Lithuanian(i)
1 Viešpats karaliauja, tegu dreba tautos. Jis sėdi tarp cherubų, tedreba žemė.
2 Viešpats yra didis Sione. Jis yra aukščiau nei visos tautos.
3 Tegiria jie Tavo vardą, didį ir baisų; Jis yra šventas.
4 Karaliaus galybė myli tiesą. Tu įtvirtini teisingumą, teisumą ir teisybę Jokūbe įvykdai.
5 Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite priešais Jo sostą; Jis yra šventas.
6 Mozė ir Aaronas tarp Jo kunigų ir Samuelis tarp tų, kurie šaukiasi Jo vardo. Jie šaukėsi Viešpaties, ir Jis atsakė jiems.
7 Iš debesies stulpo kalbėjo Jis; jie laikėsi Jo nuostatų ir potvarkių, kuriuos Jis jiems davė.
8 O Viešpatie, mūsų Dieve, Tu atsakei jiems! Atlaidus Dievas buvai jiems, nors ir atlygindavai už jų nusikaltimus.
9 Aukštinkite Viešpatį, mūsų Dievą, garbinkite prie Jo švento kalno, nes Viešpats, mūsų Dievas, yra šventas!
100 1 Kelkite džiaugsmingą triukšmą Viešpačiui, visos šalys!
2 Tarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu, Jo akivaizdon ateikite giedodami.
3 Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys; mes esame Jo tauta ir Jo ganyklos avys.
4 Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą!
5 Geras yra Viešpats; Jo gailestingumas amžinas ir Jo tiesa pasilieka kartų kartoms.
101 1 Apie gailestingumą ir teisingumą giedosiu, skambinsiu Tau, Viešpatie.
2 Laikysiuos teisingo kelio. Kada Tu pas mane ateisi? Vaikščiosiu su tobula širdimi savo namuose.
3 Į tai, kas nedora, aš nežiūrėsiu. Aš nekenčiu neištikimųjų darbų; nieko bendro su jais neturėsiu.
4 Vengsiu iš tolo širdies nelabumo, pikto nenoriu pažinti.
5 Kas slaptai savo artimą šmeižia, tą nutildysiu. Kas žiūri iš aukšto ir turi išdidžią širdį, to neapkęsiu.
6 Mano akys žvelgia į krašto ištikimuosius, kad jie gyventų su manimi. Kas vaikščioja tobulu keliu, tas tarnaus man.
7 Klastingieji negyvens mano namuose. Melagiai nepasiliks mano akivaizdoje.
8 Anksti išnaikinsiu krašto nedorėlius, kad pašalinčiau piktadarius iš Viešpaties miesto.
102 1 Viešpatie, išgirsk mano maldą, ir mano šauksmas tepasiekia Tave.
2 Neslėpk savo veido nuo manęs tą dieną, kai esu varge. Palenk į mane savo ausį, kai šaukiuosi, skubėk man atsakyti.
3 Mano dienos pranyksta kaip dūmai, mano kaulai kaip židinys dega.
4 Kaip pakirsta žolė mano širdis džiūsta; aš pamirštu valgyti.
5 Nuo skaudžių aimanų oda prilipo prie mano kaulų.
6 Esu panašus į dykumų pelikaną, į pelėdą griuvėsiuose.
7 Nemiegu ir esu vienišas kaip paukštis ant stogo.
8 Priešai mane užgaulioja, ir mano vardas jiems tapo keiksmažodžiu.
9 Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimą
10 dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn.
11 Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.
12 Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.
13 Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę.
14 Tavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių.
15 Tavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovėspasaulio karaliai.
16 Kai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje;
17 apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.
18 Tai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį.
19 Iš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,
20 kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius,
21 kad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje,
22 kai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui.
23 Jis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas.
24 Aš sakiau: “Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas.
25 Kadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas.
26 Jie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti.
27 Bet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs.
28 Tavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje”.
103 1 Laimink, mano siela, Viešpatį, ir visa, kas yra manyje, Jo šventą vardą.
