Joshua 24:6 Cross References - Lithuanian

⁶ Aš išvedžiau jūsų tėvus iš Egipto. Jie atėjo prie jūros. Egiptiečiai vijosi jūsų tėvus su kovos vežimais ir raiteliais iki Raudonosios jūros.

³⁷ Apie šeši šimtai tūkstančių vyrų iš Izraelio sūnų, neskaičiuojant vaikų, išėjo iš Ramzio į Sukotą.

⁵¹ Tą dieną Viešpats išvedė izraelitų pulkus iš Egipto šalies.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei: ² “Sakyk izraelitams, kad jie apsistotų ties Pi Hahirotu, tarp Migdolo ir jūros. Priešais Baal Cefoną pasistatykite stovyklą prie jūros. ³ Tada faraonas sakys apie jus: ‘Jie pasiklydo krašte, dykumos juos sulaiko!’ ⁴ Aš užkietinsiu faraono širdį, ir jis jus vysis, kad būčiau pašlovintas per faraoną ir visą jo kariuomenę ir egiptiečiai žinotų, jog Aš esu Viešpats”. Jie taip ir padarė. ⁵ Egipto karaliui pranešė, kad tauta pabėgo. Tada faraono ir jo tarnų širdys atsisuko prieš šitą tautą ir jie kalbėjo: “Ką padarėme, išleisdami Izraelį, kad mums nebetarnautų?” ⁶ Jis paruošė savo vežimą ir pasiėmė savo žmones su savimi. ⁷ Jis pasiėmė šešis šimtus rinktinių kovos vežimų ir paskyrė viršininkus jiems. ⁸ Viešpats užkietino faraono, Egipto karaliaus, širdį, ir jis persekiojo Izraelio vaikus. Bet Izraelio vaikus išvedė galinga ranka. ⁹ Faraono žirgai, vežimai, raiteliai ir visa jo kariuomenė pasivijo juos, apsistojusius prie jūros, ties Pi Hahirotu, priešais Baal Cefoną. ¹⁰ Kai faraonas priartėjo, Izraelio vaikai pakėlė akis ir pamatė atžygiuojančius iš paskos egiptiečius. Jie labai išsigando ir šaukėsi Viešpaties. ¹¹ Jie sakė Mozei: “Nejaugi Egipte nebuvo kapų, kad mus išvedei mirti dykumoje? Ką mums padarei, išvesdamas iš Egipto? ¹² Argi mes tau nesakėme, būdami Egipte: ‘Palik mus tarnauti egiptiečiams’. Mums juk būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje”. ¹³ Mozė atsakė: “Nebijokite, stovėkite ramiai ir stebėkite Viešpaties išgelbėjimą, kurį Jis šiandien įvykdys. Egiptiečių, kuriuos šiandien matote, niekados daugiau nebematysite. ¹⁴ Viešpats kariaus už jus, o jūs būkite ramūs!” ¹⁵ Viešpats tarė Mozei: “Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn.

¹¹ Tu perskyrei jūrą prieš juos, ir izraelitai perėjo sausuma per jūrą, o jų persekiotojus atidavei gelmėms kaip akmenį šėlstančioms bangoms.

¹⁵ Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus. ¹⁶ Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo. ¹⁷ Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės. ¹⁸ Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė. ¹⁹ Tavo kelias ėjo per jūrą, takas­ per plačius vandenis, kur praėjai­ neliko žymės. ²⁰ Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.

¹³ Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

¹³ Kuris perskyrė Raudonąją jūrą, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁴ Ir pervedė per ją Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas. ¹⁵ Faraoną ir jo kariuomenę Raudonojoje jūroje pražudė, nes Jo gailestingumas amžinas.

¹² Kas savo galinga dešine vedė Mozę, perskyrė vandenį pirma jų ir įsigijo amžiną vardą? ¹³ Kas vedė juos per gelmes lyg žirgą dykumoje, kad jie nesukluptų?

⁴ Aš juk išvedžiau tave iš Egipto šalies, iš jos vergijos išpirkau tave; pasiunčiau Mozę, Aaroną ir Mirjamą išlaisvinti tave.

³⁶ Jis išvedė juos, darydamas stebuklus ir ženklus Egipto žemėje, prie Raudonosios jūros ir per keturiasdešimt metų dykumoje.

²⁹ Tikėjimu jie perėjo per Raudonąją jūrą tartum per sausumą, o tai daryti mėginantys egiptiečiai prigėrė.