teisėjais, ⁵ keturi tūkstančiai­vartininkais, o keturi tūkstančiai šlovino Viešpatį instrumentais, kuriuos padirbdino Dovydas. ⁶ Dovydas suskirstė juos pagal tris Levio sūnus: Geršoną, Kehatą ir Merarį. ⁷ Geršonai buvo Ladanas ir Šimis. ⁸ Ladano sūnūs: pirmasis­Jehielis, kiti­Zetamas ir Joelis. ⁹ Šimio sūnūs: Šelomitas, Hazielis ir Haranas, iš viso trys. Šitie buvo Ladano šeimų vyresnieji. ¹⁰ Šimio sūnūs: Jahatas, Ziza, Jeušas ir Berija, iš viso keturi. ¹¹ Jahatas buvo pirmutinis, o Ziza­antrasis. Jeušas ir Berija neturėjo daug sūnų; jie buvo laikomi viena šeima. ¹² Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis, iš viso keturi. ¹³ Amramo sūnūs: Aaronas ir Mozė. Aaronas ir jo sūnūs buvo paskirti tarnauti Švenčiausioje, smilkyti Viešpaties akivaizdoje, Jam tarnauti ir laiminti Jo vardu. ¹⁴ Dievo vyro Mozės sūnūs buvo priskirti prie Levio giminės. ¹⁵ Mozės sūnūs­Geršomas ir Eliezeras. ¹⁶ Geršomo sūnus buvo Šebuelis. ¹⁷ Eliezero sūnus buvo Rehabija; Eliezeras neturėjo kitų vaikų, o Rehabijos sūnų buvo nepaprastai daug. ¹⁸ Iccharo sūnus Šelomitas buvo vyriausias. ¹⁹ Hebrono sūnūs: pirmasis­Jerijas, antrasis­Amarija, trečiasis­ Jahazielis ir ketvirtasis­Jekamamas. ²⁰ Uzielio sūnūs: pirmasis­Michėjas ir antrasis­Išija. ²¹ Merario sūnūs­Machlis ir Mušis. Machlio sūnūs­Eleazaras ir Kišas. ²² Eleazaras mirė, neturėdamas sūnų, tik dukteris, kurias vedė Kišo sūnūs, jų pusbroliai. ²³ Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jerimotas, trys. ²⁴ Šitie buvo Levio palikuonys, vyresnieji savo tėvų namuose, surašyti pavieniui vardais; dvidešimties metų amžiaus ir vyresni, kurie atliko tarnystę Viešpaties namuose. ²⁵ Dovydas sakė: “Viešpats, Izraelio Dievas, suteikė ramybę savo tautai, kad jie gyventų Jeruzalėje per amžius. ²⁶ Levitams nebereikės nešioti palapinės ir indų, reikalingų tarnavimui šventykloje”. ²⁷ Pagal paskutinius Dovydo žodžius levitai, dvidešimties metų amžiaus ir vyresni, buvo suskaičiuoti. ²⁸ Jų tarnavimas buvo padėti aaronitams Viešpaties namų tarnyboje, tvarkyti kiemus ir kambarius, valyti bei prižiūrėti šventyklos reikmenis ir atlikti visus darbus prie Dievo namų; ²⁹ parūpinti padėtinę duoną, miltus valgomajai aukai, neraugintus papločius, keptas ir maišytas su aliejumi aukas, svarsčius bei saikus; ³⁰ kas rytą ir vakarą dėkoti ir šlovinti Viešpatį, ³¹ aukojant deginamąsias aukas per sabatą, jauną mėnulį ir kitomis šventėmis, kaip buvo nustatyta. ³² Jie turėjo saugoti Susitikimo palapinę, šventyklą ir savo brolius Aarono sūnus, tarnaudami Viešpaties namuose.

¹ Dovydas su vyresniaisiais paskyrė Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnus skambinti psalteriais, arfomis ir cimbolais. Šiam tarnavimui buvo paskirti muzikantai. ² Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų. ³ Jedutūno palikuonys: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabija ir Matitijas. Jiems vadovavo jų tėvas Jedutūnas; jie skambino arfomis, garbindami Viešpatį ir dėkodami Jam. ⁴ Hemano palikuonys: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis ir Jerimotas, Hananija, Hananis, Elijata, Gidaltis ir Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras, Mahazijotas. ⁵ Visi jie buvo Hemano, karaliaus regėtojo, sūnūs pagal Dievo žodį, kad išaukštintų jo ragą. Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris. ⁶ Jie visi, tėvui vadovaujant, giedojo Viešpaties namuose, pritariant cimbolams, arfoms ir psalteriams pagal karaliaus nurodymą Asafui, Jedutūnui ir Hemanui. ⁷ Jų skaičius kartu su broliais buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni. Jie buvo išmokyti giesmių Viešpačiui ir įgudę. ⁸ Jie metė burtus dėl tarnavimo tvarkos: kaip mažas, taip ir didelis, kaip mokytojas, taip ir mokinys. ⁹ Pirmasis burtas teko Juozapui iš Asafo giminės. Antras­Gedalijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁰ Trečias­Zakūrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹¹ Ketvirtas­Icriui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹² Penktas­Netanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹³ Šeštas­Bukijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁴ Septintas­Jesarelai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁵ Aštuntas­Izaijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁶ Devintas­Matanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁷ Dešimtas­Šimiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁸ Vienuoliktas­Azareliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁹ Dvyliktas­Hašabijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁰ Tryliktas­Subaeliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²¹ Keturioliktas­Matitijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²² Penkioliktas­Jeremotui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²³ Šešioliktas­Hananijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁴ Septynioliktas­Jošbekašai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁵ Aštuonioliktas­Hananiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ²⁶ Devynioliktas­Maločiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

² Ezekijas suskirstė kunigus ir levitus skyriais, kiekvieną pagal jo tarnystę, aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, tarnauti, giedoti ir šlovinti Viešpaties šventyklos vartuose.

⁸ Po savo sugrįžimo antrųjų metų antrąjį mėnesį, Salatielio sūnus Zorobabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė su visais savo broliais kunigais, levitais ir visais, grįžusiais iš nelaisvės į Jeruzalę, pradėjo ir paskyrė levitus, dvidešimties metų ir vyresnius, Viešpaties namų statybos darbams prižiūrėti.