2 Laimink, mano siela, Viešpatį ir neužmiršk visų Jo geradarysčių.
3 Jis atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.
4 Jis išperka tavo gyvybę iš pražūties ir savo malone bei gailestingumu tave vainikuoja.
5 Jis pasotina geru tavo burną, ir atsinaujina tavo jaunystė kaip erelio.
6 Viešpats vykdo teisybę ir teismą prispaustiesiems.
7 Jis savo kelius apreiškė Mozei, ir Izraelio vaikai matė Jo darbus.
8 Gailestingas ir maloningas yra Viešpats, lėtas pykti ir turtingas gailestingumo.
9 Ne visados Jis barasi ir ne amžinai rūstauja.
10 Jis nepasielgė su mumis pagal mūsų kaltes ir neatlygino mums pagal mūsų nuodėmes.
11 Kaip dangus yra aukštai virš žemės, taip didis yra Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo.
12 Kaip toli nuo rytų yra vakarai, taip Jis atitolino nuo mūsų nuodėmes.
13 Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo.
14 Jis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės.
15 Žmogaus dienos yra kaip žolė, kaip lauko gėlė jis pražysta.
16 Vos tik papūtė vėjas, jo nebėra, jo vieta jo nebepažįsta.
17 Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų,
18 kurie Jo sandoros laikosi, atsimena Jo įsakymus ir vykdo juos.
19 Viešpats danguje pastatė savo sostą, Jo karališka valdžia valdo viską.
20 Laiminkite Viešpatį jūs, angelai, galingi jėga, kurie vykdote Jo žodį, Jo balsą išgirdę.
21 Laimink Viešpatį, Jo kareivija, Jo tarnai, kurie vykdote Jo valią.
22 Laiminkite Viešpatį, visi kūriniai visoje Jo viešpatystėje. Laimink, mano siela, Viešpatį!
104 1 Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.
2 Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.
3 Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.
4 Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.
5 Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.
6 Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.
7 Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.
8 Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.
9 Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.
10 Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.
11 Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.
12 Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.
13 Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.
14 Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų
15 ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.
16 Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.
17 Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.
18 Aukšti kalnailaukinėms ožkoms, uolostriušiams prieglaudą teikia.
19 Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.
20 Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.
21 Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.
22 Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.
23 Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.
24 Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.
25 Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.
26 Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.
27 Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.
28 Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.
29 Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.
30 Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.
31 Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.
32 Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.
33 Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.
34 Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.
35 Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!
105 1 Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus.
2 Giedokite Jam, giedokite Jam psalmes. Garsinkite visus Jo stebuklus.
3 Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties.
4 Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido.
5 Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus.
6 Jūs, Jo tarno Abraomo palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo išrinktieji.
7 Jis yra Viešpats, mūsų Dievas; visoje žemėje galioja Jo sprendimai.
8 Jis per amžius atsimena savo sandorą, žodį, kurį Jis įsakė tūkstančiui kartų,
9 sandorą, kurią Jis padarė su Abraomu, ir priesaiką, duotą Izaokui.
10 Jis patvirtino ją Jokūbui įstatymu, Izraeliuiamžina sandora,
11 sakydamas: “Tau duosiu Kanaano šalį, tavo paveldėjimo dalį”,
12 kai jie buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje.
13 Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą.
14 Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius:
15 “Nelieskite mano pateptųjų ir mano pranašams nedarykite pikto”.
16 Jis žemei badą pašaukė, duonos ramstį sunaikino.
17 Jis pasiuntė pirma jų vyrą, Juozapą, vergijon parduotą.
18 Jie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi,
19 kol įvyko Jo žodis; Viešpaties žodis išmėgino jį.
20 Karalius paleisti jį liepė, tautos valdovas išlaisvino jį.
21 Savo namų viešpačiu jį paskyrė ir viso savo turto valdovu,
22 kad vadovautų šalies kunigaikščiams, išminties mokytų vyresniuosius.
23 Tuomet Izraelis Egiptan atvyko ir Jokūbas viešėjo Chamo krašte.
24 Čia Jis labai pagausino savo tautą ir padarė ją stipresnę už jų priešus.
25 Jis pažadino jų širdyse neapykantą savo tautai, ir jie ėmė su Jo tarnais elgtis klastingai.
26 Jis pasiuntė Mozę, savo tarną, ir Aaroną, kurį išsirinko.
27 Jie Chamo krašte padarė nuostabių ženklų ir stebuklų.
28 Jis siuntė tamsą ir aptemdė kraštą, ir jie nepasipriešino Jo žodžiui.
29 Jis pavertė jų vandenis krauju, jų žuvis išmarino.
30 Varlės jų žemę apniko, net karalių kambariuose jų buvo.
31 Jis tarė, ir visą jų kraštą užplūdo įvairios musės bei mašalai.
32 Vietoje lietaus Jis siuntė krušą ir liepsnojančią ugnį visame krašte.
33 Jis išmušė figmedžius ir vynmedžius, visame krašte medžius sunaikino.
34 Jam tarus, užplūdo begalės skėrių ir žiogų,
35 kurie visus augalus jų krašte ir laukų derlių surijo.
