Job 1:1 Cross References - Lithuanian

¹ Uco krašte gyveno vyras, vardu Jobas. Jis buvo tobulas ir teisus vyras, bijojo Dievo ir vengė pikto.

⁹ Tokia yra Nojaus giminės istorija. Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu.

²³ Aramo sūnūs: Ucas, Hulas, Geteras ir Mašas.

¹ Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

¹² “Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus”.

²⁰ Po šių įvykių Abraomui buvo pranešta: “Milka pagimdė sūnų tavo broliui Nahorui: ²¹ pirmagimį Ucą ir Būzą, jo brolį, ir Kemuelį, Aramo tėvą,

²⁸ Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.

²¹ Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,

³ “Viešpatie, atsimink, kad aš vaikščiojau prieš Tave teisingai ir tobula širdimi ir dariau gera Tavo akyse”. Ir Ezekijas graudžiai verkė.

¹⁷ Semo sūnūs: Elamas, Asūras, Arfaksadas, Aramas, Ludas, Ucas, Hulas, Geteras ir Mešechas.

⁴² Ecerio sūnūs: Bilhanas, Zavanas ir Akanas. Dišano sūnūs: Ucas ir Aranas.

²⁰ Taip darė Ezekijas visame Jude. Jis darė tai, kas teisinga, gera ir tinkama Viešpačiui, jo Dievui. ²¹ Kiekvieną darbą, kurį jis darė Dievo namų reikalams, vykdydamas įsakymus ar įstatymus, ieškodamas savo Dievo, jis darė iš visos savo širdies, ir jam sekėsi.

⁸ Viešpats vėl klausė šėtoną: “Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra nė vieno jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto”.

³ Viešpats klausė šėtoną: “Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk žemėje nėra jam lygaus. Jis yra tobulas ir teisus, bijo Dievo ir vengia pikto. Jis ir toliau lieka man ištikimas, nors tu mane sukurstei prieš jį, kad be priežasties jam kenkčiau”.

¹¹ Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau. ¹² Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą.

²⁸ Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.

¹ “Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę. ² Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio? ³ Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui? ⁴ Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius. ⁵ Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę? ⁶ Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą. ⁷ Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios, ⁸ tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis. ⁹ Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų, ¹⁰ tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos. ¹¹ Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo; ¹² tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes. ¹³ Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi, ¹⁴ tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane? ¹⁵ Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose? ¹⁶ Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo? ¹⁷ Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui? ¹⁸ Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms. ¹⁹ Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti? ²⁰ Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis? ²¹ Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius, ²² tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta. ²³ Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti. ²⁴ Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’? ²⁵ Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais? ²⁶ Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį, ²⁷ mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką? ²⁸ Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse. ²⁹ Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme? ³⁰ Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai. ³¹ Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’ ³² Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris. ³³ Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių; ³⁴ nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau. ³⁵ O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą. ³⁶ Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos. ³⁷ Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau. ³⁸ Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi, ³⁹ jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą, ⁴⁰ tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje­piktžolės”. Taip Jobas baigė savo kalbą.

¹³ Viešpaties baimė­nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.

⁶ Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto.

²⁰ ir visus ten gyvenančius svetimtaučius; visus Uco šalies ir filistinų šalies karalius, Aškeloną, Gazą, Ekroną ir Ašdodo likutį;

²¹ Edomo dukra, gyvenanti Uco krašte, džiaukis ir būk linksma! Ir tave pasieks keršto taurė, tu taip pat būsi nugirdyta ir apsinuoginsi.

¹⁴ Jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų tarp jų, tai jie savo teisumu išgelbėtų tik savo gyvybes,­sako Viešpats Dievas.­

²⁰ ir jame būtų Nojus, Danielius ir Jobas, kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­jie savo teisumu neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik savo gyvybes.

⁶ Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.

¹¹ Štai mes laikome palaimintais ištvėrusius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.

¹¹ Tegu jis nusigręžia nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją.