2 Chronicles 8 Cross References - Lithuanian

¹ Po dvidešimties metų, per kuriuos Saliamonas pastatė Viešpaties namus ir savo namus, ² jis sutvirtino tuos miestus, kuriuos Hiramas atidavė Saliamonui, ir juose apgyvendino izraelitus. ³ Tuomet Saliamonas nuėjo į Hamat Cobą ir jį paėmė. ⁴ Jis pastatė Tadmorą dykumoje ir visus sandėlių miestus Hamate. ⁵ Jis taip pat sutvirtino Aukštutinį Bet Horoną ir Žemutinį Bet Horoną, apvesdamas juos sienomis, įstatydamas vartus ir skląsčius; ⁶ Baalatą ir visus sandėlių miestus, kurie priklausė Saliamonui, visus kovos vežimų ir raitelių miestus ir visa, ką Saliamonas sumanė statyti Jeruzalėje, Libane ir visame krašte, kurį valdė. ⁷ Visus hetitus, amoritus, perizus, hivus ir jebusiečius, kilusius ne iš Izraelio, ⁸ bet palikuonis likusiųjų krašte, kurių izraelitai nesunaikino, Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip jie liko iki šios dienos. ⁹ Bet izraelitų Saliamonas neapkrovė darbais; jie buvo kareiviai, vadai ir kovos vežimų bei raitelių viršininkai. ¹⁰ Karalius Saliamonas turėjo du šimtus penkiasdešimt prižiūrėtojų, kurie valdė žmones. ¹¹ Saliamonas perkėlė faraono dukterį iš Dovydo miesto į namus, kuriuos jis jai pastatė, nes sakė: “Mano žmona negyvens Izraelio karaliaus Dovydo namuose, nes jie šventi, kadangi juose buvo Viešpaties skrynia”. ¹² Saliamonas aukojo Viešpačiui deginamąsias aukas ant Viešpaties aukuro, kurį jis pastatė priešais prieangį, ¹³ pagal Mozės įstatymo reikalavimus: kasdienes aukas, taip pat aukas sabatais, per jauną mėnulį ir per tris metines šventes­Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių. ¹⁴ Jis paskyrė, kaip jo tėvas Dovydas buvo nustatęs, kunigų skyrius ir levitus jų pareigoms, kad jie tarnavimo metu giedotų ir patarnautų kunigams pagal kasdienes pareigas, ir vartininkus, kaip jie buvo paskirti skyriais kiekvieniems vartams; nes toks buvo Dievo vyro Dovydo įsakymas. ¹⁵ Kunigai ir levitai nenukrypo nuo karaliaus įsakymo jokiame dalyke nei prižiūrėdami turtus. ¹⁶ Taip buvo baigtas visas Saliamono darbas nuo Viešpaties namų pamatų dėjimo iki užbaigimo ir galutinio Viešpaties namų įrengimo. ¹⁷ Saliamonas nuvyko į Ecjon Geberą ir Elatą, prie jūros kranto Edomo šalyje. ¹⁸ Hiramas atsiuntė jam laivų su savo tarnais, patyrusiais jūrininkais; tie, nuplaukę su Saliamono tarnais į Ofyrą, iš ten pargabeno keturis šimtus penkiasdešimt talentų aukso karaliui Saliamonui.

¹⁰ Dvidešimt metų, kol Saliamonas statė Viešpaties namus ir karaliaus namus, ¹¹ Tyro karalius Hiramas aprūpino Saliamoną kedrų ir kiparisų medžiais, ir auksu, kiek jam reikėjo. Už tai karalius Saliamonas davė Hiramui dvidešimt miestų Galilėjos žemėje. ¹² Hiramas atvyko iš Tyro pažiūrėti Saliamono jam dovanotų miestų ir jie jam nepatiko. ¹³ Jis sakė: “Kokie tai miestai, kuriuos man davei, mano broli?” Jis pavadino juos Kabulo šalimi, ir taip jie vadinami iki šiol. ¹⁴ Ir Hiramas pasiuntė karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso. ¹⁵ Karalius Saliamonas įvedė darbo prievolę, statydamas Viešpaties namus, savo namus, Milojų Jeruzalės sieną, Hacoro, Megido ir Gezero miestus. ¹⁶ Faraonas, Egipto karalius, užėmė Gezerą, jį sudegino, išžudė kanaaniečius, gyvenusius mieste, ir atidavė kaip kraitį savo dukteriai, Saliamono žmonai. ¹⁷ Saliamonas atstatė Gezerą, žemutinį Bet Horoną, ¹⁸ Baalatą, Tadmorą dykumoje, ¹⁹ pastatė sandėlių, kovos vežimų ir raitelių miestus; jis statė tai, ką norėjo Jeruzalėje, Libane ir visame krašte, kurį valdė. ²⁰ Neizraelitų kilmės gyventojų iš amonitų, hetitų, periziečių, hevitų ir jebusiečių tautų, ²¹ kurių izraelitai neįstengė visiškai sunaikinti, palikuonis Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip liko iki šios dienos. ²² Bet nė vieno izraelito Saliamonas nepavergė. Jie buvo kariai, tarnai, kunigaikščiai, vadai ir kovos vežimų bei raitelių viršininkai. ²³ Saliamonas turėjo penkis šimtus penkiasdešimt prižiūrėtojų darbininkams. ²⁴ Kai faraono duktė persikėlė iš Dovydo miesto į savo namus, kuriuos Saliamonas jai pastatė, jis pradėjo statyti Milojų. ²⁵ Tris kartus per metus Saliamonas aukodavo deginamąsias bei padėkos aukas ant aukuro, kurį jis padarė Viešpačiui. Jis degino ir smilkalus ant aukuro, kuris buvo Viešpaties akivaizdoje. Taip jis pabaigė statyti namus. ²⁶ Karalius Saliamonas pasistatė laivų Ecjon Geberyje, prie Elato, Raudonosios jūros pakrantėje, Edomo šalyje. ²⁷ Hiramas atsiuntė tiems laivams savo tarnų, patyrusių jūrininkų, kurie plaukė kartu su Saliamono tarnais. ²⁸ Tie, nuplaukę į Ofyrą, iš ten parvežė keturis šimtus dvidešimt talentų aukso karaliui Saliamonui.