36 Jis pirmagimius visus krašte ištiko, jų pajėgumo pradžią.
37 Jis išvedė juos su sidabru ir auksu, jų giminėse nebuvo ligonių.
38 Džiaugėsi egiptiečiai, jiems iškeliavus, nes labai išgąsdinti buvo.
39 Jis dengė juos debesimi ir naktį apšvietė juos ugnimi.
40 Jiems paprašius, Jis putpelių jiems atsiuntė, maitino juos dangaus duona.
41 Jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys, jie tekėjo kaip upė per sausą žemę.
42 Jis atsiminė savo šventą pažadą Abraomui, savo tarnui,
43 ir išvedė savo tautą su džiaugsmu, savo išrinktuosius su linksmybėmis.
44 Pagonių žemes jiems išdalino, tautų turtai jiems atiteko,
45 kad Jo įsakymų laikytųsi, vykdytų Jo įstatymą. Girkite Viešpatį!
106 1 Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.
2 Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?
3 Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.
4 Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,
5 kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.
6 Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.
7 Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.
8 Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.
9 Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.
10 Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.
11 Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.
12 Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.
13 Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,
14 dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.
15 Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.
16 Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.
17 Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.
18 Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.
19 Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.
20 Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.
21 Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,
22 nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.
23 Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.
24 Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,
25 palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.
26 Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,
27 jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.
28 Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.
29 Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.
30 Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.
31 Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.
32 Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.
33 Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.
34 Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.
35 Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.
36 Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.
37 Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,
38 liejo nekaltą kraująsavo sūnų ir dukterų kraująaukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.
39 Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.
40 Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.
41 Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.
42 Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.
43 Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.
44 Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,
45 atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.
46 Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.
47 Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.
48 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: “Amen”. Girkite Viešpatį!
107 1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.
2 Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,
3 ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.
4 Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.
5 Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.
6 Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.
7 Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.
8 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
9 Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.
10 Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,
11 nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,
12 todėl Jis pažemino vargu jų širdis, krito, ir niekas jiems nepadėjo.
13 Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.
14 Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.
15 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
16 Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.
17 Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.
18 Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.
19 Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.
20 Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.
21 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
22 Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.
23 Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,
24 tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.
25 Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.
26 Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.
27 Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.
28 Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.
29 Jis nutildo audrą, nuramina bangas.
30 Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.
31 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
32 Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.
33 Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltiniussausa žeme,
34 derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.
35 Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemęvandens šaltiniais.
36 Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.
37 Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.
38 Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.
39 Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,
40 Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,
41 bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.
42 Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.
43 Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.
108 1 O Dieve, mano širdis pasiruošusi. Aš giedosiu ir girsiu savo šlovėje.
2 Pabuskite, psalteri ir arfa! Aš taip pat anksti atsikelsiu.
3 Girsiu Tave, Viešpatie, tarp tautų, giedosiu gyrių Tau tarp pagonių.
4 Tavo gailestingumas siekia aukščiau dangų, Tavo tiesaiki debesų.
5 Būk išaukštintas danguose ir Tavo šlovė tebūna visoje žemėje,
6 kad Tavo mylimieji būtų išlaisvinti; išgelbėk savo dešine ir išklausyk mane.
7 Dievas kalbėjo savo šventume: “Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.
8 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimasmano galvos šalmas, Judasmano skeptras.
9 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistijoje Aš džiaugsiuosi pergale”.
10 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?
11 Dieve, argi ne Tu mus atstūmei? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?
12 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.
13 Su Dievu būsime drąsūs, Jis sutryps mūsų priešus.
109 1 Netylėk, mano gyriaus Dieve.
2 Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.
3 Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.
4 Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.
5 Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.
6 Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.
7 Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.
8 Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.
9 Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmonanašle.
10 Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.
11 Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.
12 Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.
13 Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.
14 Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.
15 Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.
16 Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.
17 Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.
18 Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.
19 Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.
20 Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.
21 Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.
22 Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.
23 Nykstu kaip šešėlis, mane nešioja kaip vėjas skėrį.
24 Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.
25 Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.
26 Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.
27 Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.
28 Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.
29 Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.
30 Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.
31 Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo pasmerkėjų.
110 1 Viešpats tarė mano Viešpačiui: “Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis”.
