Job 8 Cross References - Lithuanian

¹ Šuachas Bildadas atsakydamas tarė: ² “Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas. ³ Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą? ⁴ Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams. ⁵ Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį, ⁶ būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei. ⁷ Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs. ⁸ Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai. ⁹ Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis. ¹⁰ Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų. ¹¹ Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens? ¹² Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių. ¹³ Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus. ¹⁴ Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis. ¹⁵ Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys. ¹⁶ Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode. ¹⁷ Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje. ¹⁸ Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’. ¹⁹ Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti. ²⁰ Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams. ²¹ Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo. ²² Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks”.

¹¹ Trys Jobo draugai: temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras, išgirdę apie Jobo nelaimę, susitarė ir atėjo gedėti su juo ir jį paguosti.

³ Mozė ir Aaronas atėjo pas faraoną ir jam kalbėjo: “Taip sako Viešpats, hebrajų Dievas: ‘Ar ilgai dar tu nenusižeminsi prieš mane? Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!

⁷ Tada faraono tarnai kalbėjo savo valdovui: “Ar ilgai mes kentėsime? Išleisk tuos žmones, kad jie tarnautų Viešpačiui, savo Dievui! Ar dar nematai, kad Egiptas žūva?”

¹¹ Viešpats tarė: “Išeik ir atsistok ant kalno prieš Viešpatį”. Viešpats praėjo, ir didelė bei smarki audra, ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais Viešpatį. Bet audroje nebuvo Viešpaties. Po audros drebėjo žemė, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime.

⁹ Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.

²⁶ Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.

¹¹ Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.

² “Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas? ³ Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

² “Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?

³ Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?

² “Ar ilgai jūs dar taip kalbėsite? Nutilkite ir leiskite mums kalbėti.

² “Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais? ³ Jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdite mane kankinti.

²² “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

²⁵ Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?”

⁴ Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.

⁷ Tebūna Viešpaties baimė ant jūsų ir būkite atidūs. Viešpats, mūsų Dievas, nėra neteisingas, neatsižvelgia į asmenis ir neima kyšių”.

¹⁷ ‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?

² “Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?

³ Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?

⁷ Aš šaukiu apie priespaudą, bet niekas neatsiliepia, šaukiu garsiai, bet nėra teisybės.

¹⁵ Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’

²⁰ Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.

⁵ Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.

¹⁰ Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų. ¹¹ Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius. ¹² Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.

¹⁷ Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias? ¹⁸ Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis? ¹⁹ O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?

¹³ Dievas nepaiso tuščių kalbų ir Visagalis nekreipia į jas dėmesio.

² “Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui”.

⁸ Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?

¹⁴ Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

⁴ Karaliaus galybė myli tiesą. Tu įtvirtini teisingumą, teisumą ir teisybę Jokūbe įvykdai.

²⁵ Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Paklausyk, Izraeli! Ar mano kelias neteisingas? Ar ne jūsų kelias yra neteisingas?

¹⁷ Tavo tauta sako: ‘Viešpaties kelias neteisingas’, tuo tarpu jų pačių kelias neteisingas.

²⁰ Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Izraeli, Aš teisiu tave pagal tavo kelius’ ”.

¹⁴ Todėl Viešpats budėjo prie nelaimės, kad ją mums užvestų. Viešpats, mūsų Dievas, yra teisus visuose savo darbuose, nes mes nepaklusome Jo balsui.

⁵ Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apsireiškimo dienai.

⁴ Jokiu būdu! Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus­melagis, kaip parašyta: “Kad Tu būtum pripažintas teisus savo žodžiuose ir laimėtum, kai esi teisiamas”. ⁵ Jei mūsų neteisumas iškelia Dievo teisumą,­ką gi sakysime? Gal Dievas neteisus, rūsčiai bausdamas? Kalbu, kaip žmonėms įprasta. ⁶ Jokiu būdu! Kaip tada Dievas galėtų teisti pasaulį?

³ Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: “Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau!

⁷ Aš dar išgirdau kitą, nuo aukuro sakant: “Taip, visagali Viešpatie Dieve, tavo nuosprendžiai tikri ir teisingi!”

¹³ Sodomos žmonės buvo nedori ir labai nusidėję Viešpačiui.

¹³ Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti”. ¹⁴ Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: “Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą”. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja. ¹⁵ Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: “Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės”. ¹⁶ Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų. ¹⁷ Išvedę juos, tarė: “Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!” ¹⁸ Lotas jiems atsakė: “O ne, mano Viešpatie! ¹⁹ Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau. ²⁰ Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti­jis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu”. ²¹ Jis tarė jam: “Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai. ²² Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten”. Todėl tą miestą pavadino Coaru. ²³ Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą. ²⁴ Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų. ²⁵ Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus.