¹¹ Tyro karalius Hiramas aprūpino Saliamoną kedrų ir kiparisų medžiais, ir auksu, kiek jam reikėjo. Už tai karalius Saliamonas davė Hiramui dvidešimt miestų Galilėjos žemėje. ¹² Hiramas atvyko iš Tyro pažiūrėti Saliamono jam dovanotų miestų ir jie jam nepatiko. ¹³ Jis sakė: “Kokie tai miestai, kuriuos man davei, mano broli?” Jis pavadino juos Kabulo šalimi, ir taip jie vadinami iki šiol. ¹⁴ Ir Hiramas pasiuntė karaliui šimtą dvidešimt talentų aukso. ¹⁵ Karalius Saliamonas įvedė darbo prievolę, statydamas Viešpaties namus, savo namus, Milojų Jeruzalės sieną, Hacoro, Megido ir Gezero miestus. ¹⁶ Faraonas, Egipto karalius, užėmė Gezerą, jį sudegino, išžudė kanaaniečius, gyvenusius mieste, ir atidavė kaip kraitį savo dukteriai, Saliamono žmonai. ¹⁷ Saliamonas atstatė Gezerą, žemutinį Bet Horoną, ¹⁸ Baalatą, Tadmorą dykumoje,

²¹ Jie nuėję išžvalgė žemę nuo Cino dykumos iki Rehobo, kur einama į Lebo Hamatą.

⁸ iš čia į Lebo Hamatą iki Cedado apylinkės,

³ Taip pat Dovydas nugalėjo Rehobo sūnų Hadadezerą, Cobos karalių, kai tas siekė atgauti savo valdžią prie Eufrato.

²³ Dievas sukėlė prieš jį ir kitą priešą Eljado sūnų Razoną, kuris buvo pabėgęs nuo savo valdovo Hadadezerio, Cobos karaliaus. ²⁴ Tas surinko būrį vyrų ir tapo jų vadu, kai Dovydas sumušė juos Coboje. Jis su vyrais nuėjo į Damaską, ten apsigyveno ir tapo Damasko karaliumi. ²⁵ Per visas Saliamono dienas jis buvo Izraelio priešas, jam kenkė ir nekentė jo lygiai taip pat, kaip Hadadas.

³ Po to Dovydas sumušė Hemato krašte Cobos karalių Hadadezerą, kai jis kariavo, norėdamas išplėsti savo valdžią iki Eufrato upės.

¹⁷ Saliamonas atstatė Gezerą, žemutinį Bet Horoną, ¹⁸ Baalatą, Tadmorą dykumoje, ¹⁹ pastatė sandėlių, kovos vežimų ir raitelių miestus; jis statė tai, ką norėjo Jeruzalėje, Libane ir visame krašte, kurį valdė.

³ leidosi į vakarus ir pasiekė jafletų sieną prie Žemutinio Bet Horono; iš čisa iki Gezero ir pasiekė jūrą.

⁵ Efraimo giminės ribos buvo tokios: jų paveldėjimo siena rytuose buvo Atrot Adaras iki Aukštutinio Bet Horono;

²⁴ Jo duktė Šeera įkūrė žemutinį ir aukštutinį Bet Horoną ir Uzen Šeerą.

⁷ Asa kalbėjo Judui: “Pastatykime šiuos miestus, aptverkime juos sienomis su bokštais, vartais ir skląsčiais, nes kraštas priklauso mums. Kadangi mes ieškojome Viešpaties, mūsų Dievo, Jis suteikė mums ramybę iš visų pusių”. Jie statė, ir jiems sekėsi.

⁴⁴ Eltekę, Gibetoną, Baalatą,

² Jis statė namus iš Libano kedrų. Namai buvo šimto uolekčių ilgio, penkiasdešimties pločio ir trisdešimties aukščio; jie stovėjo ant keturių eilių kedro medžio stulpų, ant kurių buvo kedro rąstai.

²⁶ Saliamonas turėjo tūkstantį keturis šimtus kovos vežimų ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis buvo paskirstęs kovos vežimų miestuose ir pas save Jeruzalėje.

¹⁴ Saliamonas turėjo tūkstantį keturis šimtus kovos vežimų ir dvylika tūkstančių raitelių, kuriuos jis paskirstė kovos vežimams skirtuose miestuose ir Jeruzalėje.

⁴ Jis pastatė Tadmorą dykumoje ir visus sandėlių miestus Hamate.

¹² Juozapato galybė augo. Jis pastatė Jude pilis ir sandėlių miestus,

⁴ Aš ėmiausi didelių darbų, pasistačiau namų, užsiveisiau vynuogynų,

¹⁰ Ko mano akys geidė, nieko joms neatsakiau, nedraudžiau savo širdžiai jokios linksmybės. Mano širdis džiaugėsi mano darbais, ir tai buvo atlyginimas už mano triūsą. ¹¹ Aš pažiūrėjau į visus savo darbus ir triūsą, ir štai, viskas buvo tuštybė ir vėjo gaudymas; iš to nebuvo jokios naudos po saule. ¹² Aš gręžiausi ieškoti skirtumo tarp išminties, kvailystės ir beprotybės. Ką darys žmogus, kuris gyvens po karaliaus? Tai, kas jau yra padaryta. ¹³ Pamačiau, kad išmintis yra vertingesnė už kvailystę tiek, kiek šviesa už tamsą. ¹⁴ Išmintingas turi akis, o kvailys vaikščioja tamsoje. Taip pat supratau, kad abiejų laukia toks pat likimas. ¹⁵ Tada tariau širdyje: “Jei kvailio likimas yra toks pat kaip mano, tai kodėl aš siekiu išminties?” Supratau, kad ir tai yra tuštybė. ¹⁶ Išmintingo, kaip ir kvailio, neatsimins ateityje; tai, kas yra dabar, užmirš būsiančios kartos. Išmintingas miršta lygiai taip pat, kaip kvailys. ¹⁷ Aš ėmiau nekęsti gyvenimo; man nepatiko, kas darosi po saule, nes viskas tuštybė ir vėjo gaudymas. ¹⁸ Aš ėmiau nekęsti viso savo triūso šioje žemėje, nes turėsiu viską palikti žmogui, kuris bus po manęs. ¹⁹ Kas žino, ar jis bus išmintingas, ar kvailys? Jis valdys visa, ką sukroviau savo darbu, naudodamasis savo išmintimi po saule. Ir tai yra tuštybė. ²⁰ Gailėjausi įdėjęs tiek triūso po saule. ²¹ Žmogus, kuris dirbo išmintingai, protingai ir sėkmingai, turės viską palikti kitam, kuris niekuo neprisidėjo. Tai yra tuštybė ir didelė blogybė. ²² Kokia nauda žmogui dirbti ir vargti pasaulyje? ²³ Visas jo gyvenimas pilnas vargo, sielvarto ir kančių; net naktį jis neturi poilsio. Tai taip pat tuštybė. ²⁴ Žmogui nieko nėra geresnio, kaip valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu. Aš mačiau, kad visa tai ateina iš Dievo rankų. ²⁵ Ar kas be Jo gali valgyti ir mėgautis? ²⁶ Žmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui. Tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas.

