Job 19:10 Cross References - Lithuanian

¹⁰ Iš visų pusių Jo naikinamas krintu, mano viltis lyg nukirstas medis.

¹³ Tą dieną Jobo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose. ¹⁴ Pasiuntinys, atėjęs pas Jobą, pranešė: “Jaučiai arė ir asilai ganėsi šalia jų. ¹⁵ Šebiečiai užpuolė ir juos pagrobė, o tarnus užmušė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau tai praneščiau”. ¹⁶ Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Dievo ugnis krito iš dangaus ir sudegino avis ir tarnus, ir juos prarijo; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”. ¹⁷ Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Chaldėjai, pasiskirstę trimis grupėmis, puolė kupranugarius ir juos pagrobė, o tarnus nužudė kardu; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”. ¹⁸ Jam tebekalbant, atėjo kitas ir pranešė: “Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose. ¹⁹ Pakilęs smarkus vėjas iš dykumos sugriovė namą ir užmušė visus jaunuolius; tik aš vienas ištrūkau, kad tau praneščiau”.

⁷ Šėtonas pasišalino iš Viešpaties akivaizdos ir ištiko Jobą skaudžiomis votimis nuo kojų padų iki viršugalvio.

¹¹ Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?

⁶ Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.

¹³ Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus. ¹⁴ Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis. ¹⁵ Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys. ¹⁶ Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode. ¹⁷ Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje. ¹⁸ Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.

¹⁴ Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.

¹¹ Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.

¹⁵ Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?

²⁰ Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis,

³⁵ Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą. ³⁶ Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.

¹³ Viešpatie, Tavęs aš šaukiuosi, mano malda kas rytą kyla į Tave. ¹⁴ Viešpatie, kodėl atstumi mane, slepi nuo manęs savo veidą? ¹⁵ Nuskurdęs ir pasiruošęs mirti esu nuo pat jaunystės, kenčiu Tavo siaubus, nežinau, ką daryti. ¹⁶ Tavo rūstybės įkarštis krinta ant manęs, naikina mane Tavo siaubai. ¹⁷ Jie visą laiką supa mane kaip vandenys ir skandina. ¹⁸ Tu atitolinai nuo manęs mielą bičiulį, mano pažįstami pamiršo mane.

¹¹ Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.

⁵ Viešpats tapo priešu: prarijo Izraelį, prarijo jo rūmus, pavertė griuvėsiais tvirtoves ir padaugino Judo dukrai vargų ir kančių. ⁶ Savo palapinę Jis sugriovė kaip sodo pastogę, susirinkimų vietą sunaikino. Viešpats pašalino Sione švenčių ir sabatų iškilmes, paniekino savo įtūžyje karalius bei kunigus.

⁸ Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; ⁹ persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę.