Bible verses about "destruction" | Lithuanian

¹ Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės. ² Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius, ³ kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą; ⁴ kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo. ⁵ Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų, ⁶ kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles. ⁷ Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus. ⁸ Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų. ⁹ Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui. ¹⁰ Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems. ¹¹ Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui. ¹² Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą. ¹³ Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus. ¹⁴ Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”. ¹⁵ Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako. ¹⁶ Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti. ¹⁷ Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant. ¹⁸ Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei. ¹⁹ Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę. ²⁰ Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje. ²¹ Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius: ²² “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo? ²³ Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius. ²⁴ Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio, ²⁵ jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų, ²⁶ tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė, ²⁷ kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas. ²⁸ Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras. ²⁹ Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės. ³⁰ Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą. ³¹ Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais. ³² Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas. ³³ Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.

¹⁰ Teisusis džiaugsis, matydamas atpildą, nedorėlio krauju plausis sau kojas.

² Debesys ir tamsa Jį supa; teisumas ir teisingumas yra Jo sosto pagrindas. ³ Jo priekyje liepsnoja ugnis ir sudegina aplinkui Jo priešus. ⁴ Žaibai nušviečia pasaulį. Tai matydama, žemė drebėjo. ⁵ Kalnai sutirpo kaip vaškas prieš Viešpatį­visos žemės Valdovą. ⁶ Dangūs skelbia Jo teisumą ir visos tautos mato Jo šlovę. ⁷ Bus sugėdinti tie, kurie tarnauja drožiniams, kurie stabais savo giriasi. Garbinkite Jį visi dievai!

¹⁹ Jų galas­pražūtis, jų dievas­ pilvas ir jų garbė—gėda. Jie temąsto apie žemiškus dalykus.

⁹ Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje.

¹⁶ Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

²⁸ Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.

¹³ “Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. ¹⁴ O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa”.