⁵ Vaišių dienoms pasibaigus, Jobas juos šventindavo. Atsikėlęs anksti rytą, jis aukodavo deginamąsias aukas pagal jų skaičių, galvodamas: “Gal mano sūnūs nusidėjo ir keikė Dievą savo širdyse”. Taip Jobas visuomet darydavo.

¹⁸ Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose. ¹⁹ Pakilęs smarkus vėjas iš dykumos sugriovė namą ir užmušė visus jaunuolius; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”.

⁴ Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.

¹⁶ Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje. ¹⁷ Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje. ¹⁸ Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio. ¹⁹ Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje.

¹² Būdamas nelaisvėje, jis nusižemino prieš savo tėvų Dievą ir maldavo Viešpatį, savo Dievą. ¹³ Viešpats išgirdo jo prašymą, išklausė jo maldavimą ir leido jam grįžti į Jeruzalę, į jo karalystę. Tada Manasas suprato, kad Viešpats yra Dievas.

⁸ Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,

¹³ Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,

²¹ Susitaikyk su Juo ir nusiramink; tuomet ateis tau gerovė. ²² Priimk Jo pamokymus ir įsidėk Jo žodžius į širdį. ²³ Jei grįši prie Visagalio, būsi sutvirtintas ir pašalinsi nedorybę iš savo palapinių, ²⁴ tada krausi auksą kaip dulkes, Ofyro auksą kaip upelių akmenis. ²⁵ Visagalis bus tau apsauga ir tu turėsi gausybę sidabro. ²⁶ Tada gėrėsies Visagaliu ir pakelsi savo akis į Dievą. ²⁷ Kai tu melsi Jį, Jis tave išklausys, ir tu ištesėsi savo įžadus. ²⁸ Tu nuspręsi, ir bus tau, šviesa švies tau kelyje. ²⁹ Kai žmogus pažemintas, tu sakysi: ‘Yra išaukštinimas’, ir Jis išgelbės nuolankų žmogų. ³⁰ Jis išgelbės ir kaltą; jis bus išgelbėtas dėl tavo rankų švarumo”.

⁶ Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti. ⁷ Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis­savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas.

⁷ “Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. ⁸ Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

⁷ Todėl, kaip Šventoji Dvasia sako: “Jei šiandien išgirsite Jo balsą, ⁸ neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje,

⁷ Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. ⁸ Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys. ⁹ Dejuokite, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas­liūdesiu. ¹⁰ Nusižeminkite prieš Viešpatį, ir Jis jus išaukštins.

⁸ Viešpats vėl klausė šėtoną: “Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra nė vieno jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto”.

⁶ Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių? ⁷ Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

²⁴ Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.

¹⁷ nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.

¹⁴ nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių. ¹⁵ Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’

⁶ Viešpatie, pakilk savo rūstybėje, stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai.

⁵ Nekenčiu piktadarių draugystės ir nesėdžiu su nedorėliais. ⁶ Nekaltume plaunu savo rankas ir lankau Tavo aukurą, Viešpatie,

²³ Kelkis! Kodėl miegi, Viešpatie? Pakilk, neatstumk amžinai!

⁴ Nors nekaltas esu, jie atbėga ir ginkluojasi prieš mane. Pabusk man padėti ir pamatyk! ⁵ Viešpatie, kareivijų Dieve, Izraelio Dieve, pabusk aplankyti visas pagonių tautas, nesigailėk nedorų piktadarių.

⁸ Nedorėlio auka­pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.

¹⁵ Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos.

¹⁰ Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai, nes jie naudosis savo darbų vaisiais.

⁹ Gelbėk, Viešpatie, prašau, padėk, kaip anomis dienomis senosioms kartoms! Ar ne Tu sukapojai Rahabą ir perdūrei slibiną?

⁸ Taigi trokštu, kad vyrai melstųsi visur, keldami aukštyn šventas rankas, be pykčio ir abejonių.

¹⁹ Tuo mes pažįstame, jog esame iš tiesos, ir Jo akivaizdoje nuraminame savo širdį. ²⁰ Jei mūsų širdis mus smerkia, Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską. ²¹ Mylimieji, jei mūsų širdis mūsų nesmerkia, pasitikime Dievu ²² ir gauname iš Jo, ko tik prašome, nes laikomės Jo įsakymų ir darome, kas Jam patinka.

