Bible verses about "midnight" | Lithuanian

¹ Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, ² sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!” ³ Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. ⁴ Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! ⁵ Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, ⁶ nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. ⁷ Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. ⁸ Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą, ⁹ nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine. ¹⁰ Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės. ¹¹ Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose. ¹² Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį. ¹³ Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną. ¹⁴ “Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta. ¹⁵ Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu. ¹⁶ Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.

¹ “Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. ² Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. ³ Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. ⁴ Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo. ⁵ Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. ⁶ Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ ⁷ Jie atsakė: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite’. ⁸ Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’ ⁹ Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą. ¹⁰ Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. ¹¹ Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką, ¹² sakydami: ‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’. ¹³ Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? ¹⁴ Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. ¹⁵ Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’ ¹⁶ Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji­paskutiniai; nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų”.

⁵¹ Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti,­

²⁸ Dievas juos palaimino ir tarė: “Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!”

⁵ Tik akimirksnį trunka Jo rūstybė, o visą gyvenimą lydi Jo palankumas. Vakare ateina verksmas, o rytą­džiūgavimas.

¹ Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti.

¹ Išėjęs iš šventyklos, Jėzus ėjo tolyn. Priėjo Jo mokiniai, rodydami Jam šventyklos pastatus. ² O Jis jiems tarė: “Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta!” ³ Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: “Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?” ⁴ Jėzus jiems atsakė: “Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų. ⁵ Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu Kristus!’, ir daugelį suklaidins. ⁶ Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes visa tai turi įvykti. Bet tai dar ne galas. ⁷ Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų. ⁸ Tačiau visa tai­gimdymo skausmų pradžia. ⁹ Tada jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite visų tautų nekenčiami dėl mano vardo. ¹⁰ Daugelis pasipiktins, vieni kitus išdavinės ir vieni kitų nekęs. ¹¹ Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. ¹² Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals. ¹³ Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas. ¹⁴ Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas”. ¹⁵ “Todėl, kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, teišmano), ¹⁶ tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, ¹⁷ kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti ko nors iš savo namų, ¹⁸ o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. ¹⁹ Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! ²⁰ Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per sabatą. ²¹ Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. ²² Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos. ²³ Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’,­netikėkite, ²⁴ nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. ²⁵ Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!” ²⁶ “Todėl, jeigu jums sakytų: ‘Štai Jis dykumoje!’, neikite, ‘Štai Jis kambariuose!’, netikėkite. ²⁷ Kaip žaibas tvyksteli iš rytų ir nušvinta iki vakarų, toks bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas. ²⁸ Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai. ²⁹ Tuoj pat po tų suspaudimo dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus jėgos bus sudrebintos. ³⁰ Tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos žemės giminės raudos ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su galybe ir didžia šlove. ³¹ Jis pasiųs savo angelus su skardžiais trimitų garsais, ir jie surinks Jo išrinktuosius iš keturių žemės pusių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito. ³² Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artėja vasara. ³³ Taip pat, visa šita išvydę, žinokite, jog tai arti, prie durų. ³⁴ Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks. ³⁵ Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis. ³⁶ Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik mano Tėvas”. ³⁷ “Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. ³⁸ Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą, ³⁹ nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. ⁴⁰ Tada du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. ⁴¹ Dvi mals girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. ⁴² Todėl budėkite, nes nežinote, kurią valandą ateis jūsų Viešpats. ⁴³ Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. ⁴⁴ Todėl ir jūs būkite pasiruošę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote”. ⁴⁵ “Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė tarnauti savo šeimynai, kad ją maitintų deramu laiku? ⁴⁶ Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. ⁴⁷ Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų. ⁴⁸ Bet jei blogas tarnas tartų savo širdyje: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ⁴⁹ ir pradėtų mušti savo tarnybos draugus, valgyti ir gerti su girtuokliais,­ ⁵⁰ to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nemano. ⁵¹ Jis perkirs jį pusiau ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas”.

²⁶ Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

²³ Bet ateina valanda,­jau dabar ji yra,­kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

²⁹ Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmagimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmagimiu, baigiant pirmagimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmagimius.

¹³ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis”.

³ Todėl prisimink, kaip priėmei ir išgirdai; laikykis to ir atgailauk! Jeigu nebudėsi, ateisiu kaip vagis, ir nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu.

⁷ Pirmą savaitės dieną, mokiniams susirinkus laužyti duonos, Paulius mokė juos ir, kadangi žadėjo rytojaus dieną iškeliauti, tai užtęsė savo kalbą iki vidurnakčio.

¹ “Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. ² Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos. ³ Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus. ⁴ Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir aliejaus. ⁵ Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo. ⁶ Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!’ ⁷ Tada visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. ⁸ Kvailosios prašė protingųjų: ‘Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!’ ⁹ Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas pardavėjus ir nusipirkite’. ¹⁰ Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. ¹¹ Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk mums!’ ¹² O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ ¹³ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis”. ¹⁴ “Bus taip, kaip atsitiko žmogui, kuris, iškeliaudamas į tolimą šalį, pasišaukė savo tarnus ir patikėjo jiems savo turtą. ¹⁵ Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną­kiekvienam pagal jo gabumus­ir tuojau iškeliavo. ¹⁶ Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs ėmė su jais verstis ir pelnė kitus penkis. ¹⁷ Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. ¹⁸ O kuris gavo vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. ¹⁹ Praėjus nemaža laiko, tų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. ²⁰ Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’. ²¹ Jo šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ ²² Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’. ²³ Jo šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ ²⁴ Priėjęs tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu­žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei. ²⁵ Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, turėk, kas tavo’. ²⁶ Jo šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau. ²⁷ Taigi privalėjai duoti mano pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis. ²⁸ Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. ²⁹ Nes kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. ³⁰ Šitą niekam tikusį tarną išmeskite laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’ ”. ³¹ “Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste. ³² Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. ³³ Avis Jis pastatys dešinėje, o ožius­kairėje. ³⁴ Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! ³⁵ Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, ³⁶ buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’. ³⁷ Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme? ³⁸ Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme? ³⁹ Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ ⁴⁰ Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’. ⁴¹ Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams! ⁴² Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, ⁴³ buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte’. ⁴⁴ Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?’ ⁴⁵ Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte’. ⁴⁶ Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą”.

²⁵ Apie vidurnaktį Paulius ir Silas meldėsi ir giedojo Dievui himnus. Kiti kaliniai jų klausėsi.