⁸ Ateik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, nuo leopardų kalnų.

¹⁸ Tą dieną Viešpats padarė su Abromu sandorą, sakydamas: “Tavo palikuonims atidaviau visą žemę nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės: ¹⁹ kenitus, kenazus, kadmonitus, ²⁰ hetitus, perizus, refajus, ²¹ amoritus, kanaaniečius, girgašus ir jebusiečius”.

¹ “Kai Viešpats, tavo Dievas, nuves tave į žemę, kurią paveldėsi, ir išvys septynias tautas: hetitų, girgašų, amoritų, kanaaniečių, perizų, hivų ir jebusiečių, gausingesnes ir stipresnes už tave,

²⁰ Neizraelitų kilmės gyventojų iš amonitų, hetitų, periziečių, hevitų ir jebusiečių tautų, ²¹ kurių izraelitai neįstengė visiškai sunaikinti, palikuonis Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip liko iki šios dienos. ²² Bet nė vieno izraelito Saliamonas nepavergė. Jie buvo kariai, tarnai, kunigaikščiai, vadai ir kovos vežimų bei raitelių viršininkai.

¹⁰ Tačiau jie neįstengė išvaryti kanaaniečių, gyvenusių Gezeryje; jie liko gyventi Efraimo žemėse iki šios dienos, mokėdami jiems duoklę.

¹³ Kai izraelitai sustiprėjo, jie pavergė kanaaniečius, tačiau jų neišvarė.

²¹ Benjamino vaikai neišstūmė jebusiečių, gyvenusių Jeruzalėje; jie pasiliko gyventi su benjaminitais iki šios dienos. ²² Juozapo palikuonys žygiavo prieš Betelį, ir Viešpats buvo su jais. ²³ Juozapo palikuonys siuntė žvalgus į Betelį, kuris anksčiau vadinosi Lūzas. ²⁴ Žvalgai, sutikę žmogų, išeinantį iš miesto, jam tarė: “Parodyk mums įėjimą į miestą, mes tavęs pasigailėsime”. ²⁵ Jis parodė jiems įėjimą į miestą. Jie išžudė miesto gyventojus kardu, bet tą vyrą ir jo šeimą paleido. ²⁶ Tas vyras, nukeliavęs į hetitų šalį, įkūrė miestą ir jį pavadino Lūzu. Jis taip vadinasi iki šios dienos. ²⁷ Manasas neišvarė Bet Šeano, Taanacho, Doro, Ibleamo ir Megido gyventojų iš jų miestų ir kaimų; kanaaniečiai ir toliau gyveno šalyje. ²⁸ Izraelis sustiprėjęs privertė kanaaniečius mokėti duoklę, bet jų neišvarė. ²⁹ Ir Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenančių Gezeryje; kanaaniečiai liko gyventi Gezeryje tarp jų. ³⁰ Ir Zabulonas neišvarė Kitrono bei Nahalolo gyventojų; ir kanaaniečiai gyveno tarp jų, mokėdami duoklę. ³¹ Ašeras neišvarė gyventojų iš Sidono, Achlabo, Achzibo, Helbos, Afeko ir Rehobo. ³² Ašerai gyveno tarp kanaaniečių, to krašto gyventojų, nes jie nebuvo išvaryti. ³³ Neftalis irgi neišvarė Bet Šemešo nei Bet Anato gyventojų; jie liko gyventi Kanaano šalyje, bet mokėjo Neftaliui duoklę. ³⁴ Amoritai spaudė Dano giminę kalnuose ir neleido jiems nusileisti į lygumą. ³⁵ Amoritai toliau gyveno Har Herese, Ajalone ir Šaalbime. Tačiau Juozapo giminė nugalėjo juos ir privertė mokėti duoklę. ³⁶ Amoritų žemės tęsėsi nuo Akrabimo aukštumos ir Selos į kalnus.

⁶ Ahišaras­karaliaus namų viršininkas, o Abdos sūnus Adoniramas­duoklės prižiūrėtojas.

¹³ Karalius Saliamonas parinko iš viso Izraelio trisdešimt tūkstančių vyrų darbams. ¹⁴ Jis juos siųsdavo pamainomis, kas mėnesį po dešimt tūkstančių: vieną mėnesį jie būdavo Libane, o du mėnesius namie. Adoniramas buvo darbininkų viršininkas.

²¹ kurių izraelitai neįstengė visiškai sunaikinti, palikuonis Saliamonas apdėjo prievolėmis, ir taip liko iki šios dienos.

¹⁷ Saliamonas suskaičiavo visus svetimšalius, gyvenančius Izraelio krašte, kaip buvo padaręs jo tėvas Dovydas. Jų buvo šimtas penkiasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai. ¹⁸ Iš jų jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių nešikais, aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose ir tris tūkstančius šešis šimtus darbo prižiūrėtojais.

³⁴ Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

⁵ Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė. ⁶ Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams”.

³⁹ Jei vargo priverstas tavo brolis pats tau parsiduotų, nesielk su juo kaip su vergu. ⁴⁰ Tetarnauja jis tau kaip samdinys ir įnamis ligi jubiliejaus metų. ⁴¹ Tuomet jis su savo vaikais grįš pas savo giminę į tėvų namus. ⁴² Izraelitai yra mano tarnai, Aš juos išvedžiau iš Egipto; jie neturi būti parduodami kaip vergai. ⁴³ Neišnaudokit jų, bijokit Dievo. ⁴⁴ Vergą ir vergę pirkite iš aplink jus esančių tautų, ⁴⁵ iš ateivių, pasilikusių gyventi tarp jūsų, ir iš jūsų žemėje gimusių vergų; šiuos galėsite turėti vergais. ⁴⁶ Juos galėsite palikti kaip paveldėjimą savo palikuonims per amžius. Savo brolių izraelitų nespauskite be gailesčio.