¹⁶ maitino tave dykumoje mana, kurios nepažino tavo tėvai, kad pažemintų tave ir išmėgintų tave ir kad galiausiai darytų tau gera,

¹² Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių. ¹³ Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris.

¹⁸ Teisiųjų takas yra kaip skaisti šviesa, kuri šviečia vis ryškiau iki tobulos dienos.

²⁰ Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis.

¹⁰ Kurie paniekino mažą pradžią, džiaugsis, matydami paskutinį akmenį Zorobabelio rankoje. Septynios lempos yra septynios Viešpaties akys, kurios viską stebi žemėje”.

⁷ Bus viena diena, kurią žino Viešpats­ne diena ir ne naktis, ir vakare bus šviesu.

¹² Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

³¹ Jis pateikė jiems dar vieną palyginimą: “Dangaus karalystė yra kaip garstyčios grūdelis, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. ³² Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs būna didesnis už visus augalus ir tampa medeliu; net padangių paukščiai atskridę susisuka lizdus jo šakose”.

²⁰ Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma.

³² Paklausk praeities dienų, pradedant nuo tos dienos, kai Dievas sutvėrė žmogų žemėje, ir dangus nuo vieno krašto iki kito, ar įvyko kada nors toks didingas dalykas, ar girdėta tai?

⁷ Atsimink senąsias dienas, apsvarstyk praeitų kartų laikus; klausk savo tėvo, jis tau pasakys, savo senelių­jie tau papasakos.

¹² Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.

¹⁰ Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.

¹⁸ ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.

⁶ Barakelio sūnus Elihus, buzitas, atsakydamas tarė: “Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės. ⁷ Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.

¹ Dieve, savo ausimis girdėjome, kai mūsų tėvai pasakojo mums, kokius darbus darei jų dienomis senais laikais.

³ Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums, ⁴ neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

¹⁹ Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę.

⁴ O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.

¹¹ Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums, gyvenantiems amžių pabaigoje.

⁹ Jokūbas atsakė faraonui: “Šios žemės kelionėje esu šimtą trisdešimt metų. Negausios ir sunkios buvo mano gyvenimo dienos, nepasiekiau savo tėvų amžiaus”.

¹⁵ Mes esame svetimi ir ateiviai Tavo akivaizdoje, kaip buvo ir mūsų tėvai. Mūsų dienos žemėje kaip šešėlis ir nė vienas nepasiliekame.

⁶ Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.

² Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka.

⁵ Mano dienų tik sprindis, mano amžius kaip niekas Tavo akivaizdoje. Kaip kvapas yra žmogaus gyvenimas.

⁴ Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.

¹¹ Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.

⁴ Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis.

⁷ mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.

¹⁹ Mokykite jų savo vaikus, kalbėkite apie juos, sėdėdami namuose, eidami keliu, guldami ir keldamiesi.

⁷ Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių­jie tau pasakys. ⁸ Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.

⁷ Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.

⁴ Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai.

²³ Išmintingojo širdis moko jo burną ir prideda išmanymo jo lūpoms.

¹⁵ Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.

³⁵ Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga.

⁴ Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus apie jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.

¹ Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse,

³ Negalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė iš papiruso nendrių nupintą krepšį, ištepė jį derva ir sakais, įdėjo į jį kūdikį ir nunešusi padėjo nendryne prie upės kranto.

⁵ Jūros vanduo nuseks, ir upė išdžius. ⁶ Upės ir kanalai dvoks, nendrės ir meldai suvys. ⁷ Papirusai upės pakrantėse ir pasėliai prie upės išdžius, sunyks ir nieko nebeliks.

⁶ Tebūna jie kaip stogo žolė, kuri, dar neužaugusi, nuvysta; ⁷ nesusirenka iš jos net sauja pjovėjui nei mažiausias pėdas rišėjui.

⁶ Jis bus kaip krūmokšnis dykumoje ir nieko gero nematys. Jis gyvens sausoje, druskingoje ir negyvenamoje šalyje.

²⁰ Pasėlis uolėtoje vietoje­tai tas, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima.

¹⁰ o turtuolis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. ¹¹ Juk pakyla saulė, jos kaitra išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožis pranyksta. Taip ir turtuolis sunyks savo keliuose.

²⁴ Mat “kiekvienas kūnas­tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir jo žiedas nubyra,

¹² saugokis, kad nepamirštum Viešpaties, kuris tave išvedė iš Egipto žemės, iš vergijos namų.