¹ Tuomet vyriausiasis kunigas Eljašibas su savo broliais kunigais pirmasis pradėjo darbą ir atstatė Avių vartus; jie juos atnaujino, įstatė jiems duris ir pašventino juos iki Mejos bokšto ir toliau iki Hananelio bokšto. ² Šalia jo statė Jericho vyrai, o po jų­Imrio sūnus Zakūras. ³ Žuvų vartus statė Hasenajo sūnūs; jie sudėjo sijas, įstatė duris, padarė užraktus ir užkaiščius. ⁴ Šalia jų sienos dalį taisė Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus Meremotas. Už jo taisė Mešezabelio sūnaus Berechijos sūnus Mešulamas, toliau­Baanos sūnus Cadokas. ⁵ Šalia jų dirbo tekojiečiai, atstatydami sieną, tačiau jų kilmingieji nepalenkė savo sprandų prie Viešpaties darbo. ⁶ Senuosius vartus statė Paseacho sūnus Jehojada ir Besodijos sūnus Mešulamas; jie sudėjo sijas, įstatė duris, padarė užraktus ir užkaiščius. ⁷ Greta jų dirbo šios upės pusės valdytojui pavaldūs: gibeonietis Melatija ir meronotietis Jadonas su Gibeono ir Micpos vyrais. ⁸ Šalia jų­Harhajos sūnus Uzielis, auksakalys, ir Hananija, vaistininko sūnus. Jie sutvirtino Jeruzalę iki Plačiosios sienos. ⁹ Po jų­Hūro sūnus Refaja, pusės Jeruzalės viršininkas. ¹⁰ Po jų­Harumafo sūnus Jedaja iki savo namų. Šalia jo­Hasabnėjo sūnus Hatušas. ¹¹ Kitą dalį, taip pat Krosnių bokštą atstatė Harimo sūnus Malkija ir toliau Pahat Moabo sūnus Hašubas. ¹² Po jų­Ha Lohešo sūnus Šalumas, pusės Jeruzalės viršininkas; jis dirbo su dukterimis. ¹³ Slėnio vartus sutvarkė Hanūnas ir Zanoacho gyventojai; jie atstatė juos, įstatė duris, sudėjo užraktus ir užkaiščius. Be to, jie dar atstatė tūkstantį uolekčių sienos iki Šiukšlių vartų. ¹⁴ Šiukšlių vartus atstatė, sudėjo užraktus ir užkaiščius Rechabo sūnus Malkija, Bet Keremo srities viršininkas. ¹⁵ Šaltinio vartus sutvarkė Kol Hozės sūnus Šalumas, Micpos srities viršininkas. Jis apdengė stogą, įstatė duris, sudėjo užraktus ir užkaiščius ir atstatė Siloamo tvenkinio sieną prie karaliaus sodo iki laiptų, nusileidžiančių iš Dovydo miesto. ¹⁶ Už jo­Azbuko sūnus Nehemija, pusės Bet Cūro srities viršininkas; jis atstatė iki Dovydo kapų, dirbtinio tvenkinio ir iki karžygių namų. ¹⁷ Už jo dirbo levitai: Banio sūnus Rehumas ir šalia jo Hašabija, pusės Keilos viršininkas. ¹⁸ Po jų statė jų broliai: Henadado sūnus Bavajis, pusės Keilos viršininkas, ¹⁹ ir Ješūvos sūnus Ezeras, Micpos viršininkas; jie taisė sieną iki tako į ginklų sandėlį prie kampo. ²⁰ Už jo Zabajo sūnus Baruchas uoliai taisė kitą dalį, nuo kampo iki vyriausiojo kunigo Eljašibo namų vartų. ²¹ Už jo­Meremotas, Hakoco sūnaus Ūrijos sūnus, nuo Eljašibo namų vartų iki Eljašibo namų galo. ²² Po jų taisė kunigai, lygumos vyrai. ²³ Už jų­Benjaminas ir Hašubas priešais savo namus. Už jų­Azarijas, Ananijos sūnaus Maasėjos sūnus, greta savo namų. ²⁴ Už jo­Henadado sūnus Binujis nuo Azarijos namų iki sienos pasisukimo, iki kampo. ²⁵ Uzajo sūnus Palalas­nuo pasisukimo ir bokšto, kuris išsikiša iš karaliaus aukštutinių namų ties sargybos kiemu. Už jo­Parošo sūnus Pedaja ²⁶ ir šventyklos tarnai, gyvenantieji Ofelyje; jie atstatė iki Vandens vartų rytuose ir iki išsikišusio bokšto. ²⁷ Už jo tekojiečiai statė kitą dalį priešingoje išsikišusio didžiojo bokšto pusėje iki Ofelio sienos. ²⁸ Nuo Arklių vartų statė kunigai, kiekvienas ties savo namais. ²⁹ Už jų­Imerio sūnus Cadokas ties savo namais. Už jo­Šechanijo sūnus Šemajas, rytinių vartų sargas. ³⁰ Už jo­Šelemijo sūnus Hananija ir Zalafo šeštasis sūnus Hanūnas. Už jo­Berechijo sūnus Mešulamas ties savo kambariu. ³¹ Už jo­auksakalio sūnus Malkija iki šventyklos tarnų ir pirklių namo ties Sargybos vartais ir iki kampo kambario. ³² O tarp kampo kambario ir Avių vartų statė auksakaliai ir pirkliai.

¹ Kai Sanbalatui, Tobijai, arabui Gešemui ir visiems kitiems mūsų priešams buvo pranešta, kad siena atstatyta, spragos užtaisytos, tik dar nebuvau įstatęs durų vartuose,

¹⁵ Siena buvo baigta Elulo mėnesio dvidešimt penktą dieną, per penkiasdešimt dvi dienas.

³⁹ Izraelitai ir levitai sugabens javus, vyną ir aliejų į sandėlius, kur yra šventyklos indai, tarnaujantys kunigai, vartininkai ir giedotojai, kad neapleistume Dievo namų.

³ Šie krašto valdytojai gyveno Jeruzalėje. Izraelitai, kunigai, levitai, šventyklos tarnai ir Saliamono tarnų palikuonys gyveno Judo miestuose, kiekvienas savo mieste prie savo nuosavybės.

²⁴ Vadovaujant levitams Hašabijai, Serebijui ir Jozuei, Kadmielio sūnui, giedotojai stovėjo prieš juos ir giedojo padėkos giesmes, kaip karalius, Dievo vyras Dovydas, buvo nustatęs.

¹⁸ Trečią dieną Juozapas jiems tarė: “Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau Dievo.

²¹ Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,

⁷ Ne taip yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas visuose mano namuose.

³ Izraelio Dievas pasakė, Izraelio uola man kalbėjo: ‘Kas valdo žmones teisingai, bijodamas Dievo,

³ Ahabas pasišaukė Abdiją, rūmų valdytoją, kuris buvo labai dievobaimingas žmogus.

¹² Man nuėjus, Viešpaties Dvasia nuneš tave į man nežinomą vietą. Kai aš kalbėsiu Ahabui ir jis tavęs neras, jis nužudys mane, nors tavo tarnas bijo Viešpaties nuo pat savo jaunystės.

² Vienas iš mano brolių Hananis atvyko su keliais vyrais iš Judo. Aš juos klausinėjau apie žydus, kurie nebuvo ištremti, ir apie Jeruzalę.

⁸ ir laišką Asafui, karaliaus girininkui, kad jis man duotų medžių rūmų vartams, miesto sienai ir namams, kuriuose apsigyvensiu”. Karalius davė man, ko prašiau, nes gera Dievo ranka buvo ant manęs.

¹⁵ Valdytojai, buvę iki manęs, skriaudė žmones, imdami iš jų duonos ir vyno ir keturiasdešimt šekelių sidabro; taip pat ir jų tarnai išnaudojo tautą, bet aš taip nedariau, bijodamas Dievo.

²³ Ozėjas, Hananija, Hašubas,

¹³ Aš paskyriau sandėlių prižiūrėtojais kunigą Šelemiją, raštininką Cadoką ir Pedają iš levitų, o jų padėjėju­Matanijos sūnaus Zakūro sūnų Hananą, nes jais buvo galima pasitikėti. Jie buvo įpareigoti išduoti broliams jiems priklausančią dalį.

¹ Uco krašte gyveno vyras, vardu Jobas. Jis buvo tobulas ir teisus vyras, bijojo Dievo ir vengė pikto.

⁶ Mano akys žvelgia į krašto ištikimuosius, kad jie gyventų su manimi. Kas vaikščioja tobulu keliu, tas tarnaus man.

⁵ Viešpats yra išaukštintas, nes Jis gyvena aukštybėje. Jis pripildė Sioną teisingumu ir teisumu. ⁶ Jis duos laikus, saugius išgelbėjimo jėga, išmintimi, pažinimu. Viešpaties baimė bus jų turtas.

⁴ Valdovai ir vietininkai ieškojo priežasties Danielių apkaltinti karalystės reikaluose, bet jie nerado jokios priežasties nė kaltės, nes jis buvo ištikimas. Jokio apsileidimo nė kaltės nebuvo surasta jame.

⁴⁵ “Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku?

²¹ Jo šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’

¹⁰ Kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame, o kas neteisingas mažame, tas neteisingas ir dideliame. ¹¹ Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės tikruosius turtus? ¹² Ir jeigu nebuvote ištikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?

² O iš tvarkytojų reikalaujama, kad būtų ištikimi.

² ir, ką iš manęs girdėjai prie daugelio liudytojų, patikėk ištikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti.

²³ Už jų­Benjaminas ir Hašubas priešais savo namus. Už jų­Azarijas, Ananijos sūnaus Maasėjos sūnus, greta savo namų.

²⁸ Nuo Arklių vartų statė kunigai, kiekvienas ties savo namais. ²⁹ Už jų­Imerio sūnus Cadokas ties savo namais. Už jo­Šechanijo sūnus Šemajas, rytinių vartų sargas. ³⁰ Už jo­Šelemijo sūnus Hananija ir Zalafo šeštasis sūnus Hanūnas. Už jo­Berechijo sūnus Mešulamas ties savo kambariu.

¹⁹ Aš įsakiau sabato išvakarėse, pradėjus temti, užrakinti Jeruzalės vartus ir atidaryti juos tik sabatui pasibaigus ir pastačiau savo tarnus prie vartų, kad nebūtų įnešamos naštos per sabatą.

¹ Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.

¹⁶ “Štai Aš siunčiu jus kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai.

¹² Bus atstatyta tavyje tai, kas seniai paversta griuvėsiais. Tu dėsi pamatus kartų kartoms. Tave vadins spragų užtaisytoju ir gatvių tiesėju.

⁴ “Ar laikas jums gyventi lentomis apmuštuose namuose, kai šventykla tebeguli griuvėsiuose? ⁵ Todėl dabar taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite savo kelius! ⁶ Jūs daug pasėjate, bet mažai pjaunate; valgote, bet nepasisotinate; geriate, bet troškulio nenumalšinate. Jūs apsirengiate, bet nesušylate; o kas dirba už algą, deda ją į kiaurą maišą’.

³³ Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.