¹¹ Ir jis sakė: “Karalius, kuris jums karaliaus, paims jūsų sūnus ir paskirs prie savo kovos vežimų ir žirgų, ir jie turės bėgti jo vežimų priekyje. ¹² Jis paskirs juos tūkstantininkais ir penkiasdešimtininkais; jie ars jo laukus, pjaus javus ir gamins ginklus bei reikmenis karo vežimams.

²⁶ Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ji yra visų mūsų motina,

³¹ Taigi, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios.

¹⁶ neskaičiuojant trijų tūkstančių trijų šimtų Saliamono vyresniųjų valdininkų, kurie vadovavo darbams, ir prižiūrėjo žmones, atliekančius darbą.

²³ Saliamonas turėjo penkis šimtus penkiasdešimt prižiūrėtojų darbininkams.

¹⁸ Iš jų jis paskyrė septyniasdešimt tūkstančių nešikais, aštuoniasdešimt tūkstančių akmenskaldžiais kalnuose ir tris tūkstančius šešis šimtus darbo prižiūrėtojais.

⁵ Jis sakė: “Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė!

⁴³ Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.

¹ Saliamonas susigiminiavo su faraonu, Egipto karaliumi. Jis vedė jo dukterį ir parsivežė ją į Dovydo miestą. Ji čia gyveno, kol Saliamonas baigė statyti sau namus, Viešpaties namus ir sieną apie Jeruzalę.

⁸ Karaliaus gyvenamieji namai turėjo kitą kiemą su prieangiu, panašiai pastatytu. Saliamonas panašius namus pastatė ir savo žmonai, faraono dukteriai.

²⁴ Kai faraono duktė persikėlė iš Dovydo miesto į savo namus, kuriuos Saliamonas jai pastatė, jis pradėjo statyti Milojų.

² “Žmogaus sūnau, žvelk į Jeruzalę, kalbėk prieš šventyklą ir pranašauk prieš Izraelį.

¹⁸ Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su Juo ant šventojo kalno.

¹⁷ gryno aukso šakutėms, puodams, taurėms ir auksiniams dubenims, kiekvienam pagal svorį, sidabriniams dubenims, kiekvienam sidabro pagal svorį;

¹ Be to, jis padarė varinį aukurą dvidešimties uolekčių ilgio, dvidešimties uolekčių pločio ir dešimties uolekčių aukščio.

⁸ Asa, išgirdęs šituos pranašystės žodžius, įsidrąsino ir pašalino pasibjaurėtinus stabus iš Judo ir Benjamino krašto ir iš miestų, kuriuos jis paėmė Efraimo aukštumose. Jis atnaujino Viešpaties aukurą prie Viešpaties šventyklos.

¹⁶ Jis įvedė mane į Viešpaties namų kiemą. Tarp Viešpaties šventyklos durų ir aukuro stovėjo maždaug dvidešimt penki vyrai, nusigręžę nuo Viešpaties šventyklos į rytus, ir garbino saulę.

¹⁷ Tarp prieangio ir aukuro tegul rauda kunigai, Viešpaties tarnai, sakydami: “Viešpatie, pasigailėk savo tautos, neatiduok savo paveldo pagonių paniekai ir pajuokai! Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kur yra jų Dievas’?”

²³ Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.

¹⁴ Tris kartus per metus švęsi man šventes. ¹⁵ Švęsk Neraugintos duonos šventę. Septynias dienas valgyk neraugintą duoną, kaip įsakiau nustatytu laiku, Abibo mėnesį, nes jį išėjai iš Egipto. Nepasirodyk mano akyse tuščiomis rankomis. ¹⁶ Švęsk Pirmųjų vaisių derliaus šventę ir metų pabaigoje, kai nuimsi laukų derlių, Derliaus nuėmimo šventę. ¹⁷ Tris sykius per metus kiekvienas vyras tepasirodo Viešpaties akivaizdoje.

