Psalms 38:12 Cross References - Lithuanian

¹² Kurie kėsinasi į mano gyvybę, paspendė žabangus; kurie siekia man pakenkti, grasina man sunaikinimu, visą dieną rengia klastas.

⁷ Šimis keikdamas sakė: “Išeik, išeik, tu kraugery, Belialo žmogau. ⁸ Viešpats atmokėjo tau už visą Sauliaus namų kraują, kurio vietoje tu pasidarei karaliumi. Viešpats atidavė karalystę tavo sūnui Abšalomui. Dabar tu patekai nemalonėn, nes esi kraugerys”.

¹ Ahitofelis tarė Abšalomui: “Leisk man išsirinkti dvylika tūkstančių vyrų ir vytis Dovydą šią naktį. ² Aš jį užpulsiu, kol jis dar nuvargęs ir nuleidęs rankas, ir jį išgąsdinsiu. Visi jo vyrai pabėgs, o karalių nužudysiu. ³ Po to aš atvesiu visus žmones pas tave. Kai nebus to, kurio gyvybės ieškai, visa tauta gyvens ramybėje”.

⁹ tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.

⁴ Tebūna sugėdinti ir pažeminti, kurie kėsinasi į mano gyvybę. Tesitraukia atgal suglumę, kurie nori man pakenkti.

²⁰ Jie nekalba apie taiką. Jie kuria klastingus planus prieš krašto taikiuosius.

³ Svetimieji sukilo prieš mane, prispaudėjai ieško mano sielos; jie nepaiso Dievo.

³ Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas! ⁴ Jie planuoja nustumti jį nuo aukštumos. Jie gėrisi melu: liežuviais jie laimina, o viduje keikia.

² Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo. ³ Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę, ⁴ kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo. ⁵ Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: “Kas tai matys?”

¹¹⁰ Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.

⁵ Išdidieji pinkles man spendžia, tiesia tinklus, kilpas stato pakelėse.

⁹ Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos.

¹⁹ Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas. ²⁰ Jie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti. ²¹ Taigi jie klausė Jį: “Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa. ²² Ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?”