Judges 15:18 Cross References - Lithuanian

¹⁸ Labai ištroškęs, jis šaukėsi Viešpaties: “Tu davei man šitokią pergalę, o dabar mirštu iš troškulio ir pateksiu į neapipjaustytųjų rankas!”

¹² ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys. ¹³ Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka”.

¹¹ Abraomas atsakė: “Aš galvojau, kad šioje šalyje nėra Dievo baimės ir dėl mano žmonos jie užmuš mane.

³¹ Kai jis perėjo Penielį, patekėjo saulė, ir jis šlubavo viena koja.

⁴ Gedeonas, atėjęs prie Jordano su trimis šimtais vyrų, persikėlė per jį. Jie pavargo, besivydami priešą.

²⁸ Samsonas šaukėsi Viešpaties: “Viešpatie Dieve, prašau, atsimink mane! Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą, kad atkeršyčiau filistinams vienu smūgiu už savo akis!”

²⁶ Dovydas klausė šalia jo stovėjusių vyrų: “Ką gaus tas vyras, kuris nukaus šitą filistiną ir pašalins Izraelio gėdą? Kas yra šitas neapipjaustytas filistinas, kad tyčiotųsi iš gyvojo Dievo kariuomenės?”

³⁶ Tavo tarnas yra užmušęs liūtą ir lokį, ir šitam neapipjaustytam filistinui atsitiks taip, kaip jiems, nes jis tyčiojasi iš gyvojo Dievo kariuomenės.

¹ Dovydas tarė savo širdyje: “Vieną dieną aš žūsiu nuo Sauliaus rankos. Geriausia man būtų pasitraukti į filistinų šalį. Tada Saulius nebeieškos manęs Izraelyje, ir aš išsigelbėsiu nuo jo rankos”.

²⁰ Nepasakokite Gate, neskelbkite Aškelono gatvėse, kad nesilinksmintų filistinų dukterys, nedžiūgautų neapipjaustytųjų dukterys.

⁷ Viešpatie, kelkis, gelbėk mane, mano Dieve! Tu smogei mano priešams į žiauną, sutrupinai bedieviams dantis. ⁸ Viešpatyje yra išgelbėjimas! Palaimink savąją tautą!

³¹ Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas uola, jei ne mūsų Dievas? ³² Jis apjuosia mane jėga, padaro mano kelią tobulą. ³³ Mano kojas Jis padaro kaip stirnos, į aukštumas mane iškelia. ³⁴ Mano rankas Jis moko kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką. ³⁵ Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo dešinė palaikė mane, Tavo gerumas mane išaukštino. ³⁶ Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano kojos nepaslystų. ³⁷ Persekiojau priešus ir pasivijau, nepasukau atgal, kol jų nesunaikinau. ³⁸ Sužeidžiau juos, kad nebegalėjo pasikelti, krito jie man po kojomis. ³⁹ Tu apjuosei mane jėga kovai ir atidavei man tuos, kurie sukilo prieš mane. ⁴⁰ Tu palenkei prieš mane mano priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.

¹⁴ Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje. ¹⁵ Mano jėgos išdžiūvo lyg šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.

²⁸ Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta,­kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: “Trokštu!”

⁸ Mes nenorime, broliai, palikti jus nežinioje apie Azijoje mus ištikusią negandą. Mes buvome prislėgti daugiau nei mūsų jėgos leidžia­taip, kad nebesitikėjome išliksią gyvi. ⁹ Bet patys savyje patyrėme mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius.

⁸ Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; ⁹ persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę.

⁷ Ir kad perdėm neišpuikčiau dėl gausybės apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau. ⁸ Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų.

³² Ką dar pasakyti? Man neužtektų laiko, jeigu imčiau pasakoti apie Gedeoną, Baraką, Samsoną, Jeftę, Dovydą, Samuelį ir pranašus,