Isaiah 24:16 Cross References - Lithuanian

¹⁶ Nuo žemės pakraščių girdime giedant: “Šlovė Teisiajam”. Bet aš sakau: “Vargas man, aš nebepakelsiu! Išdavikai be sąžinės­apgaudinėja, suvedžioja”.

¹¹ Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais?

⁸ Prašyk, ir duosiu Tau paveldėti pagonis, pavesiu Tau visus žemės pakraščius,

²⁷ Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos. ²⁸ Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims. ²⁹ Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos. ³⁰ Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai. ³¹ Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: “Viešpats tai padarė”.

¹⁰ Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas.

⁷ Telaimina mus Dievas ir tebijo Jo visi žemės pakraščiai.

⁸ Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių. ⁹ Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes. ¹⁰ Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę. ¹¹ Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam.

³ Jis atsiminė savo gailestingumą ir tiesą, žadėtą Izraelio namams. Visi žemės pakraščiai pamatė Dievo išgelbėjimą.

¹⁵ Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.

¹ Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. ² Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos, ³ ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų. ⁴ Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi. ⁵ Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo. ⁶ Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo. ⁷ Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą. ⁸ Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. ⁹ Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių. ¹⁰ Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,­ ¹¹ nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą, ¹² todėl Jis pažemino vargu jų širdis,­ krito, ir niekas jiems nepadėjo. ¹³ Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo. ¹⁴ Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius. ¹⁵ Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. ¹⁶ Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė. ¹⁷ Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia. ¹⁸ Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų. ¹⁹ Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti. ²⁰ Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino. ²¹ Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. ²² Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus. ²³ Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja, ²⁴ tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse. ²⁵ Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos. ²⁶ Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje. ²⁷ Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti. ²⁸ Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja. ²⁹ Jis nutildo audrą, nuramina bangas. ³⁰ Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą. ³¹ Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams. ³² Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje. ³³ Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius­sausa žeme, ³⁴ derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena. ³⁵ Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę­vandens šaltiniais. ³⁶ Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą. ³⁷ Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių. ³⁸ Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti. ³⁹ Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla, ⁴⁰ Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio, ⁴¹ bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę. ⁴² Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną. ⁴³ Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.

¹⁶ Viešpats, kareivijų Dievas, užleis sunkias ligas ant jo riebiųjų ir jo garbę sunaikins lyg ugnimi.

⁴ “Tą dieną Jokūbo šlovė sumenkės ir jo kūnas suliesės.

² Aš turėjau bauginantį regėjimą: plėšikas plėšia, naikintojas naikina. Pakilk, Elamai! Medija, apgulk! Aš padarysiu galą visiems vaitojimams.

¹⁵ Viešpatie, tu padidinai tautą; šlovė Tau už tai; Tu išplėtei krašto sienas.

⁵ Tą dieną kareivijų Viešpats bus šlovės karūna ir gražus vainikas savo tautos likučiui;

¹ Vargas tau, naikintojau, kurio niekas nenaikina. Tu apgaulingai elgiesi, o tavęs niekas neapgaudinėja. Kai baigsi naikinti, pats būsi sunaikintas, ir kai baigsi apgaudinėti, tave apgaus.

²² Pažiūrėkite į mane ir būkite išgelbėti, visi žemės kraštai,­Aš esu Dievas ir nėra kito. ²³ Aš savimi prisiekiau, mano žodis yra tiesa ir tas žodis pasiliks. Prieš mane suklups kiekvienas kelis ir kiekvienas liežuvis man prisieks. ²⁴ Bus sakoma: ‘Viešpatyje aš turiu teisumą ir jėgą’. Visi, kurie Jam priešinasi, ateis pas Jį susigėdę. ²⁵ Visi Izraelio palikuonys bus išteisinti Viešpatyje ir džiūgaus”.

⁸ Tu to negirdėjai ir nežinojai, tai nepasiekė tavo ausų. Bet Aš žinojau, kad būsi neištikimas ir nusikalsi, ir vadinau tave neklaužada nuo pat gimimo dienos.