¹ Visi izraelitai buvo surašyti giminėmis Izraelio ir Judo karalių knygose. Jie buvo ištremti į Babiloną dėl savo nusikaltimų. ² Pirmieji, apsigyvenę Izraelio miestuose, buvo izraelitai, kunigai, levitai ir šventyklos tarnai. ³ Jeruzalėje gyveno dalis Judo, Benjamino, Efraimo ir Manaso giminių palikuonių. ⁴ Judo sūnaus Pereco palikuonys: Amihudas, Utajas, Omris, Imris ir Banis su šeimomis. ⁵ Šilojiečių palikuonys: pirmagimis­Asaja ir jo sūnūs. ⁶ Zeracho palikuonys: Jeuelis ir jų giminės­šeši šimtai devyniasdešimt žmonių. ⁷ Benjaminai: Saluvas­sūnus Mešulamo, sūnaus Hodavijos, sūnaus Hasenuvos. ⁸ Jerohamo sūnus Ibnėja, Michrio sūnaus Uzio sūnus Ela ir Mešulamas­sūnus Šefatijos, sūnaus Reuelio, sūnaus Ibnijos. ⁹ Jų giminės žmonių skaičius buvo devyni šimtai penkiasdešimt šeši. Visi minimi asmenys buvo šeimų vadai.

⁶² Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau jų nesurado; todėl buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę.

²⁷ Garbė Viešpačiui, mūsų tėvų Dievui, kuris įdėjo tai į karaliaus širdį, kad Viešpaties namai Jeruzalėje būtų pagerbti.

¹⁹ Mano Dieve, priskaityk mano naudai visa, ką padariau šiai tautai!

¹⁴ Mano Dieve, prisimink Tobiją ir Sanbalatą pagal jų darbus, taip pat pranašę Noadiją ir kitus pranašus, norėjusius įbauginti mane.

⁶⁴ Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau nerado; todėl jie buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę.

¹⁰ Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi.

⁵ Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,

¹⁶ Dėkui Dievui, įdėjusiam į Tito širdį tą patį uolų rūpestį jumis.

¹² Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų,—atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami, ¹³ nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo.

²⁹ Dėl to aš ir darbuojuos, grumdamasis Jo suteikta jėga, kuri galingai veikia manyje.

¹⁶ Neapsigaukite, mano mylimi broliai!

¹⁴ Jis išvedė į nelaisvę visą Jeruzalę, visus kunigaikščius ir visus narsius karius, iš viso dešimt tūkstančių belaisvių, taip pat visus amatininkus bei kalvius. Nieko neliko, išskyrus vargingiausius krašto žmones. ¹⁵ Jehojachiną, karaliaus motiną, jo žmonas, jo valdininkus ir krašto galinguosius jis išvedė iš Jeruzalės į nelaisvę Babilone. ¹⁶ Visus karius, iš viso septynis tūkstančius, taip pat amatininkus ir kalvius, iš viso tūkstantį, ir visus vyrus, tinkančius kariuomenei, Babilono karalius išsivedė belaisviais į Babiloną.

¹¹ Išlikusius miesto gyventojus ir perbėgusius pas Babilono karalių sargybos viršininkas Nebuzaradanas išvedė į nelaisvę.

¹ Tada krašto žmonės paskelbė karaliumi Jozijo sūnų Jehoachazą jo tėvo vieton Jeruzalėje. ² Jehoachazas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt trejų metų ir tris mėnesius karaliavo Jeruzalėje. ³ Egipto karalius pašalino jį nuo sosto Jeruzalėje ir uždėjo kraštui piniginę duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso. ⁴ Egipto karalius padarė Jehoachazo brolį Eliakimą Judo karaliumi Jeruzalėje ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą. Jo brolį Jehoachazą Nekojas nusivedė į Egiptą. ⁵ Jehojakimas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt penkerių metų ir vienuolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse. ⁶ Prieš jį atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras, sukaustė jį grandinėmis ir nusivedė į Babiloną. ⁷ Nebukadnecaras parsigabeno į Babiloną ir Viešpaties namų indus ir padėjo juos savo šventykloje. ⁸ Visi kiti Jehojakimo darbai ir jo nusikaltimai yra surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje. Jo sūnus Joachinas karaliavo jo vietoje. ⁹ Jehojachinas, pradėdamas karaliauti, buvo aštuoniolikos metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius ir dešimt dienų. Jis darė pikta Viešpaties akyse. ¹⁰ Pavasarį karalius Nebukadnecaras atsiuntė ir išvedė jį į Babiloną kartu su brangiausiais Viešpaties namų indais. Jo brolį Zedekiją paskyrė Judo karaliumi. ¹¹ Zedekijas pradėjo karaliauti, būdamas dvidešimt vienerių metų, ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. ¹² Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse ir nenusižemino prieš pranašą Jeremiją, kuris kalbėjo Viešpaties žodžius. ¹³ Be to, jis dar sukilo prieš karalių Nebukadnecarą, kuris jį buvo prisaikdinęs Dievo vardu. Jis tapo kietasprandis ir kietaširdis ir nesigręžė į Viešpatį, Izraelio Dievą. ¹⁴ Visi vyresnieji kunigai ir tauta labai nusikalto. Jie mėgdžiojo pagonių bjaurystes ir suteršė Viešpaties namus, kuriuos Jis buvo pašventinęs Jeruzalėje. ¹⁵ Viešpats, jų tėvų Dievas, nuo ankstaus ryto siuntė pas juos savo pasiuntinius, nes Jis gailėjosi savo tautos ir savo buveinės. ¹⁶ Bet jie tyčiojosi iš Dievo ir Jo pasiuntinių, niekino Jo pranašus ir Jo žodžius, kol pagaliau Viešpaties rūstybė išsiliejo tautai ir nebebuvo išsigelbėjimo. ¹⁷ Jis atvedė prieš juos chaldėjų karalių, kuris išžudė Judo jaunuolius šventyklos namuose ir nepagailėjo nei jaunuolio, nei mergaitės, nei seno; visus Jis atidavė į jo rankas. ¹⁸ Taip pat visus Dievo namų reikmenis, didelius ir mažus, ir Viešpaties namų, karaliaus bei jo vyresniųjų turtus jis išgabeno į Babiloną. ¹⁹ Po to jie sudegino Dievo namus, sugriovė Jeruzalės sienas, sudegino visus rūmus, o brangius daiktus sunaikino. ²⁰ Išlikusius gyvus išsivedė į Babiloną; jie tapo jo ir jo sūnų vergais iki persų karalystės įsigalėjimo, ²¹ kad įvyktų Viešpaties žodis, paskelbtas Jeremijo. Visą tą laiką žemė buvo negyvenama ir ilsėjosi septyniasdešimt metų. ²² Kad įvyktų Viešpaties žodis, paskelbtas Jeremijo, pirmaisiais persų karaliaus Kyro metais Viešpats paragino persų karalių Kyrą, kad jis visoje savo karalystėje paskelbtų žodžiu ir raštu: ²³ “Taip sako persų karalius Kyras: ‘Visas žemės karalystes man atidavė Viešpats, dangaus Dievas; Jis man pavedė atstatyti Jo namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Kas iš jūsų yra iš Jo tautos, Viešpats, jo Dievas, tebūna su juo ir jis teeina’ ”.

¹ Tie yra krašto žmonės, kurie grįžo iš nelaisvės, iš tų, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras buvo ištrėmęs į Babiloną. Jie sugrįžo į Jeruzalę bei Judą, kiekvienas į savo miestą. ² Su Zorobabeliu grįžo Jozuė, Nehemija, Seraja, Reelaja, Mordechajas, Bilšanas, Misparas, Bigvajas, Rehumas, Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius toks: ³ Parošo palikuonių­du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du; ⁴ Šefatijos­trys šimtai septyniasdešimt du; ⁵ Aracho­septyni šimtai septyniasdešimt penki; ⁶ Pahat Moabo palikuonių iš Jozuės ir Joabo giminės­du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika; ⁷ Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi; ⁸ Zatuvo­devyni šimtai keturiasdešimt penki; ⁹ Zakajo­septyni šimtai šešiasdešimt; ¹⁰ Banio­šeši šimtai keturiasdešimt du; ¹¹ Bebajo­šeši šimtai dvidešimt trys; ¹² Azgado­tūkstantis du šimtai dvidešimt du; ¹³ Adonikamo­šeši šimtai šešiasdešimt šeši; ¹⁴ Bigvajo­du tūkstančiai penkiasdešimt šeši; ¹⁵ Adino­keturi šimtai penkiasdešimt keturi; ¹⁶ Atero palikuonių iš Jehizkijos­ devyniasdešimt aštuoni; ¹⁷ Becajo­trys šimtai dvidešimt trys; ¹⁸ Joros­šimtas dvylika; ¹⁹ Hašumo­du šimtai dvidešimt trys; ²⁰ Gibaro­devyniasdešimt penki; ²¹ Betliejaus vyrų­šimtas dvidešimt trys; ²² Netofos vyrų­penkiasdešimt šeši; ²³ Anatoto vyrų­šimtas dvidešimt aštuoni; ²⁴ Azmaveto vyrų­keturiasdešimt du; ²⁵ Kirjat Arimo, Kefyros ir Beeroto vyrų­septyni šimtai keturiasdešimt trys; ²⁶ Ramos ir Gebos vyrų­šeši šimtai dvidešimt vienas; ²⁷ Michmašo vyrų­šimtas dvidešimt du; ²⁸ Betelio ir Ajo vyrų­du šimtai dvidešimt trys; ²⁹ Nebojo palikuonių­penkiasdešimt du; ³⁰ Magbišo­šimtas penkiasdešimt šeši; ³¹ kito Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi; ³² Harimo­trys šimtai dvidešimt; ³³ Lodo, Hadido ir Onojo­septyni šimtai dvidešimt penki; ³⁴ Jericho­trys šimtai keturiasdešimt penki; ³⁵ Senavos­trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt. ³⁶ Kunigų: Jedajos palikuonių iš Jozuės namų­devyni šimtai septyniasdešimt trys; ³⁷ Imero­tūkstantis penkiasdešimt du; ³⁸ Pašhūro­tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni; ³⁹ Harimo­tūkstantis septyniolika. ⁴⁰ Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijos sūnų­septyniasdešimt keturi. ⁴¹ Giedotojų: Asafo palikuonių­ šimtas dvidešimt aštuoni. ⁴² Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių­iš viso šimtas trisdešimt devyni. ⁴³ Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto, ⁴⁴ Keroso, Siacho, Padono, ⁴⁵ Lebanos, Hagabos, Akubo, ⁴⁶ Hagabo, Šalmajo, Hanano, ⁴⁷ Gidelio, Gaharo, Reajos, ⁴⁸ Recino, Nekodos, Gazamo, ⁴⁹ Uzos, Paseaho, Besajo, ⁵⁰ Asnos, Meunimo, Nefusimo, ⁵¹ Bakbuko, Hakufos, Harhūro, ⁵² Bacluto, Mehidos, Haršos, ⁵³ Barkoso, Siseros, Temaho, ⁵⁴ Neciacho ir Hatifos palikuonys. ⁵⁵ Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Perudos, ⁵⁶ Jaalos, Darkono, Gidelio, ⁵⁷ Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amio palikuonys. ⁵⁸ Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du. ⁵⁹ Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršo, Kerubo, Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie buvo kilę iš Izraelio: ⁶⁰ Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių­šeši šimtai penkiasdešimt du. ⁶¹ Kunigai: Hobajos, Hakoco ir Barzilajaus (jis buvo vedęs vieną iš gileadiečo Barzilajaus dukterų ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys. ⁶² Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau jų nesurado; todėl buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę. ⁶³ Tiršata uždraudė jiems valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu. ⁶⁴ Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, ⁶⁵ neskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo du šimtus giedotojų. ⁶⁶ Žirgų buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų­du šimtai keturiasdešimt penki, ⁶⁷ kupranugarių­keturi šimtai trisdešimt penki, asilų­šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt. ⁶⁸ Kai kurie šeimų vadai, atėję prie Viešpaties namų Jeruzalėje, davė savo noru aukų Dievo namams; ⁶⁹ jie davė pagal savo išgales iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį drachmų aukso, penkis tūkstančius minų sidabro ir šimtą apdarų kunigams. ⁷⁰ Kunigai, levitai, tautos dalis, giedotojai, vartininkai ir šventyklos tarnai apsigyveno savo miestuose; ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose.

⁸ Tebūna karaliui žinoma, kad mes nuvykome į Judėją, prie didžiojo Dievo namų. Jie statomi iš didelių akmenų, sienose rąstai dedami. Šitas darbas vykdomas sparčiai ir klesti jų rankose.

² Medų krašte Ekbatanos rūmuose buvo surastas ritinys, kuriame buvo taip parašyta:

¹ Judo karaliaus Sedekijo devintųjų metų dešimtą mėnesį Babilono karalius Nebukadnecaras ir visa jo kariuomenė atėjo ir apgulė Jeruzalę. ² Vienuoliktaisiais Zedekijo metais, ketvirto mėnesio devintą dieną miesto siena buvo pralaužta. ³ Visi Babilono karaliaus kunigaikščiai suėjo ir susėdo prie viduriniųjų vartų: Nergal Sareceras, Samgar Nebas, Sarsechimas, Rabsaris, Nergal Sareceras, Rabmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai. ⁴ Judo karalius Zedekijas ir visi kariai, pamatę juos, bėgo pro karaliaus sodą tarp dviejų sienų, palikdami miestą nakties metu. Jie traukėsi lygumos keliu. ⁵ Chaldėjų kariuomenė sekė juos ir pasivijo Zedekiją Jericho lygumose. Jie suėmė jį ir atgabeno pas Babilono karalių Nebukadnecarą į Riblą Hamato krašte. Karalius čia jį teisė. ⁶ Jis nužudė Zedekijo sūnus tėvo akivaizdoje, taip pat visus Judo kilminguosius. ⁷ Be to, išlupo Zedekijui akis, surakino grandinėmis ir išgabeno jį į Babiloną. ⁸ Chaldėjai sudegino karaliaus namus, žmonių namus ir nugriovė Jeruzalės sienas. ⁹ Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, ištrėmė į Babiloną mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas jį, ir amatininkus. ¹⁰ Bet Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paliko krašte kai kuriuos beturčius ir davė jiems vynuogynų ir žemės. ¹¹ Nebukadnecaras, Babilono karalius, davė įsakymą sargybos viršininkui Nebuzaradanui apie Jeremiją: ¹² “Paimk jį, prižiūrėk ir nedaryk jam nieko blogo, bet padaryk jam, kaip jis pats panorės”. ¹³ Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, Nebušazbanas, Rabsaris, Nergal Sareceras, Rabmagas ir visi kiti Babilono karaliaus kunigaikščiai ¹⁴ pasiuntė ir atgabeno Jeremiją iš sargybos kiemo. Jie patikėjo jį Gedolijui, sūnui Ahikamo, sūnaus Šafano, kad jį globotų. Taip Jeremijas liko gyventi savo tautoje. ¹⁵ Jeremijui dar esant sargybos kieme, Viešpats tarė: ¹⁶ “Eik ir kalbėk etiopui Ebed Melechui: ‘Aš išpildysiu savo žodžius šito miesto nelaimei, o ne gerovei, ir tu pats savo akimis matysi juos išsipildant. ¹⁷ Bet tą dieną Aš tave išgelbėsiu ir tu nebūsi atiduotas į rankas tų žmonių, kurių bijai. ¹⁸ Tu nekrisi nuo kardo ir tavo gyvybė atiteks tau kaip grobis, nes pasitikėjai manimi,­sako Viešpats’ ”.

