Bible verses about "etiquette" | Lithuanian

¹ “Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. ² Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta. ³ Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje? ⁴ Arba kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, kai tavo akyje rąstas?! ⁵ Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies”. ⁶ “Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų”. ⁷ “Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. ⁸ Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. ⁹ Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! ¹⁰ Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi duotų jam gyvatę? ¹¹ Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo. ¹² Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai”. ¹³ “Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. ¹⁴ O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa”. ¹⁵ “Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. ¹⁶ Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! ¹⁷ Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o blogas medis­blogus. ¹⁸ Geras medis negali duoti blogų vaisių, o blogas­gerų. ¹⁹ Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį. ²⁰ Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių”. ²¹ “Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje. ²² Daugelis man sakys aną dieną: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’ ²³ Tada Aš jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!’ ²⁴ Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. ²⁵ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. ²⁶ Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. ²⁷ Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus”. ²⁸ Kai Jėzus baigė šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu, ²⁹ nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.

¹ Tuomet prie Jėzaus priėjo Rašto žinovų ir fariziejų iš Jeruzalės ir klausė: ² “Kodėl Tavo mokiniai laužo prosenių tradiciją? Jie, prieš valgydami duoną, nesiplauna rankų”. ³ Jis, atsakydamas jiems, tarė: “O kodėl ir jūs laužote Dievo įsakymą savo tradicija?! ⁴ Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’ ⁵ O jūs sakote: ‘Kiekvienas, kas pasakys tėvui ar motinai:­Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie dovana Dievui­ ⁶ tas gali negerbti tėvo ir motinos’. Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį. ⁷ Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: ⁸ ‘Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo manęs. ⁹ Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’ ”. ¹⁰ Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: “Klausykite ir supraskite! ¹¹ Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų”. ¹² Tada priėję Jo mokiniai pranešė: “Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?” ¹³ Jis atsakė: “Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. ¹⁴ Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris”. ¹⁵ Tuomet Petras paprašė Jo: “Išaiškink mums tą palyginimą”. ¹⁶ Jėzus atsakė: “Ar ir jūs dar nesuprantate?! ¹⁷ Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? ¹⁸ O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. ¹⁹ Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai. ²⁰ Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia”. ²¹ Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. ²² Ir štai iš ano krašto atėjo moteris kanaanietė ir šaukė Jam: “Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!” ²³ Bet Jėzus neatsakė nė žodžio. Tada priėjo mokiniai ir ėmė Jį maldauti: “Paleisk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!” ²⁴ Bet Jis atsakė: “Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis”. ²⁵ Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: “Viešpatie, padėk man!” ²⁶ Jis atsakė: “Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams”. ²⁷ O ji atsiliepė: “Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo jų šeimininko stalo”. ²⁸ Tada Jėzus jai tarė: “O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu nori”. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. ²⁹ Iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. ³⁰ Prie Jo susirinko didžiulės minios, kurios atsigabeno su savimi luošų, aklų, nebylių, raišų ir daugelį kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o Jis pagydė juos. ³¹ Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius išgijusius, raišius vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir jie šlovino Izraelio Dievą. ³² Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė: “Gaila man minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nepaleisiu jų alkanų, kad nenusilptų kelyje”. ³³ Mokiniai Jam atsakė: “Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti tokią didelę minią?” ³⁴ Jėzus paklausė jų: “Kiek turite duonos?” Jie atsakė: “Septynis kepalus ir kelias žuveles”. ³⁵ Jėzus liepė žmonėms susėsti ant žemės. ³⁶ Tada paėmė septynis duonos kepalus ir žuvis, padėkojo, sulaužė ir davė savo mokiniams, o mokiniai miniai. ³⁷ Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko septynias pilnas pintines likusių trupinių. ³⁸ O valgytojų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų. ³⁹ Paleidęs minią, Jis sėdo į valtį ir nuplaukė į Magadano sritį.

²³ Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!

³⁷ Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.

²³ Bet ateina valanda,­jau dabar ji yra,­kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško. ²⁴ Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje”.

¹⁶ Jūsų gėris tegul nebūna akstinas piktžodžiauti.

¹ Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones, ² už karalius bei visus valdininkus, kad tyliai ir ramiai gyventume visokeriopai dievotą ir kilnų gyvenimą. ³ Tai gera ir priimtina akyse Dievo, mūsų Gelbėtojo, ⁴ kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą. ⁵ Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas­ žmogus Kristus Jėzus, ⁶ kuris atidavė save kaip išpirką už visus, kad būtų paliudytas reikiamu metu. ⁷ Tam aš esu paskirtas pamokslininkas ir apaštalas,­sakau tiesą Kristuje, nemeluoju,­tikėjimo ir tiesos mokytojas pagonims. ⁸ Taigi trokštu, kad vyrai melstųsi visur, keldami aukštyn šventas rankas, be pykčio ir abejonių. ⁹ Taip pat, kad moterys puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, ¹⁰ bet,­kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu,­ gerais darbais. ¹¹ Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu. ¹² Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui,­ji tesilaiko tyliai. ¹³ Juk pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui­Ieva. ¹⁴ Ir ne Adomas buvo apgautas, o moteris buvo apgauta ir nusidėjo. ¹⁵ Bet ji bus išgelbėta, gimdydama vaikus,­jeigu jie išlaikys tikėjimą, meilę, šventumą ir susilaikymą.

¹ Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės. ² Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius, ³ kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą; ⁴ kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo. ⁵ Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų, ⁶ kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles. ⁷ Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus. ⁸ Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų. ⁹ Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui. ¹⁰ Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems. ¹¹ Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui. ¹² Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą. ¹³ Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus. ¹⁴ Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”. ¹⁵ Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako. ¹⁶ Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti. ¹⁷ Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant. ¹⁸ Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei. ¹⁹ Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę. ²⁰ Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje. ²¹ Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius: ²² “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo? ²³ Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius. ²⁴ Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio, ²⁵ jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų, ²⁶ tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė, ²⁷ kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas. ²⁸ Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras. ²⁹ Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės. ³⁰ Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą. ³¹ Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais. ³² Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas. ³³ Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.

³² Atsistokite prieš žilą galvą, gerbkite senus žmones, bijokite savo Dievo. Aš esu Viešpats.

¹² Todėl, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme.

⁵ Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!

⁴⁰ Tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai.

⁵ Elkitės protingai su pašaliniais, išnaudodami laiką. ⁶ Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad sugebėtumėte kiekvienam atsakyti.