¹⁰ Viešpats apnuogino savo šventą ranką visų tautų akivaizdoje. Visi žemės pakraščiai matys mūsų Dievo išgelbėjimą.

²¹ Visi tavo žmonės bus teisūs, jie amžiams paveldės šalį. Jie bus mano pasėlio atžala, mano rankų darbas, kad Aš būčiau pašlovintas.

¹⁹ Aš duosiu ženklą jiems ir pasiųsiu dalį išlikusiųjų į visas tautas: į Taršišą, Pulą ir Ludą, pas šaudančius strėlėmis, į Tubalą ir Javaną, į tolimas salas, kuriose negirdėjo mano darbų ir nematė mano šlovės. Jie paskelbs mano šlovę tautoms. ²⁰ Jie atgabens jūsų brolius iš visų tautų, kaip yra atgabenamos aukos, ant žirgų, vežimuose, neštuvuose, ant mulų ir kupranugarių į šventąjį Jeruzalės kalną, kaip Izraelio sūnūs atneša duonos auką į Viešpaties namus švariame inde”,­sako Viešpats.

²⁰ Tačiau kaip moteris sulaužo ištikimybę savo vyrui, taip jūs, izraelitai, sulaužėte ištikimybę man,­ sako Viešpats.­

¹¹ Labai neištikimi buvo Izraelis ir Judas”,­sako Viešpats.

¹ Viešpatie, Tu liksi teisus, jei bylinėsiuosi su Tavimi! Tačiau leisk man kalbėti su Tavimi apie Tavo sprendimus. Kodėl nedorėliams sekasi ir kodėl be rūpesčių gyvena visi, kurie elgiasi klastingai?

⁶ Net tavo broliai, tavo tėvo namai nėra tau ištikimi. Jie sušaukė minią tau už nugaros. Netikėk jais, nors jie kalba gražius žodžius.

² Ji verkia graudžiai nakties metu, skruostai pasruvę ašaromis. Nė vienas jos meilužis neguodžia jos. Visi draugai tapo išdavikais ir priešais.

⁷ Jie buvo neištikimi Viešpačiui, gimdė svetimus vaikus. Vienas mėnuo praris juos su jų dalimis.

⁷ Jie kaip žmonės sulaužė sandorą, buvo man neištikimi.

⁴ Jis stovės ir ganys juos Viešpaties galia ir Viešpaties, savo Dievo, vardo didybe. Jie saugiai gyvens, nes Jis bus didis iki žemės pakraščių.

³ Kodėl man leidi patirti nedorybę ir vargą? Priespauda ir smurtas prieš mane, visur kyla vaidai ir barniai.

²⁷ Jis pasiųs savo angelus, ir tie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.

⁴⁷ Nes taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių’ ”.

³ Jie giedojo Dievo tarno Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: “Didingi ir nuostabūs Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau!

⁵ Ir išgirdau vandenų angelą sakant: “Teisus Tu, o Viešpatie, kuris esi ir kuris buvai, šventas, kad taip teisi. ⁶ Nes jie praliejo šventųjų ir pranašų kraują, todėl duodi jiems gerti kraują. Taip! Jie to verti!” ⁷ Aš dar išgirdau kitą, nuo aukuro sakant: “Taip, visagali Viešpatie Dieve, tavo nuosprendžiai tikri ir teisingi!”

¹ Paskui aš girdėjau danguje galingą didžiulės minios balsą, skelbiantį: “Aleliuja! Išgelbėjimas, galybė, šlovė ir garbė priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, ² nes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis”. ³ Ir dar kartą jie skelbė: “Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!” ⁴ Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: “Amen! Aleliuja!” ⁵ O nuo sosto nuskambėjo balsas: “Šlovinkite mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo: maži ir dideli!” ⁶ Ir išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, sakantį: “Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis.