Isaiah 38:12 Cross References - Lithuanian

¹² Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą.

²⁰ Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.

⁹ Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.

³ taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man. ⁴ Kai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros. ⁵ Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi. ⁶ Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi. ⁷ Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero.

²⁵ Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero. ²⁶ Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.

² Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka.

¹ “Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.

²² Nes aš skubotai tariau: “Esu atskirtas nuo Tavo akių”. Tačiau Tu išgirdai mano maldavimą, kai šaukiausi Tavęs.

¹⁴ Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.

⁴⁵ Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda. ⁴⁶ Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė? ⁴⁷ Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

¹¹ Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.

²³ Jis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas. ²⁴ Aš sakiau: “Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas.

²³ Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.

⁸ Siono dukra palikta kaip palapinė vynuogyne, kaip sargo būda agurkyne, kaip apgultas miestas.

²⁰ Jis niekad nebebus apgyvendintas ir niekas jame negyvens per kartų kartas. Arabas ten nebeties savo palapinės ir piemenys nebeganys savo bandos.

¹ Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguje.

⁴ Juk mes, esantys šioje palapinėje, dejuojame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta.

¹² ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs”.

¹⁴ jūs nežinote, kas atsitiks rytoj! Ir kas gi jūsų gyvybė? Garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta.

¹³ Manau, kad teisinga, kol esu šioje palapinėje, žadinti jus paraginimais. ¹⁴ Žinau, kad greitai ateis mano palapinės nugriovimo metas, kaip ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus man apreiškė.