³⁸ Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius­ ³⁹ vieną avinėlį rytą, antrą vakare. ⁴⁰ Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai. ⁴¹ Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui. ⁴² Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei: ² “Paskelbk izraelitams Viešpaties šventes, per kurias turite sušaukti susirinkimą. ³ Šešias dienas dirbkite; septintoji diena yra sabatas, skirta poilsiui ir šventam susirinkimui. Nieko nedirbkite tą dieną, nes tai yra sabatas Viešpačiui, kur jūs begyventumėte. ⁴ Šios yra iškilmingos Viešpaties šventės ir jas švęskite joms skirtu metu: ⁵ pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare yra Viešpaties Pascha, ⁶ o penkioliktą to paties mėnesio dieną yra Neraugintos duonos šventė Viešpačiui. Neraugintą duoną valgykite septynias dienas. ⁷ Pirmoji diena bus jums iškilmingiausia ir šventa. Tą dieną nedirbkite jokio darbo. ⁸ Septynias dienas aukokite Viešpačiui deginamąją auką. Septintoji susirinkimo diena bus iškilminga ir šventa; tą dieną neturite nieko dirbti”. ⁹ Viešpats kalbėjo Mozei: ¹⁰ “Sakyk izraelitams, kad, įėję į kraštą, kurį jiems duosiu, ir pradėję pjauti javus, atneštų pirmąjį pjūties pėdą kunigui, ¹¹ kuris pirmą dieną po sabato siūbuos pėdą Viešpaties akivaizdoje, kad Jis būtų jums malonus. ¹² Tą pačią dieną, kai pėdas siūbuojamas, papjaukite sveiką metinį avinėlį deginamajai aukai Viešpačiui. ¹³ Drauge su juo aukokite duonos auką iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui; taip pat geriamajai aukai aukokite vyno ketvirtadalį hino. ¹⁴ Nei duonos, nei paskrudintų grūdų, nei kruopų nevalgykite, kol nepaaukosite Dievui. Tai amžinas įsakymas visoms kartoms, kur jūs begyventumėte. ¹⁵ Atskaitykite septynias savaites po to sabato, pradėdami pirmąja diena, kai atnešėte aukoti pirmąją derliaus pėdą. ¹⁶ Penkiasdešimtąją dieną­pirmąją dieną po septinto sabato­vėl aukokite Viešpačiui duonos auką. ¹⁷ Iš savo gyvenviečių atneškite du raugintos duonos kepalus, iškeptus iš dviejų dešimtųjų efos smulkių miltų; tai yra pirmieji vaisiai Viešpačiui.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei: ² “Įsakyk izraelitams skirtu laiku aukoti duonos ir deginamąsias aukas kaip malonų kvapą. ³ Šitos aukos bus: kasdien du sveiki metiniai avinėliai nuolatinei deginamajai aukai; ⁴ vieną aukosite rytą, o antrą­vakare; ⁵ ir duonos aukai dešimtą efos dalį smulkių miltų, sumaišytų su ketvirtadaliu hino tyriausio aliejaus. ⁶ Tai bus nuolatinė deginamoji auka, kaip buvo įsakyta Sinajaus kalne, malonus kvapas Viešpačiui. ⁷ Ir geriamoji auka bus ketvirtadalis hino vyno; šventykloje išliesite Viešpačiui vyną kaip geriamąją auką. ⁸ Antrąjį avinėlį aukosite vakare, kaip ir rytmetinę auką, su duonos ir geriamąja auka, kad būtų malonus kvapas. ⁹ Sabato dieną aukosite du sveikus metinius avinėlius, o duonos aukai­ dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, taip pat ir geriamąją auką. ¹⁰ Tai bus nuolatinė sabato deginamoji auka, priedas prie kasdieninių deginamųjų ir geriamųjų aukų. ¹¹ Kiekvieno mėnesio pradžioje privalote aukoti deginamąją auką Viešpačiui: du sveikus veršius, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius. ¹² Duonos aukai: prie kiekvieno veršio tris dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi; prie kiekvieno avino dvi dešimtąsias efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ¹³ ir dešimtą dalį smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai prie kiekvieno avinėlio. Tai bus malonaus kvapo deginamoji auka Viešpačiui. ¹⁴ Geriamosios vyno aukos prie kiekvienos deginamosios aukos bus: pusė hino prie kiekvieno veršio, trečdalis­ prie avino, ketvirtadalis­prie kiekvieno avinėlio. Tai kiekvieno mėnesio geriamoji auka. ¹⁵ Taip pat aukosite Viešpačiui ožį aukai už nuodėmę, neskaičiuojant nuolatinių deginamųjų ir geriamųjų aukų. ¹⁶ Pirmo mėnesio keturioliktą dieną yra Viešpaties Pascha, ¹⁷ o penkioliktą dieną­iškilmės. Neraugintą duoną valgysite septynias dienas. ¹⁸ Pirmoji diena yra izraelitams šventa diena­tą dieną nedirbsite jokio darbo, ¹⁹ aukosite deginamajai aukai du sveikus veršius, vieną aviną, septynis metinius avinėlius ²⁰ ir duonos aukai smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, tris dešimtąsias efos prie veršio, dvi dešimtąsias efos prie avino ²¹ ir vieną dešimtąją efos prie kiekvieno avinėlio, ²² taip pat vieną ožį aukai už nuodėmę, kad būtumėte sutaikinti, ²³ neskaičiuojant rytmetinės deginamosios aukos, kuri nuolat aukojama. ²⁴ Taip darykite septynias dienas, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. ²⁵ Septintoji diena bus jums šventa: tą dieną nedirbkite jokio darbo. ²⁶ Pirmųjų vaisių šventės dieną aukosite Viešpačiui naujo derliaus aukas. Ta diena bus šventa ir iškilminga, tada nedirbsite jokio darbo. ²⁷ Deginamajai aukai aukosite du veršius, vieną aviną bei septynis metinius avinėlius; ²⁸ duonos aukai­su aliejumi sumaišytų smulkių miltų tris dešimtąsias efos prie kiekvieno veršio, dvi­prie avino ²⁹ ir dešimtą dalį­prie kiekvieno avinėlio;

¹⁶ Kiekvienas vyras privalo pasirodyti tris kartus per metus: Neraugintos duonos, Savaičių ir Palapinių šventėse, toje vietoje, kurią Viešpats išsirinks, ir jie tenepasirodo Viešpaties akivaizdoje tuščiomis rankomis.

²⁵ Tris kartus per metus Saliamonas aukodavo deginamąsias bei padėkos aukas ant aukuro, kurį jis padarė Viešpačiui. Jis degino ir smilkalus ant aukuro, kuris buvo Viešpaties akivaizdoje. Taip jis pabaigė statyti namus.

¹⁷ Kunigaikščio pareiga yra parūpinti: deginamąją, duonos ir geriamąją auką šventėms, jauno mėnulio dienoms, sabatams, taip pat aukas už nuodėmę, padėkos ir sutaikinimo aukas”.

³ Tauta taip pat pagarbins prie vartų įėjimo sabatais ir jauno mėnulio dienomis Viešpaties akivaizdoje. ⁴ Kunigaikščio deginamoji auka sabato dieną turi būti šeši sveiki ėriukai ir vienas sveikas avinas. ⁵ Duonos auka bus viena efa miltų prie avino, o prie ėriukų­kiek jis galės duoti, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos. ⁶ Jauno mėnulio dieną jis aukos sveiką jauną veršį, šešis ėriukus ir vieną aviną. ⁷ Jo duonos auka bus po vieną efą miltų prie veršio ir avino, o prie ėriukų­kiek jis duos savo ranka, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos. ⁸ Kunigaikštis įeis pro vartų prieangį ir tuo pačiu keliu išeis. ⁹ Kai tauta švenčių metu ateis pagarbinti Viešpaties, tada atėję pro šiaurinius vartus turi išeiti pro pietų pusės vartus, įėję pro pietų pusės vartus turi išeiti pro šiaurinius vartus. Niekas teneišeina pro tuos pačius vartus, pro kuriuos įėjo, bet pro vartus priešingoje pusėje. ¹⁰ Kunigaikštis turi būti su jais­ įeiti, kai jie įeina, ir išeiti, kai jie išeina. ¹¹ Švenčių ir iškilmių dieną duonos auka turi būti efa miltų prie kiekvieno veršio ir avino, o prie ėriukų­kiek jis gali duoti, ir vienas hinas aliejaus prie kiekvienos efos. ¹² Jei kunigaikštis laisva valia aukos Viešpačiui deginamąją ar padėkos auką, jam bus atidaryti vartai rytų pusėje. Jis įeis ir aukos deginamąją ir padėkos auką kaip per sabatą. Jam išėjus, vartus uždarys. ¹³ Kiekvieną dieną jis turi parūpinti deginamajai aukai Viešpačiui sveiką metinį avinėlį ir jį aukoti kiekvieną rytą. ¹⁴ Jis turi parūpinti kiekvieną rytą duonos aukai šeštą dalį efos miltų ir trečdalį hino aliejaus ir juos sumaišyti. Tai bus duonos auka Viešpačiui. Toks yra amžinas įstatymas apie aukas. ¹⁵ Avinėlis, duonos auka ir aliejus bus nuolatinė deginamoji auka kiekvieną rytą”.