¹ Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi. Jis karaliavo vienuolika metų Jeruzalėje. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė iš Libnos. ² Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip ir Jehojakimas. ³ Dėl Viešpaties rūstybės taip atsitiko Jeruzalei ir Judui, kad galiausiai Jis pašalino juos iš savo akių. Ir Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių. ⁴ Devintaisiais Zedekijo karaliavimo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną, Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo su visa kariuomene prieš Jeruzalę, ją apgulė ir supylė aplinkui pylimą. ⁵ Miestas buvo apgultas iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų. ⁶ Ketvirto mėnesio devintą dieną mieste taip sustiprėjo badas, kad žmonės nebeturėjo ko valgyti. ⁷ Pralaužę miesto sieną, karalius ir visi jo kariai pabėgo naktį taku, esančiu tarp dviejų miesto sienų, pro karaliaus sodą. Chaldėjai buvo apsupę miestą. Jie traukėsi lygumos keliu. ⁸ Chaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Zedekiją lygumoje prie Jericho. Visa jo kariuomenė buvo išsklaidyta. ⁹ Jie suėmė karalių ir atgabeno pas Babilono karalių į Riblą Hamato krašte, ir tas jį teisė. ¹⁰ Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus jo akyse, taip pat ir visus Judo kunigaikščius Ribloje. ¹¹ Tada Zedekijui išlupo akis, sukaustė grandinėmis, išsivedė į Babiloną ir įmetė į kalėjimą, kuriame jis išbuvo iki mirties. ¹² Devynioliktais Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, sargybos viršininkas Nebuzaradanas, kuris tarnavo Babilono karaliui, atėjo į Jeruzalę. ¹³ Jis sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius Jeruzalės pastatus. ¹⁴ Chaldėjų kariai, buvę su sargybos viršininku, išgriovė aplinkui Jeruzalę esančias sienas. ¹⁵ Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, išvedė į nelaisvę dalį tautos beturčių, mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas babiloniečius, ir visus amatininkus. ¹⁶ Bet Nebuzaradanas paliko kai kuriuos krašto beturčius, kad prižiūrėtų vynuogynus ir dirbtų žemę. ¹⁷ Chaldėjai sulaužė varines kolonas, stovus ir varinį baseiną, buvusius Viešpaties namuose, ir visą jų varį išgabeno į Babiloną. ¹⁸ Jie paėmė ir puodus, šakutes, gnybtuvus, dubenis, semtuvus bei visus varinius indus, kurie buvo naudojami tarnavimo metu. ¹⁹ Sargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures, praustuves, žvakides, lėkštes­visa, kas buvo iš aukso ir sidabro. ²⁰ Dviejų kolonų, baseino, dvylikos varinių jaučių, buvusių po baseinu, ir stovų, kuriuos karalius Saliamonas buvo padaręs Viešpaties namams, vario buvo neįmanoma pasverti. ²¹ Viena kolona buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, dvylikos uolekčių apimties; kolonos sienos buvo keturių pirštų storio, o vidus tuščias. ²² Ant kolonos buvo varinis kapitelis, penkių uolekčių aukščio; jį supo grotelės ir granato vaisiai­viskas buvo iš vario. Tokia pat buvo ir antroji kolona. ²³ Devyniasdešimt šeši granato vaisiai buvo iš vienos pusės; iš viso aplinkui groteles jų buvo šimtas. ²⁴ Sargybos viršininkas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją, tris durininkus, ²⁵ miesto valdininką, kuris buvo karo vyrų viršininkas, septynis vyrus, karaliaus patarėjus, kuriuos rado mieste, kariuomenės vyriausiąjį raštininką, kuris šaukdavo į kariuomenę, ir šešiasdešimt krašto vyrų, kurie buvo mieste. ²⁶ Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paėmęs juos, nuvedė pas Babilono karalių į Riblą. ²⁷ Karalius nužudė juos Ribloje, Hamato krašte. Taip Judas buvo ištremtas iš savo krašto. ²⁸ Nebukadnecaras septintaisiais savo karaliavimo metais iš Jeruzalės ištrėmė tris tūkstančius dvidešimt tris žydus; ²⁹ aštuonioliktaisiais metais­aštuonis šimtus trisdešimt du asmenis; ³⁰ dvidešimt trečiaisiais metais sargybos viršininkas Nebuzaradanas ištrėmė septynis šimtus keturiasdešimt penkis žydus. Iš viso keturis tūkstančius šešis šimtus žmonių. ³¹ Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt penktą dieną, Babilono karalius Evil Merodachas pirmaisiais savo karaliavimo metais dovanojo bausmę Judo karaliui Jehojachinui ir išleido jį iš kalėjimo. ³² Jis kalbėjo su juo draugiškai ir davė jam sostą, aukštesnį negu kitų karalių, kurie buvo su juo Babilone. ³³ Jis pakeitė Jehojachino kalėjimo drabužius, ir tas valgė karaliaus akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas. ³⁴ Karalius jam paskyrė nuolatinį išlaikymą, kurį jis gaudavo kiekvieną dieną per visas savo gyvenimo dienas.

² Su Zorobabeliu grįžo Jozuė, Nehemija, Seraja, Reelaja, Mordechajas, Bilšanas, Misparas, Bigvajas, Rehumas, Baana. Izraelio tautos vyrų skaičius toks:

⁸ Po savo sugrįžimo antrųjų metų antrąjį mėnesį, Salatielio sūnus Zorobabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė su visais savo broliais kunigais, levitais ir visais, grįžusiais iš nelaisvės į Jeruzalę, pradėjo ir paskyrė levitus, dvidešimties metų ir vyresnius, Viešpaties namų statybos darbams prižiūrėti. ⁹ Jozuė ir jo sūnūs bei broliai, Kadmielis ir jo sūnūs iš Judo sūnų, Henadado sūnūs, jų broliai ir levitai prižiūrėjo darbininkus Dievo namų statyboje.

² Tada Salatielio sūnus Zorobabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė pradėjo statyti Dievo namus Jeruzalėje; su jais buvo Dievo pranašai ir jiems padėjo.

² karalius klausė manęs: “Kodėl tavo veidas nusiminęs? Juk nesergi. Tai ne kas kita, kaip širdies skausmas”. Aš labai nusigandau

¹ Kunigai ir levitai, atvykę su Salatielio sūnumi Zorobabeliu ir Jozue, buvo šie: Seraja, Jeremija, Ezra,

³ Šechanija, Rehumas, Meremotas,

⁷ Saluvas, Amokas, Hilkija ir Jedajas. Šitie buvo kunigų ir jų brolių viršininkai Ješūvos laikais.

¹⁰ Jozuė buvo Jehojakimo tėvas, Jehojakimas­Eljašibo, Eljašibas­ Jehojados,

¹¹ Jų sparnai buvo ištiesti ir pakelti į viršų. Du sparnai lietė vienas kitą, kiti du­dengė jų kūnus.

¹ Antraisiais karaliaus Darijaus metais, šešto mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją Salatielio sūnui Zorobabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, sakydamas:

¹ Jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jozuę, stovintį prie Viešpaties angelo. Šėtonas stovėjo jo dešinėje, kad jam pasipriešintų. ² Viešpats tarė šėtonui: “Viešpats, kuris išsirinko Jeruzalę, tesudraudžia tave, šėtone! Argi šitas ne nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies?” ³ Jozuė stovėjo prie angelo, apsivilkęs nešvariais drabužiais.

¹² Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. ¹³ Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras.

³ Parošo palikuonių­du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du;

³ iš Šechanijos sūnų, Parošo palikuonių,­Zacharija, kartu su juo buvo užrašyta šimtas penkiasdešimt vyrų;

¹⁴ Tautos kunigaikščiai: Parošas, Pahat Moabas, Elamas, Zatuvas, Banis,

²⁵ Rehumas, Hašabna, Maasėja,

⁴ Šefatijos­trys šimtai septyniasdešimt du;

⁸ iš Šefatijos­Mykolo sūnus Zebadija ir su juo aštuoniasdešimt vyrų;

⁵ Aracho­septyni šimtai septyniasdešimt penki;

¹⁸ Daugelis Jude buvo prisiekę jam, nes jis buvo Aracho sūnaus Šechanijos žentas; be to, Tobijo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo dukterį.

⁶ Pahat Moabo palikuonių iš Jozuės ir Joabo giminės­du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika;

⁴ Rašto žinovas Ezra stovėjo ant medinio paaukštinimo, kuris buvo padarytas tam reikalui. Šalia jo, dešinėje, stovėjo Matitija, Šema, Anaja, Ūrija, Hilkija ir Maasėja, o jo kairėje­Pedaja, Mišaelis, Malkija, Hašumas, Hašbadana, Zacharija ir Mešulamas.

⁷ Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

⁷ iš Elamo­Atalijos sūnus Izaija ir su juo septyniasdešimt vyrų;

²⁶ iš Elamo­Matanija, Zacharija, Jehielis, Abdis, Jeremotas ir Elija;

⁸ Zatuvo­devyni šimtai keturiasdešimt penki; ⁹ Zakajo­septyni šimtai šešiasdešimt; ¹⁰ Banio­šeši šimtai keturiasdešimt du; ¹¹ Bebajo­šeši šimtai dvidešimt trys; ¹² Azgado­tūkstantis du šimtai dvidešimt du; ¹³ Adonikamo­šeši šimtai šešiasdešimt šeši; ¹⁴ Bigvajo­du tūkstančiai penkiasdešimt šeši; ¹⁵ Adino­keturi šimtai penkiasdešimt keturi; ¹⁶ Atero palikuonių iš Jehizkijos­ devyniasdešimt aštuoni;

¹⁹ Hašumo­du šimtai dvidešimt trys;

¹⁷ Becajo­trys šimtai dvidešimt trys; ¹⁸ Joros­šimtas dvylika;

²⁰ Gibaro­devyniasdešimt penki; ²¹ Betliejaus vyrų­šimtas dvidešimt trys; ²² Netofos vyrų­penkiasdešimt šeši; ²³ Anatoto vyrų­šimtas dvidešimt aštuoni;

³⁰ Šauk balsiai, Galimų dukra! Teišgirsta tave Laišoje, vargšas Anatote.

¹ Žodžiai Jeremijo, kunigo Hilkijo sūnaus iš Anatoto, iš Benjamino žemių.

²¹ Taip sako Viešpats apie Anatoto vyrus, kurie ieško mano gyvybės, sakydami: “Nepranašauk Viešpaties vardu, kad mes tavęs nenužudytume!”

²⁴ Azmaveto vyrų­keturiasdešimt du;

¹⁷ Tada izraelitai iškeliavo ir trečią dieną pasiekė jų miestus: Gibeoną, Kefyrą, Beerotą ir Kirjat Jearimą.

²⁵ Gibeonas, Rama, Beerotas,

¹² Jie atžygiavę pasistatė stovyklą Judo Kirjat Jearime. Ta vieta tebevadinama Dano stovykla iki šios dienos ir yra už Kirjat Jearimo.

