Job 24:15 Cross References - Lithuanian

¹⁵ Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą.

¹⁴ Ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu ir atsisėdo prie Enaimo vartų, kurie yra pakelėje į Timną. Ji žinojo, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo jam duota į žmonas. ¹⁵ Judas ją palaikė paleistuve, nes ji buvo uždengusi savo veidą.

¹⁴ Nesvetimauk.

⁴ Dovydas pasiuntė savo tarnus ją atvesti. Ji atėjo pas jį, ir jis sugulė su ja, nes ji buvo apsivaliusi nuo savo nešvarumo. Ir ji sugrįžo į savo namus. ⁵ Moteris pastojo ir pasiuntė pas Dovydą pranešti: “Aš esu nėščia”. ⁶ Dovydas pasiuntė pasakyti Joabui, kad atsiųstų jam hetitą Ūriją. Joabas pasiuntė Ūriją pas Dovydą. ⁷ Kai Ūrija atėjo pas Dovydą, jis teiravosi, kaip sekasi Joabui, kariams ir kaip vyksta karas. ⁸ Po to Dovydas tarė Ūrijai: “Eik į savo namus ir nusiplauk kojas”. Ūrijai išėjus iš karaliaus namų, jam iš paskos nunešė karališkų valgių. ⁹ Bet Ūrija nėjo namo ir atsigulė karaliaus namų prieangyje su visais savo valdovo tarnais. ¹⁰ Kai Dovydui pranešė, kad Ūrija nėjo namo, Dovydas paklausė Ūrijos: “Tu atėjai iš kelionės. Kodėl neini į savo namus?” ¹¹ Ūrija atsakė Dovydui: “Skrynia, Izraelis ir Judas gyvena palapinėse, o mano valdovas Joabas ir mano valdovo tarnai apsistoję atvirame lauke. Kaip aš galiu eiti į savo namus valgyti, gerti ir miegoti su savo žmona? Kaip tu gyvas ir gyva tavo siela, aš to nedarysiu!” ¹² Dovydas tarė: “Pasilik dar šiandien čia, o rytoj aš tave išleisiu”. Ūrija pasiliko Jeruzalėje dar vieną dieną iki rytojaus. ¹³ Dovydas pasikvietė jį, jis valgė ir gėrė su Dovydu, ir Dovydas jį nugirdė. Vakare Ūrija išėjo miegoti kartu su savo valdovo tarnais, tačiau į savo namus nėjo.

¹² Tu tai darei slaptai, bet Aš darysiu visam Izraeliui matant, saulės šviesoje’ ”.

¹³ Tu sakai: ‘Ką Dievas žino? Ar Jis gali teisti pro tamsius debesis? ¹⁴ Tamsūs debesys dengia Jį, Jis nieko nemato vaikščiodamas dangaus skliautu’.

¹¹ Jis tarė savo širdyje: “Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys”.

¹⁸ Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.

¹¹ Jie sako: “Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?”

⁷ Jie sako: “Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi”.

³² Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo. ³³ Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta; ³⁴ nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną. ³⁵ Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.

⁹ Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį, ¹⁰ jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

¹² Jis klausė: “Žmogaus sūnau, ar matai, ką Izraelio vyresnieji tamsoje daro prie stabų piešinių? Jie sako: ‘Viešpats paliko kraštą, Jis nemato mūsų’ ”.

⁹ Jis atsakė: “Izraelio ir Judo nusikaltimas yra labai didelis; kraštas ir miestas pilnas nekalto kraujo ir pasileidimo. Jie sako: ‘Viešpats paliko žemę ir nemato mūsų’.