¹ Palaiminimo žodžiai, kuriais Mozė, Dievo vyras, laimino izraelitus prieš mirdamas:

² “Viešpaties Dvasia kalbėjo per mane, Jo žodžius aš tariau.

¹ Viešpaties siųstas Dievo vyras atėjo iš Judo į Betelį, kai Jeroboamas stovėjo prie aukuro, norėdamas smilkyti.

³¹ Šitie vyrai buvo Dovydo paskirti tarnauti giesmėmis Viešpaties namuose, kai skrynia buvo padėta į jos vietą. ³² Kol Saliamonas pastatė Viešpaties namus Jeruzalėje, jie tarnavo giedodami prie Susitikimo palapinės ir atlikdami tarnystę pagal savo eilę. ³³ Iš Kehato giminės buvo giedotojas Hemanas, sūnus Joelio, sūnaus Samuelio, ³⁴ sūnaus Elkanos, sūnaus Jerohamo, sūnaus Elielio, sūnaus Toacho, ³⁵ sūnaus Cūfo, sūnaus Elkanos, sūnaus Mahato, sūnaus Amasajo, ³⁶ sūnaus Elkanos, sūnaus Joelio, sūnaus Azarijos, sūnaus Sofonijos, ³⁷ sūnaus Tahato, sūnaus Asiro, sūnaus Ebjasafo, sūnaus Koracho, ³⁸ sūnaus Iccharo, sūnaus Kehato, sūnaus Levio, sūnaus Izraelio. ³⁹ Jo brolis Asafas buvo jam iš dešinės. Asafas buvo sūnus Berechijo, sūnaus Šimos, ⁴⁰ sūnaus Mykolo, sūnaus Baasėjos, sūnaus Malkijos, ⁴¹ sūnaus Etnio, sūnaus Zeracho, sūnaus Adajos, ⁴² sūnaus Etano, sūnaus Zimo, sūnaus Šimio, ⁴³ sūnaus Jahato, sūnaus Geršomo, sūnaus Levio. ⁴⁴ Jų broliai iš Merario sūnų buvo jiems iš kairės: Etanas, sūnus Kišio, sūnaus Abdžio, sūnaus Malucho, ⁴⁵ sūnaus Hašabijos, sūnaus Amacijos, sūnaus Hilkijos, ⁴⁶ sūnaus Amcio, sūnaus Banio, sūnaus Šemero, ⁴⁷ sūnaus Machlio, sūnaus Mušio, sūnaus Merario, sūnaus Levio. ⁴⁸ Jų broliai levitai buvo paskirti įvairiems darbams Dievo namų palapinėje.

¹⁷ Vartininkai buvo Šalumas, Akubas, Talmonas, Ahimanas ir jų broliai. Šalumas buvo jų viršininkas.

¹⁶ Dovydas įsakė levitų vyresniesiems paskirti brolius giesmininkus su instrumentais: arfomis, psalteriais, cimbolais, kad skambindami keltų džiaugsmingą triukšmą. ¹⁷ Levitai paskyrė Joelio sūnų Hemaną, Berechijo sūnų Asafą, iš merarių­Kušajo sūnų Etaną, ¹⁸ su jais kitos eilės tarnautojus: Zachariją, Jaazielį, Šemiramotą, Jehielį, Unį, Eliabą, Benają, Maasėją, Matitiją, Elifelehuvą, Miknėją bei vartininkus Obed Edomą ir Jejelį. ¹⁹ Giedotojai Hemanas, Asafas ir Etanas skambino variniais cimbolais, ²⁰ Zacharija, Azielis, Šemiramotas, Jehielis, Unis, Eliabas, Maasėjas ir Benajas skambino psalteriais. ²¹ Matitijas, Elifelehuvas, Miknėjas, Obed Edomas, Jejelis ir Azazijas skambino arfomis seminitų gaida. ²² Kenanijas buvo levitų giedojimo mokytojas, nes buvo įgudęs giedoti.

⁴ Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą. ⁵ Asafą paskyrė vyriausiuoju, po jo­Zachariją, Jejelį, Šemiramotą, Jehielį, Matitiją, Eliabą, Benają, Obed Edomą; Jejelį paskyrė groti arfomis ir psalteriais, o Asafas skambino cimbolais. ⁶ Kunigą Benają ir Jahazielį paskyrė nuolat trimituoti prie Dievo Sandoros skrynios.

⁴² Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.

¹ Kai Dovydas paseno ir sulaukė daug metų, jis savo vieton paskyrė savo sūnų Saliamoną Izraelio karaliumi. ² Dovydas sukvietė visus Izraelio kunigaikščius ir levitus. ³ Buvo suskaičiuoti levitai, sulaukę trisdešimties metų ir vyresni. Jų skaičius buvo trisdešimt aštuoni tūkstančiai vyrų. ⁴ Iš jų tarnystei Viešpaties namuose buvo paskirta dvidešimt keturi tūkstančiai, šeši tūkstančiai­vyresniaisiais ir teisėjais, ⁵ keturi tūkstančiai­vartininkais, o keturi tūkstančiai šlovino Viešpatį instrumentais, kuriuos padirbdino Dovydas. ⁶ Dovydas suskirstė juos pagal tris Levio sūnus: Geršoną, Kehatą ir Merarį. ⁷ Geršonai buvo Ladanas ir Šimis. ⁸ Ladano sūnūs: pirmasis­Jehielis, kiti­Zetamas ir Joelis. ⁹ Šimio sūnūs: Šelomitas, Hazielis ir Haranas, iš viso trys. Šitie buvo Ladano šeimų vyresnieji. ¹⁰ Šimio sūnūs: Jahatas, Ziza, Jeušas ir Berija, iš viso keturi. ¹¹ Jahatas buvo pirmutinis, o Ziza­antrasis. Jeušas ir Berija neturėjo daug sūnų; jie buvo laikomi viena šeima. ¹² Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis, iš viso keturi. ¹³ Amramo sūnūs: Aaronas ir Mozė. Aaronas ir jo sūnūs buvo paskirti tarnauti Švenčiausioje, smilkyti Viešpaties akivaizdoje, Jam tarnauti ir laiminti Jo vardu. ¹⁴ Dievo vyro Mozės sūnūs buvo priskirti prie Levio giminės. ¹⁵ Mozės sūnūs­Geršomas ir Eliezeras. ¹⁶ Geršomo sūnus buvo Šebuelis. ¹⁷ Eliezero sūnus buvo Rehabija; Eliezeras neturėjo kitų vaikų, o Rehabijos sūnų buvo nepaprastai daug. ¹⁸ Iccharo sūnus Šelomitas buvo vyriausias. ¹⁹ Hebrono sūnūs: pirmasis­Jerijas, antrasis­Amarija, trečiasis­ Jahazielis ir ketvirtasis­Jekamamas.

