Esther 7:9 Cross References - Lithuanian

⁹ Karaliaus eunuchas Harbona tarė: “Hamano kieme yra pastatytos penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės pakarti Mordechajui, kuris išgelbėjo karaliaus gyvybę”. Karalius įsakė: “Pakarkite jose Hamaną”.

⁵¹ todėl pribėgo prie filistino, ištraukė iš makšties jo kardą ir nukirto jam galvą. Filistinai, pamatę, kad jų galiūnas negyvas, pasileido bėgti.

³² Jis pažvelgė aukštyn į langą ir sakė: “Kas už mane? Kas?” Du ar trys eunuchai pažiūrėjo žemyn.

¹⁰ Septintą dieną karalius buvo linksmas nuo vyno. Jis įsakė Mehumanui, Biztai, Harbonai, Bigtai, Abagtai, Zetarui ir Karkasui­septyniems eunuchams, kurie tarnavo karaliaus Ahasvero akivaizdoje,

²¹ Mordechajui sėdint prie karaliaus vartų, du karaliaus eunuchai, Bigtanas ir Terešas, durų sargai, supyko ant karaliaus ir tarėsi jį nužudyti. ²² Mordechajas, tai išgirdęs, pranešė karalienei Esterai, o Estera­karaliui Mordechajo vardu. ²³ Buvo ištirta ir nustatyta, kad tai tiesa. Abu vyrus pakorė, o įvykį įrašė į karaliaus metraščių knygą.

¹⁴ Jo žmona ir draugai jam patarė: “Įsakyk pastatyti penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuves ir rytoj kalbėk su karaliumi, kad Mordechajas būtų pakartas. Po to eik linksmas į vaišes kartu su karaliumi”. Patarimas patiko Hamanui, ir kartuvės buvo pastatytos.

² Rado parašyta, kaip Mordechajas pranešė apie eunuchų Bigtano ir Terešo, ėjusių sargybą prie vartų, sąmokslą nužudyti karalių Ahasverą.

¹⁴ Jiems dar tebekalbant, atėjo karaliaus eunuchai ir skubėjo nuvesti Hamaną į Esteros paruoštas vaišes.

²⁵ Kai Estera atėjo pas karalių, jis įsakė raštu, kad Hamano piktas sumanymas kristų ant jo paties galvos­jis ir jo sūnūs buvo pakarti.

²⁰ Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį. ²¹ Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos, ²² svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo. ²³ Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.

¹⁵ Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė. ¹⁶ Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio.

¹⁵ Į savo išraustą duobę pagonys įkrinta, jų koja įkliūna į spąstus, pačių pastatytus. ¹⁶ Viešpats apsireiškia, teismą surengia. Nedorėlis įsipainioja į savo rankų darbą.

⁸ Tegul jie netikėtai žūva, tegul jie patys įkliūva į paspęstas pinkles, teįkrinta į pražūtį.

³⁵ Mačiau nedorėlį džiūgaujantį ir išsiplėtusį kaip šakotą kedrą. ³⁶ Pro šalį ėjau, ir jo nebuvo, ieškojau jo, bet neradau.

¹⁹ Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.

¹⁰ Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu.

⁵ Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių. ⁶ Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.

⁷ Visi karalystės vietininkai, valdovai, kunigaikščiai, patarėjai ir valdytojai susitarė prašyti karaliaus išleisti nutarimą ir jį patvirtinti, kad kiekvienas, kuris per trisdešimt dienų prašys ko nors iš bet kokio dievo ar žmogaus, o ne iš tavęs, karaliau, būtų įmestas į liūtų duobę!

²⁴ Karalius įsakė atvesti anuos vyrus, kurie įskundė Danielių, ir įmesti į liūtų duobę juos, jų vaikus ir žmonas. Dar nepasiekę duobės dugno, jie buvo liūtų pačiupti ir jų kaulai buvo sutriuškinti.