²⁵ Kirjat Arimo, Kefyros ir Beeroto vyrų­septyni šimtai keturiasdešimt trys;

²⁴ Kefar Amona, Ofnis, Geba; iš viso dvylika miestų su jų kaimais. ²⁵ Gibeonas, Rama, Beerotas,

²⁶ Ramos ir Gebos vyrų­šeši šimtai dvidešimt vienas;

⁵ Filistinai susirinko kovoti prieš Izraelį. Jų buvo trisdešimt tūkstančių kovos vežimų, šeši tūkstančiai raitelių ir pėstininkų kaip smilčių ant jūros kranto. Jie atžygiavo ir pasistatė stovyklą Michmaše, į rytus nuo Bet Aveno.

²³ Ir filistinų būrys išėjo į Michmašo tarpeklį.

²⁷ Michmašo vyrų­šimtas dvidešimt du;

²⁸ Jie pakilo iš Rimono, atžygiavo į Ajatą pro Migroną ir paliko atsargas Michmaše.

⁹ Jozuė išsiuntė juos į pasalą tarp Betelio ir Ajo, į vakarus nuo Ajo. Jozuė praleido tą naktį su kariais.

¹⁷ Ajo ir Betelio miestuose neliko nė vieno vyro, kuris nebūtų vijęs izraelitų. Jie paliko miestą atvirą ir persekiojo Izraelį.

²⁸ Betelio ir Ajo vyrų­du šimtai dvidešimt trys; ²⁹ Nebojo palikuonių­penkiasdešimt du;

³¹ kito Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

¹² Elamo­tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

³² Harimo­trys šimtai dvidešimt;

³¹ iš Harimo­Eliezeras, Išija, Malkija, Šemaja, Simeonas,

³⁴ Jericho­trys šimtai keturiasdešimt penki;

¹² Elpaalio sūnūs: Eberas, Mišamas ir Šemedas, kuris pastatė Onojo ir Lodo miestus bei jų miestelius.

³³ Lodo, Hadido ir Onojo­septyni šimtai dvidešimt penki;

² Sanbalatas ir Gešemas kvietė mane susitikti su jais viename kaime Onojo lygumoje. Tačiau jie buvo sugalvoję prieš mane pikta.

³⁴ Hadide, Ceboime, Nebalate, ³⁵ Lode, Onojuje, jų kaimuose ir Amatininkų slėnyje.

³⁵ Senavos­trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.

⁷ Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja, ⁸ Harimas, Seorimas, ⁹ Malkija, Mijaminas, ¹⁰ Hakocas, Abija, ¹¹ Ješūva, Šechanijas, ¹² Eljašibas, Jakimas, ¹³ Hupa, Ješebabas, ¹⁴ Bilga, Imeras, ¹⁵ Hezyras, Hapicecas, ¹⁶ Petachija, Ezechielis, ¹⁷ Jachinas, Gamulas, ¹⁸ Delajas ir Maazijas. ¹⁹ Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas.

³⁶ Kunigų: Jedajos palikuonių iš Jozuės namų­devyni šimtai septyniasdešimt trys;

¹⁴ Bilga, Imeras,

³⁷ Imero­tūkstantis penkiasdešimt du;

¹² Jerohamo sūnaus Adajos palikuonys buvo Pašhūras, Malkija, Masajas, Adielis, Jachzera, Mešulamas, Mešilemitas ir Imeras.

⁹ Malkija, Mijaminas,

³⁸ Pašhūro­tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni;

²² Iš Pašhūro­Eljoenajas, Maasėja, Izmaelis, Netanelis, Jehozabadas ir Eleasa.

⁸ Harimas, Seorimas,

³⁹ Harimo­tūkstantis septyniolika. ⁴⁰ Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijos sūnų­septyniasdešimt keturi.

⁹ Po jų­Hūro sūnus Refaja, pusės Jeruzalės viršininkas.

² Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų.

⁴¹ Giedotojų: Asafo palikuonių­ šimtas dvidešimt aštuoni.

¹ Vartininkų paskirstymas. Korės sūnaus Mešelemijos iš Asafo giminės sūnūs: ² pirmagimis­Zacharijas, kiti­ Jedijaelis, Zebadijas, Jatnielis, ³ Elamas, Johananas, Eljehoenajas. ⁴ Obed Edomo sūnūs: pirmagimis­Šemaja, kiti­Jehozabadas, Joachas, Sacharas, Netanelis, ⁵ Amielis, Isacharas, Peuletajas­ aštuoni, nes Dievas jį laimino. ⁶ Šemaja turėjo sūnų; jie buvo šeimų vyresnieji, karžygiai. ⁷ Šemajos sūnūs: Otnis, Refaelis, Jobedas, Elzabadas ir jo broliai Elihuvas ir Semachijas, kurie buvo stiprūs vyrai. ⁸ Obed Edomo palikuonių su sūnumis ir broliais, tinkančių tarnybai vyrų, iš viso šešiasdešimt du. ⁹ Mešelemijos šeimos buvo aštuoniolika stiprių vyrų. ¹⁰ Merario sūnaus Hosos sūnūs: vyriausias buvo Šimris, nors jis nebuvo pirmagimis, jo tėvas jį paskyrė vyriausiuoju, ¹¹ Hilkijas, Tebalijas ir Zacharijas. Hosos sūnų ir brolių buvo trylika vyrų. ¹² Vartininkų vyresnieji pasiskirstė tarnauti prie Viešpaties namų pagal eilę, ¹³ mesdami burtus kaip mažas, taip ir didelis, pagal savo tėvo namus prie kiekvienų vartų. ¹⁴ Rytų vartai teko Šelemijai, šiauriniai­jo sūnui Zacharijui, išmintingam patarėjui. ¹⁵ Obed Edomui­pietų vartai, jo sūnums­sandėliai. ¹⁶ Šupimui ir Hosai­vakarų ir Šalecheto vartai prie kalvos vieškelio, kur sargybinis prie sargybinio stovėdavo. ¹⁷ Rytinėje pusėje buvo šeši levitai, šiaurinėje­keturi, pietinėje­ keturi, o prie sandėlių­po du. ¹⁸ Vakarinėje pusėje buvo keturi prie vieškelio, du­prie priestato. ¹⁹ Šitie vyrai buvo vartininkų grupių vyresnieji, korachų ir Merario palikuonys. ²⁰ Levitui Ahijai buvo pavesta saugoti šventyklos turtus ir pašvęstus daiktus. ²¹ Geršono Ladano palikuonis­ Jehielis. ²² Jehielio sūnūs: Zetamas ir jo brolis Joelis; juodu buvo paskirti šventyklos turtų prižiūrėtojais. ²³ Iš amramų, iccharų, hebronų, uzielitų buvo ²⁴ Mozės sūnaus Geršomo sūnus Šebuelis, vyriausiasis turtų prižiūrėtojas. ²⁵ Jo brolio Eliezero sūnus­Rehabijas, jo sūnus­Izaijas, jo sūnus­Jehoramas, jo sūnus­Zichris ir jo sūnus­Šelomitas. ²⁶ Šelomitas ir jo broliai buvo paskirti prižiūrėti dovanoms, kurias karalius Dovydas, šeimų vyresnieji, tūkstantininkai, šimtininkai ir kariuomenės vadai buvo paaukoję. ²⁷ Karuose laimėto grobio dalis, paskirta Viešpaties namų reikalams, ²⁸ ir visi turtai, gauti iš regėtojo Samuelio, Kišo sūnaus Sauliaus, Nero sūnaus Abnero ir Cerujos sūnaus Joabo, buvo pavesti Šelomito ir jo brolių priežiūrai. ²⁹ Iccharitas Kenanijas ir jo sūnūs buvo paskirti Izraelyje valdytojais ir teisėjais. ³⁰ Hebronas Hašabijas ir jo giminės, tūkstantis septyni šimtai narsių vyrų, buvo paskirti Jordano vakaruose esantiems izraelitams viršininkais Viešpaties reikalams ir karaliaus tarnybai. ³¹ Vyriausias tarp hebronų buvo Jerija. Jie buvo suskaityti šeimomis keturiasdešimtaisiais Dovydo valdymo metais. Buvo rasta narsių vyrų, gyvenančių Gileado Jazeryje, ³² du tūkstančiai septyni šimtai. Karalius Dovydas pavedė jiems valdyti rubenus, gadus ir pusę Manaso giminės visuose Dievo ir karaliaus reikaluose.

⁴² Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių­iš viso šimtas trisdešimt devyni.