¹ Toks yra Aarono palikuonių suskirstymas. Aarono sūnūs: Nadabas ir Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. ² Nadabas ir Abihuvas mirė pirma savo tėvo ir nepaliko sūnų; kunigų tarnystę ėjo Eleazaras ir Itamaras. ³ Dovydas paskyrė Cadoką iš Eleazaro sūnų ir Ahimelechą iš Itamaro sūnų atlikti tarnystę pakaitomis. ⁴ Kadangi Eleazaro sūnų buvo daugiau negu Itamaro sūnų, tai juos taip suskirstė, kad iš Eleazaro sūnų buvo šešiolika vyresniųjų savo tėvų namuose, o iš Itamaro­aštuoni. ⁵ Juos paskirstė mesdami burtą, nes šventyklos vyresniųjų ir vyresniųjų prieš Dievą buvo ir iš Eleazaro sūnų, ir iš Itamaro. ⁶ Juos surašė raštininkas Netanelio sūnus Šemaja, levitas, prižiūrint Dovydui, kunigaikščiams, kunigui Cadokui, Abjataro sūnui Ahimelechui ir kunigų bei levitų šeimų vyresniesiems. Po vieną burtą metė pakaitomis Eleazaro ir Itamaro šeimos. ⁷ Dvidešimt keturių skyrių paskyrimas burtų keliu buvo padarytas tokia eile: Jehojaribas, Jedaja, ⁸ Harimas, Seorimas, ⁹ Malkija, Mijaminas, ¹⁰ Hakocas, Abija, ¹¹ Ješūva, Šechanijas, ¹² Eljašibas, Jakimas, ¹³ Hupa, Ješebabas, ¹⁴ Bilga, Imeras, ¹⁵ Hezyras, Hapicecas, ¹⁶ Petachija, Ezechielis, ¹⁷ Jachinas, Gamulas, ¹⁸ Delajas ir Maazijas. ¹⁹ Tokia tvarka jie įeidavo tarnauti į Viešpaties namus pagal jų tėvo Aarono nuostatus, kaip jam buvo įsakęs Viešpats, Izraelio Dievas.

¹ Dovydas su vyresniaisiais paskyrė Asafo, Hemano ir Jedutūno sūnus skambinti psalteriais, arfomis ir cimbolais. Šiam tarnavimui buvo paskirti muzikantai. ² Asafo palikuonių buvo keturi: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela. Jiems vadovavo Asafas, laikydamasis karaliaus nurodymų. ³ Jedutūno palikuonys: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabija ir Matitijas. Jiems vadovavo jų tėvas Jedutūnas; jie skambino arfomis, garbindami Viešpatį ir dėkodami Jam. ⁴ Hemano palikuonys: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis ir Jerimotas, Hananija, Hananis, Elijata, Gidaltis ir Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras, Mahazijotas. ⁵ Visi jie buvo Hemano, karaliaus regėtojo, sūnūs pagal Dievo žodį, kad išaukštintų jo ragą. Dievas davė Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris. ⁶ Jie visi, tėvui vadovaujant, giedojo Viešpaties namuose, pritariant cimbolams, arfoms ir psalteriams pagal karaliaus nurodymą Asafui, Jedutūnui ir Hemanui. ⁷ Jų skaičius kartu su broliais buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni. Jie buvo išmokyti giesmių Viešpačiui ir įgudę. ⁸ Jie metė burtus dėl tarnavimo tvarkos: kaip mažas, taip ir didelis, kaip mokytojas, taip ir mokinys. ⁹ Pirmasis burtas teko Juozapui iš Asafo giminės. Antras­Gedalijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁰ Trečias­Zakūrui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹¹ Ketvirtas­Icriui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹² Penktas­Netanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹³ Šeštas­Bukijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁴ Septintas­Jesarelai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁵ Aštuntas­Izaijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁶ Devintas­Matanijui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁷ Dešimtas­Šimiui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁸ Vienuoliktas­Azareliui su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika. ¹⁹ Dvyliktas­Hašabijai su sūnumis ir broliais, jų buvo dvylika.

¹ Vartininkų paskirstymas. Korės sūnaus Mešelemijos iš Asafo giminės sūnūs: ² pirmagimis­Zacharijas, kiti­ Jedijaelis, Zebadijas, Jatnielis, ³ Elamas, Johananas, Eljehoenajas. ⁴ Obed Edomo sūnūs: pirmagimis­Šemaja, kiti­Jehozabadas, Joachas, Sacharas, Netanelis, ⁵ Amielis, Isacharas, Peuletajas­ aštuoni, nes Dievas jį laimino. ⁶ Šemaja turėjo sūnų; jie buvo šeimų vyresnieji, karžygiai. ⁷ Šemajos sūnūs: Otnis, Refaelis, Jobedas, Elzabadas ir jo broliai Elihuvas ir Semachijas, kurie buvo stiprūs vyrai. ⁸ Obed Edomo palikuonių su sūnumis ir broliais, tinkančių tarnybai vyrų, iš viso šešiasdešimt du. ⁹ Mešelemijos šeimos buvo aštuoniolika stiprių vyrų. ¹⁰ Merario sūnaus Hosos sūnūs: vyriausias buvo Šimris, nors jis nebuvo pirmagimis, jo tėvas jį paskyrė vyriausiuoju, ¹¹ Hilkijas, Tebalijas ir Zacharijas. Hosos sūnų ir brolių buvo trylika vyrų. ¹² Vartininkų vyresnieji pasiskirstė tarnauti prie Viešpaties namų pagal eilę, ¹³ mesdami burtus kaip mažas, taip ir didelis, pagal savo tėvo namus prie kiekvienų vartų. ¹⁴ Rytų vartai teko Šelemijai, šiauriniai­jo sūnui Zacharijui, išmintingam patarėjui. ¹⁵ Obed Edomui­pietų vartai, jo sūnums­sandėliai. ¹⁶ Šupimui ir Hosai­vakarų ir Šalecheto vartai prie kalvos vieškelio, kur sargybinis prie sargybinio stovėdavo. ¹⁷ Rytinėje pusėje buvo šeši levitai, šiaurinėje­keturi, pietinėje­ keturi, o prie sandėlių­po du. ¹⁸ Vakarinėje pusėje buvo keturi prie vieškelio, du­prie priestato. ¹⁹ Šitie vyrai buvo vartininkų grupių vyresnieji, korachų ir Merario palikuonys.