¹¹ Saugokis, kad neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, nesilaikydamas Jo paliepimų, įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu.

¹⁴ kad nepasididžiuotum ir neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergijos namų,

¹⁹ Bet jei užmirši Viešpatį, savo Dievą, ir seksi svetimus dievus, juos garbinsi ir jiems tarnausi, skelbiu jums iš anksto, kad žūsite.

²⁰ Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis”.

¹⁶ Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.

³⁴ Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.

¹⁴ Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių.

⁵ nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka?

⁸ Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą? ⁹ Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai nelaimės užgrius jį? ¹⁰ Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo?

¹³ Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti.

¹⁷ Nedorėliai ir visos tautos, kurios užmiršo Dievą, į mirusiųjų buveinę eina.

⁴ Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.

²² Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.

²⁸ Teisiojo viltis teikia džiaugsmą, o nedorėlio lūkestis pražus.

⁷ Nedorėliai parbloškiami ir jų nebėra, o teisiųjų namai stovės.

¹⁴ Siono nusidėjėliai išsigandę, veidmainiai dreba: “Kas gali gyventi prie viską ryjančios ugnies? Kas gali gyventi prie amžino karščio?”

¹³ Tu užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris ištiesė dangus ir sukūrė žemę. Tu nuolatos drebėjai dėl prispaudėjo žiaurumo, kuris siekė tave sunaikinti! Kur dingo prispaudėjo žiaurumas?

¹⁸ Aš tariau: “Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.

⁵¹ Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas”.

¹ Tuo tarpu, kai susirinko nesuskaičiuojama minia, kad net vieni kitus trypė, Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia savo mokiniams: “Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės! ² Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpto, kas nepasidarys žinoma.

⁵ Jie peri gyvačių kiaušinius ir audžia voratinklius. Kas valgo jų kiaušinių, tas miršta. Jei kas tokį kiaušinį sudaužo, iš jo iššoka angis. ⁶ Jų audiniai netinka drabužiams, jais neįmanoma prisidengti. Jų darbai yra pikti ir jų rankose smurto veiksmai.

¹⁸ Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro.

¹¹ Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.

⁵ Todėl sunaikins tave Dievas amžiams; parblokš ir išmes iš palapinės, su šaknimis išraus iš gyvųjų žemės. ⁶ Teisieji tai matys ir bijosis, jie juoksis iš jo: ⁷ “Štai žmogus, kuris Dievo nepadarė savo stiprybe, bet, pasitikėdamas turtais, įsidrąsino daryti nedorybes”.

¹⁰ Nedorėlis tai matys ir graušis, dantimis grieš ir nyks. Nedorėlių troškimas pražus.

²⁴ Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. ²⁵ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. ²⁶ Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. ²⁷ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus”.

⁴⁷ Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo,­Aš parodysiu jums, į ką jis panašus. ⁴⁸ Jis panašus į namą statantį žmogų, kuris giliai iškasė žemę ir padėjo pamatus ant uolos. Užėjus potvyniui, srovė atsimušė į tą namą, bet neįstengė jo pajudinti, nes buvo pastatytas ant uolos. ⁴⁹ O kas klausosi, bet nevykdo, panašus į žmogų, pasistačiusį namą be pamato, ant žemės. Vos tik srovė į jį atsimušė, jis kaipmat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus”.

³ Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.

⁷ Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos? ⁸ Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais. ⁹ Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka. ¹⁰ Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta. ¹¹ Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia. ¹² Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai. ¹³ Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,

³⁵ Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą. ³⁶ Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.

³ Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą. ⁴ Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų. ⁵ Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos. ⁶ Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu. ⁷ Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis. ⁸ Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu. ⁹ Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę. ¹⁰ Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria. ¹¹ Jie sako: “Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?” ¹² Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.

¹¹ Jis išleido šakas ligi jūros ir atžalas iki upės.

¹⁶ Žaliuojančiu, gražiu alyvmedžiu Viešpats vadino tave; dabar Jis ūžiančia ugnimi sudegina jo lapus ir šakas!

¹⁶ Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje.

¹⁹ Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.

²⁴ Kaip liepsna sudegina ražienas ir sausa žolė pranyksta ugnyje, taip jų šaknys supus ir žiedai dulkėmis pavirs, nes jie atmetė kareivijų Viešpaties įstatymą ir paniekino Izraelio Šventojo žodį.