2 Viešpats duos Tau iš Siono Tavo stiprybės skeptrą. Valdyk savo priešus!
3 Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks.
4 Viešpats prisiekė ir nesigailės: “Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka”.
5 Viešpats Tavo dešinėje sunaikins karalius savo rūstybės dieną.
6 Jis darys teismą tarp pagonių. Pripildys žemę lavonų, daugelyje šalių įvykdys sprendimą valdovams.
7 Jis kelyje gers iš upelio, todėl iškels savo galvą.
111 1 Girkite Viešpatį! Aš girsiu Viešpatį visa širdimi teisiųjų susirinkime.
2 Dideli yra Viešpaties darbai, tyrinėjami visų, kurie juos mėgsta.
3 Didingi ir šlovingi Jo darbai, Jo teisumas pasilieka per amžius.
4 Atsimintini yra Jo darbai. Maloningas ir užjaučiantis yra Viešpats.
5 Jis maitina tuos, kurie Jo bijo, per amžius prisimena savo sandorą.
6 Jis savo darbų galią tautai parodė, atidavė jiems pagonių nuosavybę.
7 Jo rankų darbaiteisingumas ir teismas, visi Jo įsakymai nepakeičiami.
8 Jie per amžius yra tvirti, paremti tiesa ir lygybe visiems.
9 Išpirkimą Jis savo tautai siuntė, amžiams paskelbė savo sandorą. Šventas ir gerbtinas yra Jo vardas.
10 Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!
112 1 Girkite Viešpatį! Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta.
2 Jo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta.
3 Jo namuose bus gerovė ir turtai, jo teisumas pasiliks per amžius.
4 Dorajam šviesa nušvinta tamsoje, jis yra maloningas, kupinas gailestingumo ir teisus.
5 Geras žmogus pasigaili ir skolina, jis teisingai savo reikalus tvarko.
6 Jis nesvyruos per amžius. Amžinai bus minimas teisiojo vardas.
7 Bloga žinia jo neišgąsdins; tvirta yra jo širdis, nes jis pasitiki Viešpačiu.
8 Įsitvirtinusi jo širdis, jis nebijos, kol pamatys sugėdintus savo priešus.
9 Jis beturčiams dovanas dosniai dalina. Jo teisumas pasilieka per amžius. Jo ragas iškils garbingai.
10 Nedorėlis tai matys ir graušis, dantimis grieš ir nyks. Nedorėlių troškimas pražus.
113 1 Girkite Viešpatį! Viešpaties tarnai, girkite Viešpaties vardą!
2 Palaimintas Viešpaties vardas dabar ir per amžius.
3 Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo tebūna giriamas Viešpaties vardas!
4 Viešpats yra virš visų tautų, Jo šlovė aukščiau nei dangus.
5 Kas yra kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris gyvena aukštybėse?
6 Jis pasilenkia žiūrėti į dangų ir žemę.
7 Jis kelia iš dulkių beturtį, iš purvo vargšą ištraukia,
8 sodina jį greta kunigaikščių, šalia savo tautos kunigaikščių.
9 Jis suteikia nevaisingajai namus, padarydamas ją laiminga vaikų motina. Girkite Viešpatį!
114 1 Kai Izraelis iš Egipto išėjo, Jokūbo namai pagonių tautą paliko,
2 Judas buvo Jo šventykla, IzraelisJo karalystė.
3 Pamatė jūra ir pabėgo, atgal pasitraukė Jordanas.
4 Kalnai šokinėjo kaip avys, kalvoskaip ėriukai.
5 Kas gi tau, jūra, ko pabėgai? Kodėl pasitraukei, Jordane?
6 Kalnai, ko šokinėjate kaip avys, kalvoskaip ėriukai?
7 Drebėk, žeme, Viešpaties akivaizdoje, Jokūbo Dievo akivaizdoje.
8 Jis pavertė uolą vandeniu, iš akmens šaltiniai ištryško!
115 1 Ne mums, Viešpatie, ne mums, tik Tavo vardui tebūna šlovė dėl Tavo gailestingumo ir tiesos.
2 Kodėl turėtų sakyti pagonys: “Kur yra jų Dievas?”
3 Mūsų Dievas danguje, Jis padarė visa, kas Jam patiko.
4 Jų stabai iš sidabro ir aukso, jiežmogaus rankų darbas.
5 Jie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato;
6 turi ausis, tačiau negirdi; turi nosį, bet nesuuodžia;
7 turi rankas, bet nepaliečia; turi kojas, bet nevaikšto. Jie nekalba savo gerkle.