¹⁹ Visa tai buvo užrašyta pagal Viešpaties duotą apreiškimą, kaip Jis nurodė atlikti darbus.

¹¹ Kunigams išėjus iš šventyklos, nes visi ten buvę kunigai buvo pasišventinę, nepaisant jų tarnavimo eilės,

⁴ Padarykite štai ką: trečdalis kunigų ir levitų, kurie įeina sabate, saugos visas duris,

² Ezekijas suskirstė kunigus ir levitus skyriais, kiekvieną pagal jo tarnystę, aukoti deginamąsias ir padėkos aukas, tarnauti, giedoti ir šlovinti Viešpaties šventyklos vartuose.

¹⁰ Tarnavimo metu kunigai sustojo savo vietose ir levitai pagal savo skyrius, kaip karalius įsakė.

¹⁸ Kunigai buvo paskirstyti skyriais ir levitai pagal jų pareigas, kad tarnautų Dievui Jeruzalėje, kaip parašyta Mozės knygoje.

²⁴ Vadovaujant levitams Hašabijai, Serebijui ir Jozuei, Kadmielio sūnui, giedotojai stovėjo prieš juos ir giedojo padėkos giesmes, kaip karalius, Dievo vyras Dovydas, buvo nustatęs.

³⁶ ir jo broliai: Šemaja, Azarelis, Milalajas, Gilalajas, Maajas, Netanelis, Judas ir Hananis su Dievo vyro Dovydo muzikos instrumentais; Rašto žinovas Ezra ėjo jų priekyje.

⁵ Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.

⁸ Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,

²² Pašalinęs jį, Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: ‘Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus’.

³⁶ Juk Dovydas, patarnavęs savajai kartai pagal Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas prie savo tėvų ir supuvo.

⁴² Visa padarė izraelitai, kaip Viešpats įsakė Mozei. ⁴³ Mozė apžiūrėjo darbą ir pamatė, kad viskas padaryta pagal Viešpaties nurodymus, ir Mozė palaimino juos.

⁵¹ Taip buvo padaryti visi darbai, kuriuos karalius Saliamonas padarė Viešpaties namams. Po to Saliamonas atgabeno į šventyklą tai, ką jo tėvas Dovydas buvo pašventęs: sidabrą, auksą bei indus, ir sudėjo šventyklos sandėliuose.

²⁹ Kiti iš jų buvo paskirti prižiūrėti daiktams, visiems šventyklos reikmenims: smulkiems miltams, vynui, aliejui, smilkalams ir kvepalams.

²⁰ Levitui Ahijai buvo pavesta saugoti šventyklos turtus ir pašvęstus daiktus. ²¹ Geršono Ladano palikuonis­ Jehielis. ²² Jehielio sūnūs: Zetamas ir jo brolis Joelis; juodu buvo paskirti šventyklos turtų prižiūrėtojais. ²³ Iš amramų, iccharų, hebronų, uzielitų buvo ²⁴ Mozės sūnaus Geršomo sūnus Šebuelis, vyriausiasis turtų prižiūrėtojas. ²⁵ Jo brolio Eliezero sūnus­Rehabijas, jo sūnus­Izaijas, jo sūnus­Jehoramas, jo sūnus­Zichris ir jo sūnus­Šelomitas. ²⁶ Šelomitas ir jo broliai buvo paskirti prižiūrėti dovanoms, kurias karalius Dovydas, šeimų vyresnieji, tūkstantininkai, šimtininkai ir kariuomenės vadai buvo paaukoję.

¹² Jude buvo Viešpaties ranka, kad duotų jiems vieną širdį vykdyti karaliaus ir kunigaikščių įsakymą pagal Viešpaties žodį.

¹⁸ Saliamono darbininkai ir Hiramo darbininkai iš Gebali tašė juos. Taip jie paruošė rąstus ir akmenis namų statybai.

⁷ Namai buvo statomi iš paruoštų akmenų; statybos darbams vykstant, nesigirdėjo nei kūjų, nei kirvių, nei kitų statybos įrankių garso.

³⁵ išėję iš Abronos, ištiesė palapines Ecjon Gebere,

⁸ Perėję per mūsų brolių, Ezavo vaikų kraštą, kurie gyveno Seyre, lygumos keliu nuo Elato ir Ecjon Gebero traukėme į Moabo dykumą.

²⁶ Karalius Saliamonas pasistatė laivų Ecjon Geberyje, prie Elato, Raudonosios jūros pakrantėje, Edomo šalyje. ²⁷ Hiramas atsiuntė tiems laivams savo tarnų, patyrusių jūrininkų, kurie plaukė kartu su Saliamono tarnais.

⁴⁸ Juozapatas pastatė laivų auksui gabenti iš Ofyro krašto. Bet jie nenuplaukė, nes laivai sudužo Ecion Geberyje.

²² Jis sutvirtino Elatą ir sugrąžino jį Judui po to, kai karalius užmigo prie savo tėvų.

⁶ Sirijos karalius Recinas sugrąžino Elatą Sirijai ir, išvaręs žydus iš Elato, jį apgyvendino edomitais, kurie ten tebegyvena iki šios dienos.

³⁶ Jie abu kartu statė laivus Ecjon Gebere, kad plauktų į Taršišą.

²² Karaliaus laivai drauge su Hiramo laivais kas treji metai grįždavo iš Taršišo ir atgabendavo aukso, sidabro, dramblio kaulo, beždžionių bei povų.

¹⁰ Hiramo ir Saliamono tarnai pargabeno aukso iš Ofyro, raudonmedžio ir brangiųjų akmenų.

¹³ Auksas, kurį kas metai atgabendavo Saliamonui, svėrė šešis šimtus šešiasdešimt šešis talentus,

⁸ Aš įsigijau sidabro, aukso ir kitų turtų iš karalių ir kraštų; pasirūpinau giesmininkų ir giesmininkių, to, ką mėgsta žmonių sūnūs, ir įvairiausių muzikos instrumentų.