²⁴ Jie bus ką tik pasėti, ką tik jų kamienai bus išleidę šaknis, kai Jis pūstelės, ir jie nuvys, viesulas nuneš juos kaip šiaudus.

¹ Viešpatie, Tu liksi teisus, jei bylinėsiuosi su Tavimi! Tačiau leisk man kalbėti su Tavimi apie Tavo sprendimus. Kodėl nedorėliams sekasi ir kodėl be rūpesčių gyvena visi, kurie elgiasi klastingai? ² Tu juos įsodinai, jie įleido šaknis, užaugo, nešė vaisių. Tu esi arti jų burnos, bet toli nuo jų širdies.

²⁰ Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų.

¹² Jie kaip dėmės jūsų meilės pokyliuose, kai vaišinasi su jumis ir nesidrovėdami tunka. Jie­lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti.

⁸ Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus.

¹⁰ Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo.

⁹ Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės.

¹⁰ Nes dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus.

³⁶ Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.

¹⁸ Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį. ¹⁹ Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.

⁷ Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti.

⁸ Jis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį.

⁷ Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština.

⁷ Jis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia,

²⁴ Visi krašto medžiai žinos, kad Aš, Viešpats, pažeminu aukštą medį ir paaukštinu žemą, žaliuojantį medį nudžiovinu ir sausą darau žaliuojantį. Aš, Viešpats, pasakiau ir įvykdžiau’ ”.

⁹ Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas­Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.

²⁰ Pasėlis uolėtoje vietoje­tai tas, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima. ²¹ Tačiau jis be šaknų­nepastovus žmogus. Kilus kokiam sunkumui ar persekiojimui dėl žodžio, jis tuoj pat pasipiktina.

⁷ Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

²² Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.

³⁰ kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.

²⁴ Jei jis klumpa­neparkrinta, nes Viešpats laiko jo ranką.

³⁷ Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas­ramybė.

¹⁴ Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.

¹ Taip sako Viešpats savo pateptajam Kyrui, kurį Jis pasirinko, kad atiduotų jam tautas ir nuginkluotų karalius, atidarytų duris ir vartų niekas jam neuždarytų:

⁶ Sara tarė: “Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.

¹¹ Jie pakaitomis giedojo, šlovindami ir dėkodami Viešpačiui: “Jis yra geras, ir Jo gailestingumas Izraeliui amžinas”. Kai jie šlovino Viešpatį, visi žmonės garsiai šaukė, nes Viešpaties namų pamatai buvo padėti. ¹² Daugelis kunigų, levitų ir šeimų vyresniųjų, kurie buvo seni žmonės ir savo akimis matė pirmuosius namus, garsiai verkė, matydami šių namų pamatus; tuo tarpu kiti garsiai šaukė iš džiaugsmo. ¹³ Nebuvo galima atskirti džiaugsmo šūksnių ir verkiančiųjų balso, nes žmonės garsiai šaukė ir garsas buvo girdimas toli.

⁴³ Tą dieną jie daug aukojo ir džiaugėsi, nes Dievas jiems suteikė didelį džiaugsmą. Moterys ir vaikai taip pat džiaugėsi, ir Jeruzalės džiaugsmas buvo toli girdimas.

²² Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.

¹¹ Džiaukitės Viešpatyje, džiūgaukite, teisieji, šaukite iš džiaugsmo, tiesiaširdžiai.

⁴ Džiaugsmingą triukšmą kelkite Viešpačiui visos šalys! Linksminkitės ir giedokite gyrių.

¹ Kelkite džiaugsmingą triukšmą Viešpačiui, visos šalys!

² Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviai­giedojimo. Pagonys kalbėjo: “Jiems Viešpats didelių dalykų padarė”.

⁶ Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.

¹³ Todėl Viešpats Dievas taip sako: “Štai mano tarnai valgys, o jūs alksite, mano tarnai gers, o jūs trokšite, mano tarnai džiūgaus, o jūs būsite sugėdinti, ¹⁴ mano tarnai giedos iš širdies džiaugsmo, o jūs verksite iš širdies skausmo ir dejuosite iš dvasios suspaudimo.

²¹ Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės.

²¹ Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus”.

¹⁸ Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.

²⁶ Tesusigėsta ir teparausta visi, kurie džiaugiasi mano nelaime. Gėda ir panieka tebūna aprengti tie, kurie didžiuojasi prieš mane.

²⁹ Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.

¹⁸ Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės”.

⁵ Taip pat jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi, paklusdami vieni kitiems, apsivilkite nuolankumu, nes “Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę”.