Job 30:1 Cross References - Lithuanian

¹ “Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.

²³ Iš Jericho jis ėjo į Betelį. Jam einant keliu, maži vaikai, išėję iš miesto, tyčiojosi iš jo ir šaukė: “Eik aukštyn, pliki! Eik aukštyn, pliki!”

⁴ Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.

¹³ Jis patraukė mano brolius nuo manęs ir pažįstami šalinasi manęs. ¹⁴ Mano artimieji paliko mane, mano draugai mane užmiršo. ¹⁵ Tie, kurie gyvena mano namuose, net mano tarnaitės, laiko mane svetimu, nepažįstamas tapau jų akyse. ¹⁶ Aš šaukiu savo tarną, bet jis neatsiliepia, aš turiu jį maldauti savo burna. ¹⁷ Mano kvapas bjaurus mano žmonai ir mano kūno vaikai atmetė mane. ¹⁸ Maži vaikai niekina mane. Kai noriu atsikelti, jie šaiposi iš manęs. ¹⁹ Manimi bjaurisi mano artimiausi draugai; tie, kuriuos mylėjau, tapo mano priešais.

⁸ jaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo, ⁹ kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas. ¹⁰ Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio.

¹⁵ Bet kai aš susvyravau, jie džiaugėsi ir susibūrė prieš mane; puolėjai susibūrė prieš mane man nežinant ir drasko mane be paliovos. ¹⁶ Veidmainiškai tyčiojasi iš manęs, griežia dantimis prieš mane.

¹² Tie, kurie sėdi vartuose, kalba prieš mane ir geriantys vyną dainuoja apie mane.

⁵ Žmonės skriaus vienas kitą, net savo artimą. Vaikai bus pasipūtę prieš vyresniuosius, niekam tikę prieš kilminguosius.

⁶⁵ Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: “Pranašauk!” O tarnai daužė Jį per veidą.

¹⁷ Jie apvilko Jį purpuriniu apsiaustu, nupynę uždėjo Jam erškėčių vainiką ¹⁸ ir pradėjo Jį sveikinti: “Sveikas, žydų karaliau!” ¹⁹ Jie daužė Jam per galvą nendrine lazda, spjaudė ir priklaupdami garbino Jį. ²⁰ Pasityčioję nuvilko Jam purpurinį apsiaustą, apvilko Jo paties drabužiais ir išvedė nukryžiuoti.

¹⁴ pasakė jiems: “Jūs atvedėte man šitą žmogų, kaltindami Jį tautos kurstymu. Bet aš, Jį apklausęs jūsų akivaizdoje, neradau nė vienos Jam primetamos kaltės;

¹⁸ Tada jie visi kartu ėmė šaukti: “Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!”

³⁵ Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Vyresnieji kartu su kitais šaipydamiesi kalbėjo: “Kitus išgelbėdavo­tegul pats išsigelbsti, jei Jis­ Kristus, Dievo išrinktasis!”

³⁹ Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių piktžodžiavo Jam: “Jei Tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!”

⁵ Bet neįtikėję žydai, apimti pavydo, surinko iš gatvės piktų žmonių, sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Jie užpuolė Jasono namus ir ėmė ten ieškoti Pauliaus ir Silo, norėdami išvesti juos prieš minią.

¹² Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: “Kretiečiai visada melagiai, pikti žvėrys, tingūs pilvai”.