² “Sakyk izraelitams: ‘Jei kas padarytų įžadą ir pasižadėtų tarnauti Dievui, mokės nustatytą kainą. ³ Vyras nuo dvidešimties ligi šešiasdešimties metų mokės penkiasdešimt šekelių sidabro pagal šventyklos šekelį; ⁴ moteris­trisdešimt. ⁵ Vyras nuo penkerių ligi dvidešimties metų­dvidešimt šekelių sidabro, o moteris­dešimt. ⁶ Už berniuką nuo vieno mėnesio ligi penkerių metų­penkis šekelius sidabro, už mergaitę­tris. ⁷ Vyras šešiasdešimties metų ir vyresnis mokės penkiolika šekelių sidabro, moteris­dešimt. ⁸ Jei bus beturtis ir paskirtos sumos negalės sumokėti, kreipsis į kunigą, kuris nustatys, kiek tas asmuo gali duoti.

²³ Todėl dabar jūs esate prakeikti ir visą laiką būsite vergais, malkų kirtėjais ir vandens nešikais mano Dievo namams”. ²⁴ Jie atsakė Jozuei: “Tavo tarnams buvo aiškiai pranešta, kad Viešpats, tavo Dievas, įsakė savo tarnui Mozei jums atiduoti visą šią šalį ir išnaikinti visus šio krašto gyventojus. Mes labai bijojome dėl savo gyvybių ir taip padarėme. ²⁵ Dabar mes esame tavo rankose; pasielk su mumis, kaip tau atrodo teisinga”. ²⁶ Jis paliko juos gyvus ir apsaugojo nuo izraelitų, kurie norėjo juos išžudyti. ²⁷ Jozuė juos padarė malkų kirtėjais ir vandens nešikais Izraeliui ir Viešpaties aukurui iki šios dienos toje vietoje, kurią Viešpats išsirinko.

² Pirmieji, apsigyvenę Izraelio miestuose, buvo izraelitai, kunigai, levitai ir šventyklos tarnai.

⁴³ Šventyklos tarnai: Cihos, Hasufos, Tabaoto, ⁴⁴ Keroso, Siacho, Padono, ⁴⁵ Lebanos, Hagabos, Akubo, ⁴⁶ Hagabo, Šalmajo, Hanano,

⁴⁹ Uzos, Paseaho, Besajo, ⁵⁰ Asnos, Meunimo, Nefusimo,

⁵² Bacluto, Mehidos, Haršos, ⁵³ Barkoso, Siseros, Temaho,

⁵⁵ Saliamono tarnų palikuonys: Sotajo, Sofereto, Perudos, ⁵⁶ Jaalos, Darkono, Gidelio, ⁵⁷ Šefatijos, Hatilo, Pocheret Cebaimo ir Amio palikuonys. ⁵⁸ Šventyklos ir Saliamono tarnų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du. ⁵⁹ Šitie atvyko iš Tel Melacho, Tel Haršo, Kerubo, Adono ir Imero, bet negalėjo įrodyti savo tėvų ir savo kilmės, ar jie buvo kilę iš Izraelio: ⁶⁰ Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių­šeši šimtai penkiasdešimt du.

²⁷ Dovydui atvykus į Machanaimą, Nahašo sūnus Šobis iš amonitų Rabos, Amielio sūnus Machyras iš Lo Debaro ir Barzilajas iš Gileado Rogelimo

³¹ Gileadietis Barzilajas atėjo iš Rogelimo palydėti karalių per Jordaną. ³² Jis buvo labai senas žmogus, aštuoniasdešimties metų amžiaus. Karaliui gyvenant Machanaime, jis aprūpino karalių maistu, nes Barzilajas buvo labai turtingas. ³³ Karalius sakė Barzilajui: “Eime su manimi į Jeruzalę, ten aš tave viskuo aprūpinsiu”.

⁷ Būk malonus gileadito Barzilajaus sūnums, leisk jiems valgyti prie savo stalo, nes jie mane pasitiko, kai bėgau nuo tavo brolio Abšalomo.

⁶¹ Kunigai: Hobajos, Hakoco ir Barzilajaus (jis buvo vedęs vieną iš gileadiečo Barzilajaus dukterų ir buvo vadinamas jų vardu) palikuonys. ⁶² Jie ieškojo savo vardų giminių sąrašuose, tačiau jų nesurado; todėl buvo atskirti nuo kunigystės kaip susitepę. ⁶³ Tiršata uždraudė jiems valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu.

³ tai, jei taip nusidėtų pateptasis kunigas ir užtrauktų kaltę tautai, jis aukos už savo nuodėmę Viešpačiui sveiką veršį.

¹ Visi izraelitai buvo surašyti giminėmis Izraelio ir Judo karalių knygose. Jie buvo ištremti į Babiloną dėl savo nusikaltimų.

⁵ Dievas įdėjo į mano širdį sukviesti kilminguosius, viršininkus ir tautą ir surašyti giminėmis. Suradau sąrašus pirmųjų, grįžusių iš nelaisvės.

²⁹ Viešpatie, mano Dieve, prisimink tuos, kurie išniekino kunigystę, kunigų ir levitų sandorą.

¹¹ Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu. ¹² Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. ¹³ Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.

¹¹ Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk mums!’ ¹² O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’

³⁰ Į teismo krūtinės skydelį įdėsi Urimą ir Tumimą, jie bus ant Aarono širdies, kai jis pasirodys Viešpaties akivaizdoje. Jis visuomet nešios ant savo širdies Viešpaties teismą Izraelio sūnums.

³ Likusi aukos dalis priklausys Aaronui ir jo sūnums kaip švenčiausia aukų Viešpačiui dalis.

¹⁰ o kas liks, bus Aarono ir jo sūnų švenčiausia dalis iš aukos Viešpačiui.

¹⁷ Duona bus nerauginta, nes dalis jos buvo aukojama kaip smilkalai Viešpačiui. Ji yra šventa, kaip ir auka už nuodėmę bei auka už kaltę.

¹⁹ Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma­ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą. ²⁰ Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.

¹⁷ “Kodėl nesuvalgėte šventoje vietoje aukos už nuodėmę, kurią Dievas jums atidavė, kad pašalintumėte tautos kaltes ir atliktumėte sutaikinimą už juos Viešpaties akivaizdoje? ¹⁸ Aukos kraujas nebuvo įneštas į šventyklą, jūs turėjote ją valgyti šventoje vietoje, kaip man įsakyta”.

²¹ nė vienas iš kunigo Aarono palikuonių, turintis trūkumų, nesiartins aukoti Viešpačiui, ²² tačiau valgys maistą, aukojamą šventykloje, šventą ir labai šventą. ²³ Bet jis neis į Švenčiausiąją ir nesiartins prie aukuro, nes turi trūkumų, kad nesuteptų mano šventyklos. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu”.

²¹ Tuo atveju, kai reikės pagalbos, tegul kunigas Eleazaras kreipiasi į Viešpatį patarimo. Tuo būdu Jozuė galės vadovauti izraelitams”.

⁸ Apie Levį jis tarė: “Tavo Tumimas ir Urimas tebūna su šventuoju, kurį išbandei Masoje ir su kuriuo kovojai prie Meribos vandenų.

⁶³ Tiršata uždraudė jiems valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu.

⁹ Nehemijas, tai yra Tiršata, Rašto žinovas kunigas Ezra ir levitai, kurie mokė žmones, kalbėjo žmonėms: “Šita diena yra šventa Viešpačiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite!” Nes visi žmonės verkė, klausydamiesi įstatymo žodžių.

¹ Užantspaudavo šie: Nehemijas, Hachalijos sūnus, tai yra Tiršata, Zedekija,

⁶⁴ Iš viso žmonių buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, ⁶⁵ neskaičiuojant jų tarnų ir tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Be to, jie turėjo du šimtus giedotojų.

¹ Taip sako Viešpats savo pateptajam Kyrui, kurį Jis pasirinko, kad atiduotų jam tautas ir nuginkluotų karalius, atidarytų duris ir vartų niekas jam neuždarytų: ² “Aš eisiu pirma tavęs, sulyginsiu kalnus, sutrupinsiu varines duris ir sulaužysiu geležinius užkaiščius.

⁷ Jam tarnaus visos tautos, jo sūnui ir jo sūnaus sūnui, kol ateis jo šalies metas; daug tautų ir galingų karalių tarnaus jam.

⁶⁶ Žirgų buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų­du šimtai keturiasdešimt penki, ⁶⁷ kupranugarių­keturi šimtai trisdešimt penki, asilų­šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.

²² Po to imkite yzopo ryšulėlį ir, pamirkę dubenyje su krauju, patepkite juo abi durų staktas ir skersinį; nė vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų!

⁶ Mozė ėmė pusę aukojamųjų gyvulių kraujo ir supylė į dubenis, o kitą pusę iššlakstė ant aukuro.

