Isaiah 32:6 Cross References - Lithuanian

⁶ Kvailys kalba kvailystes, jo širdis siekia neteisybės. Jis veidmainiauja ir kalba neteisingai apie Viešpatį. Jis nepavalgydina alkano ir nepagirdo ištroškusio.

¹³ Viešpats tebūna teisėjas tarp mudviejų ir Viešpats tegul atkeršija tau už mane, bet mano ranka nepakils prieš tave.

¹⁰ Nabalas atsakė Dovydo tarnams: “Kas yra Dovydas? Kas yra Jesės sūnus? Šiandien yra daug pabėgusių nuo savo valdovų tarnų. ¹¹ Argi aš atiduosiu duoną, vandenį ir mėsą, kurią prirengiau kirpėjams, žmonėms, apie kuriuos nežinau, iš kur jie?”

⁵ Ar ne dėl tavo didelės nedorybės ir nesuskaičiuojamų kalčių? ⁶ Ėmei užstatą iš savo brolių už nieką, nuplėšei nuogiesiems drabužius, ⁷ nepagirdei ištroškusio, alkano nepamaitinai. ⁸ Savo jėga įsigijai nuosavybę, būdamas galingas, pasilaikei ją. ⁹ Našles išvarei be nieko ir našlaičius palikai tuščiomis rankomis.

² Vieni perkelia ribas, smurtu pagrobia bandas ir jas gano. ³ Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį paima kaip užstatą. ⁴ Vargšus jie nustumia nuo kelio, krašto beturčiai slepiasi nuo jų. ⁵ Jie eina į savo darbą kaip laukiniai asilai dykumoje, anksti keliasi ieškoti grobio, nes tyruose jie randa maisto sau ir savo vaikams. ⁶ Jie renka varpas ne savo lauke ir nedorėlio vynuogyne pasiskina vynuogių. ⁷ Jie miega neapsikloję ir neturi kuo apsidengti šaltyje. ⁸ Jie šlapi nuo kalnų lietaus ir glaudžiasi prie uolos, ieškodami slėptuvės. ⁹ Anie atplėšia našlaitį nuo krūtinės ir ima užstatą iš vargšo, ¹⁰ kuris vaikščioja nuogas, neturėdamas drabužių; atima varpas iš alkstančių, ¹¹ kurie gamina aliejų šeimininkui, mina vyno spaustuvus, tačiau kenčia troškulį. ¹² Žmonės dejuoja mieste ir sužeistųjų sielos šaukiasi pagalbos, tačiau Dievas neapkaltina jų. ¹³ Jie sukyla prieš šviesą, nepažįsta jos kelių, neina jos takais. ¹⁴ Anksti rytą keliasi žudikas ir žudo beturtį ir vargšą; naktį jis slankioja kaip vagis. ¹⁵ Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą. ¹⁶ Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino.

¹ Jūs, teisėjai, ar sprendžiate teisingai? Ar teisingai teisiate žmones? ² Ne, jūs darote nedorybes širdyje, jūsų rankos smurtą sėja.

²⁴ Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta. ²⁵ Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas. ²⁶ Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.

³ Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.

¹⁵ Ką galvojate, skriausdami mano tautą ir daužydami beturčiams per veidus?”­klausia Viešpats, kareivijų Dievas.

¹⁷ Todėl Viešpats nesidžiaugs jų jaunimu ir nepagailės nei jų našlaičių, nei našlių. Jie visi yra veidmainiai ir nedorėliai, jie kalba kvailystes. Dėl viso to Jo rūstybė dar neatsileido, Jo ranka dar pakelta.

²³ Jei etiopas galėtų pakeisti savo odos spalvą ir leopardas savo kailio dėmes, tai ir jūs galėtumėte daryti gera, kurie esate įpratę daryti pikta.

⁶ Jų širdys paruoštos kaip krosnis­kepėjas miega naktį, o rytą ugnis įsiliepsnoja. ⁷ Jie visi, įkaitę kaip krosnis, prarijo savo teisėjus. Visi jų karaliai krito, bet nė vienas tarp jų nesišaukia manęs.

⁶ Taip sako Viešpats: “Dėl trijų ar keturių Izraelio nusikaltimų neatšauksiu bausmės, nes jie parduoda teisųjį už sidabrą, beturtį už sandalų porą. ⁷ Jie sutrypia silpnuosius ir iškreipia romiųjų kelią. Tėvas ir sūnus eina pas tą pačią moterį ir suteršia mano šventą vardą.

⁶ Mes pirksime vargšą už sidabrą, beturtį už porą sandalų, pelus parduosime kviečių vietoje”.

¹ Vargas tiems, kurie planuoja neteisybes ir piktybę gulėdami lovose, kad jas įvykdytų rytui išaušus, nes jie turi tam galios. ² Jie užsigeidžia laukų­ir pagrobia juos, namų­ir atima juos. Jie apiplėšia žmogų ir jo namus, savininką ir jo nuosavybę.

¹ Aš tariau: “Klausykite jūs, Jokūbo vadai, Izraelio namų kunigaikščiai! Ar ne jūsų reikalas žinoti, kas teisinga? ² Tačiau jūs nekenčiate gero, o mylite pikta; nulupate odą nuo mano žmonių ir mėsą nuo jų kaulų. ³ Jūs ėdate mano tautos kūną, nulupate jiems odą, sulaužote jų kaulus, sukapojate į gabalus kaip puodui, kaip mėsą katilui”.

³⁴ Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis. ³⁵ Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. ³⁶ Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.

¹⁹ Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.

¹³ Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti.

³ Petras paklausė: “Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų? ⁴ Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!”

²¹ Šiame dalyke tu negali turėti nė mažiausios dalies, nes tavo širdis neteisi prieš Dievą. ²² Taigi atgailauk dėl šio savo nedorumo ir melsk Dievą­gal Jis atleis tavo širdies sumanymą.

¹⁴ Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas ir suviliotas. ¹⁵ Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.

²⁷ Tyras ir nesuteptas pamaldumas prieš Dievą ir Tėvą yra: lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte ir saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu.

⁵ Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; ⁶ ir liežuvis yra ugnis­nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.