Daniel 6:6 Cross References - Lithuanian

⁶ Valdovai ir vietininkai, susirinkę pas karalių, tarė: “Karaliau Darijau, gyvuok per amžius!

³ ir tariau karaliui: “Tegyvuoja karalius amžinai! Kaip man neliūdėti, kai miestas, kuriame yra mano tėvų kapai, apleistas ir jo vartai ugnies sunaikinti?”

⁶ Jie susirenka, tyko, seka mano pėdomis, kėsinasi į mano gyvybę.

³ Ar ilgai pulsite žmogų? Pražūsite visi kaip palinkusi siena, kaip griūvantis bokštas!

² Paslėpk mane nuo piktadarių sąmokslo, nuo nedorėlių sukilimo. ³ Jie galanda savo liežuvį kaip kardą, taiko užnuodytą žodį kaip strėlę, ⁴ kad iš pasalų galėtų šauti į nekaltąjį. Jie šauna netikėtai ir nebijo. ⁵ Jie drąsina save, darydami pikta, slaptai spendžia pinkles, mąstydami: “Kas tai matys?” ⁶ Jie sumano nedorybes, viską gerai apmąstydami, jų vidus ir širdis­paslaptinga gilybė.

⁴ Chaldėjai atsakė karaliui: “Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime”.

⁹ Jie sakė karaliui Nebukadnecarui: “Karaliau, gyvuok amžinai!

¹⁰ Išgirdusi karaliaus ir didžiūnų žodžius, karalienė įėjo į puotos salę, ir tarė: “Karaliau, gyvuok per amžius! Teneapima tavęs neramios mintys ir tavo veidas tenepasikeičia!

¹¹ Tada šitie vyrai susirinko ir rado Danielių, besimeldžiantį ir beprašantį savo Dievą.

²¹ Danielius atsiliepė: “Karaliau, gyvuok per amžius!

²³ Jis klausė: “Ką bloga Jis padarė?” Bet jie dar garsiau šaukė: “Nukryžiuok Jį!” ²⁴ Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis tik didėja, paėmė vandens, nusiplovė rankas minios akivaizdoje ir tarė: “Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!” ²⁵ Visi žmonės šaukė: “Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!”

²³ Tačiau jie, garsiai šaukdami, nesiliovė reikalauti, kad Jis būtų nukryžiuotas, ir jų bei aukštųjų kunigų šauksmas paėmė viršų. ²⁴ Tuomet Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. ²⁵ Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.

²² Jie klausėsi jo iki šitų žodžių, o čia ėmė garsiai šaukti: “Nušluoti nuo žemės jį! Tokiam nevalia gyventi!” ²³ Jie klykė, mosavo drabužiais ir svaidė į orą smėlį.

² Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą: “Tavo rūpesčiu turėdami tikrą taiką ir didelę gerovę šitoje tautoje,