² Izraelio giminių kunigaikščiai aukojo ³ Viešpačiui šešis dengtus vežimus ir dvylika jaučių. (Po vežimą nuo dviejų kunigaikščių ir nuo kiekvieno po jautį.) Visa tai jie atgabeno prie palapinės. ⁴ Viešpats sakė Mozei: ⁵ “Imk tas aukas palapinės reikalams ir skirstyk levitams pagal jų pareigas”. ⁶ Mozė paskirstė vežimus ir jaučius levitams. ⁷ Du vežimus ir keturis jaučius jis davė Geršono sūnums. ⁸ Keturis vežimus ir aštuonis jaučius davė Merario sūnums. Jų vyresnysis buvo kunigo Aarono sūnus Itamaras. ⁹ Kehato sūnums nedavė vežimų nei jaučių, nes jiems patikėta Švenčiausioji turi būti nešama ant pečių. ¹⁰ Aukuro patepimo dieną giminių kunigaikščiai aukojo aukuro reikalams. ¹¹ Viešpats tarė Mozei: “Kunigaikščiai kiekvienas savo dieną teaukoja aukuro pašventimui skirtas aukas”. ¹² Pirmą dieną aukojo Aminadabo sūnus Naasonas iš Judo giminės. ¹³ Tai buvo sidabrinis dubuo, sveriąs šimtą trisdešimt šekelių, ir sidabrinė taurė, sverianti septyniasdešimt šekelių pagal šventyklos šekelį,­abu indai buvo pilni smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ¹⁴ be to, auksinis indelis, sveriąs dešimt šekelių, pilnas smilkalų; ¹⁵ jautis, avinas ir metinis avinėlis deginamajai aukai; ¹⁶ ožys aukai už nuodėmę; ¹⁷ du jaučiai, penki avinai, penki ožiai ir penki metiniai avinėliai padėkos aukai. Tai buvo Aminadabo sūnaus Naasono auka. ¹⁸ Antrą dieną aukojo Cuaro sūnus Netanelis, Isacharo giminės kunigaikštis: ¹⁹ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ²⁰ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ²¹ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ²² ožį aukai už nuodėmę; ²³ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cuaro sūnaus Netanelio auka. ²⁴ Trečią dieną aukojo Zabulono sūnų kunigaikštis, Helono sūnus Eliabas: ²⁵ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ²⁶ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ²⁷ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ²⁸ ožį aukai už nuodėmę; ²⁹ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius, penkis metinius avinėlius. Tai buvo Helono sūnaus Eliabo auka. ³⁰ Ketvirtą dieną aukojo Rubeno sūnų kunigaikštis, Šedeūro sūnus Elicūras: ³¹ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ³² auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ³³ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ³⁴ ožį aukai už nuodėmę; ³⁵ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Šedeūro sūnaus Elicūro auka. ³⁶ Penktą dieną aukojo Simeono sūnų kunigaikštis, Cūrišadajo sūnus Šelumielis: ³⁷ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ³⁸ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ³⁹ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ⁴⁰ ožį aukai už nuodėmę; ⁴¹ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Cūrišadajo sūnaus Šelumielio auka. ⁴² Šeštą dieną aukojo Gado sūnų kunigaikštis, Deuelio sūnus Elja-safas: ⁴³ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ⁴⁴ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ⁴⁵ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ⁴⁶ ožį aukai už nuodėmę; ⁴⁷ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Deuelio sūnaus Eljasafo auka. ⁴⁸ Septintą dieną aukojo Efraimo sūnų kunigaikštis, Amihudo sūnus Elišama: ⁴⁹ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ⁵⁰ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ⁵¹ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ⁵² ožį aukai už nuodėmę; ⁵³ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amihudo sūnaus Elišamos auka. ⁵⁴ Aštuntą dieną aukojo Manaso sūnų kunigaikštis, Pedacūro sūnus Gamelielis: ⁵⁵ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ⁵⁶ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ⁵⁷ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ⁵⁸ ožį aukai už nuodėmę; ⁵⁹ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Pedacūro sūnaus Gamelielio auka. ⁶⁰ Devintą dieną aukojo Benjamino sūnų kunigaikštis, Gideonio sūnus Abidanas: ⁶¹ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ⁶² auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ⁶³ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ⁶⁴ ožį aukai už nuodėmę; ⁶⁵ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Gideonio sūnaus Abidano auka. ⁶⁶ Dešimtą dieną aukojo Dano sūnų kunigaikštis, Amišadajo sūnus Ahiezeras: ⁶⁷ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ⁶⁸ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ⁶⁹ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ⁷⁰ ožį aukai už nuodėmę; ⁷¹ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Amišadajo sūnaus Ahiezero auka. ⁷² Vienuoliktą dieną aukojo Ašero sūnų kunigaikštis, Ochrano sūnus Pagielis: ⁷³ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ⁷⁴ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ⁷⁵ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ⁷⁶ ožį aukai už nuodėmę; ⁷⁷ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Ochrano sūnaus Pagielio auka. ⁷⁸ Dvyliktą dieną aukojo Neftalio sūnų kunigaikštis, Enano sūnus Ahyra: ⁷⁹ sidabrinį dubenį, sveriantį šimtą trisdešimt šekelių, sidabrinę taurę, sveriančią septyniasdešimt šekelių,­abu pilnus smulkių, aliejumi apšlakstytų miltų duonos aukai; ⁸⁰ auksinį indelį, sveriantį dešimt šekelių, pilną smilkalų; ⁸¹ jautį, aviną ir metinį avinėlį deginamajai aukai; ⁸² ožį aukai už nuodėmę; ⁸³ padėkos aukai du jaučius, penkis avinus, penkis ožius ir penkis metinius avinėlius. Tai buvo Enano sūnaus Ahyros auka. ⁸⁴ Tos buvo Izraelio kunigaikščių aukos aukuro pašventinimo proga: dvylika sidabrinių dubenių, dvylika sidabrinių taurių, dvylika auksinių indelių. ⁸⁵ Kadangi dubuo svėrė šimtą trisdešimt šekelių sidabro ir kiekviena taurė septyniasdešimt šekelių, tai visi sidabriniai indai svėrė du tūkstančius keturis šimtus šekelių pagal šventyklos šekelį. ⁸⁶ Dvylika auksinių indelių, kurie buvo pilni smilkalų, kiekvienas svėrė po dešimt šekelių; viso aukso buvo šimtas dvidešimt šekelių.

⁴⁵ puodus, semtuvėlius bei dubenis. Visus šituos reikmenis Hiramas padarė Saliamonui dėl Viešpaties šventyklos iš skaistaus vario.

¹⁷ gryno aukso šakutėms, puodams, taurėms ir auksiniams dubenims, kiekvienam pagal svorį, sidabriniams dubenims, kiekvienam sidabro pagal svorį;

³ Be to, Dievo namams aš pridedu iš savo nuosavybės aukso ir sidabro: ⁴ tris tūkstančius talentų Ofyro aukso, septynis tūkstančius talentų valyto sidabro sienoms aptraukti, ⁵ aukso auksiniams ir sidabro sidabriniams dirbiniams, kuriuos padarys meistrai. Kas iš jūsų šiandien laisva valia norėtų aukoti Viešpačiui?” ⁶ Izraelio giminių ir šeimų vadai, tūkstantininkai, šimtininkai bei karaliaus darbų vyriausieji prievaizdai aukojo dosniai ⁷ ir davė Dievo namų statybai penkis tūkstančius talentų aukso ir dešimt tūkstančių auksinių monetų; dešimt tūkstančių talentų sidabro, aštuoniolika tūkstančių talentų vario ir šimtą tūkstančių talentų geležies. ⁸ Kas turėjo brangių akmenų, atidavė juos Viešpaties namų iždui, geršono Jehielio globon. ⁹ Tauta džiaugėsi, nes jie aukojo Viešpačiui dosniai ir tobula širdimi, ir karalius Dovydas tuo taip pat labai džiaugėsi.

⁸ Ir dešimt stalų padarė ir pastatė taip pat po penkis vienoje ir kitoje pusėje. Taip pat padarė šimtą auksinių taurių.

¹¹ Hiramas dar padirbo puodus, semtuvėlius ir dubenis. Ir Hiramas baigė darbą, kurį turėjo padaryti karaliui Saliamonui dėl Dievo namų:

⁶⁵ Tiršata jiems uždraudė valgyti labai šventą maistą, kol atsiras kunigas su Urimu ir Tumimu.

¹⁹ Sargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures, praustuves, žvakides, lėkštes­visa, kas buvo iš aukso ir sidabro.

¹⁹ O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?

¹ Pažvelgęs Jis pamatė turtinguosius, dedančius savo dovanas į iždinę. ² Jis pamatė ir vieną beturtę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius. ³ Ir Jis tarė: “Iš tiesų sakau jums, ši beturtė našlė įmetė daugiau už visus. ⁴ Nes anie visi iš savo pertekliaus aukojo dovanų Dievui, o ji iš savo nepritekliaus įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui”.

¹² Nes jei yra sąmoningas noras, jis priimtinas pagal tai, ką žmogus turi, o ne pagal tai, ko neturi.

⁷⁰ Kunigai, levitai, tautos dalis, giedotojai, vartininkai ir šventyklos tarnai apsigyveno savo miestuose; ir visas Izraelis apsigyveno savo miestuose.