8 Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro ir jais pasitiki.
9 Izraeli, pasitikėk Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.
10 Aarono namai, pasitikėkite Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.
11 Kurie bijote Viešpaties, pasitikėkite Viešpačiu! Jis jūsų pagalba ir skydas.
12 Viešpats mus atsimena; Jis palaimins mus. Jis palaimins Izraelį ir Aarono namus.
13 Jis palaimins visus, kurie Viešpaties bijo, mažus ir didelius.
14 Viešpats pagausins jus ir jūsų vaikus.
15 Jūs esate palaiminti Viešpaties, kuris sutvėrė dangų ir žemę.
16 Dangūs yra Viešpaties buveinė, o žemę Jis atidavė žmonėms.
17 Ne mirusieji giria Viešpatį, ne mirties karalijon nužengę.
18 Bet mes šloviname Viešpatį dabar ir per amžius. Girkite Viešpatį!
116 1 Myliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą.
2 Jis palenkė į mane savo ausį, todėl šauksiuosi Jo, kol gyvas būsiu.
3 Mirties skausmai apsupo mane, pragaro kančios apėmė mane; kenčiau vargą ir skausmus.
4 Viešpaties vardo šaukiausi: “Viešpatie, išlaisvink mano sielą!”
5 Maloningas yra Viešpats ir teisus, gailestingas mūsų Dievas.
6 Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo.
7 Nurimk, mano siela, nes Viešpats padarė tau gera!
8 Tu išlaisvinai nuo mirties mano sielą, nuo ašarųmano akis, nuo suklupimomano kojas.
9 Aš vaikščiosiu Viešpaties akivaizdoje gyvųjų šalyje.
10 Nors pasitikėjau, bet tariau: “Aš esu labai prislėgtas!”
11 Neapgalvojęs sakiau: “Visi žmonės melagiai”.
12 Kuo gi Viešpačiui atsilyginsiu už visas Jo geradarystes?
13 Aš paimsiu išgelbėjimo taurę, Viešpaties vardo šauksiuosi.
14 Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje.
15 Viešpaties akyse brangi yra šventųjų mirtis.
16 Viešpatie, aš esu Tavo tarnas, Tavo tarnas ir sūnus Tavo tarnaitės. Tu mano pančius sutraukei.
17 Tau padėkos auką aukosiu, šauksiuosi Viešpaties vardo.
18 Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje,
19 Viešpaties namų kiemuose, Jeruzalės mieste. Girkite Viešpatį!
117 1 Girkite Viešpatį, visos tautos. Girkite Jį, visi žmonės!
2 Jo gailestingumas mums begalinis, Viešpaties tiesa pasilieka per amžius. Girkite Viešpatį!
118 1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.
2 Tegul Izraelis sako: “Jo gailestingumas amžinas”.
3 Tegul Aarono namai sako: “Jo gailestingumas amžinas”.
4 Visi, kas Viešpaties bijo, tesako: “Jo gailestingumas amžinas”.
5 Sielvarte Viešpaties šaukiausi. Viešpats išklausė ir išlaisvino mane.
6 Viešpats yra už maneko man bijoti? Ką gali padaryti man žmogus?
7 Viešpats yra tarp tų, kurie man padeda, todėl aš matysiu sugėdintus savo priešus.
8 Geriau pasitikėti Viešpačiu, negu sudėti viltis į žmones.
9 Geriau pasitikėti Viešpačiu, negu sudėti viltis į kunigaikščius.
10 Visos tautos apgulė mane, bet Viešpaties vardu juos nugalėsiu.
11 Jie iš visų pusių apgulė mane, tačiau Viešpaties vardu juos nugalėsiu.
12 Apspito jie mane kaip bitės, jie sudegs kaip erškėtis ugnyje, nes Viešpaties vardu juos nugalėsiu.
13 Tu stūmei mane, kad parpulčiau, bet man padėjo Viešpats.
14 Mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats, Jismano išgelbėjimas.
15 Džiaugsmo ir išgelbėjimo šauksmas teisiųjų palapinėse. Viešpaties dešinė pergalę teikia.
16 Viešpaties dešinė aukštai pakelta, Viešpaties dešinė pergalę teikia.
17 Aš nemirsiu, bet gyvensiu ir skelbsiu Viešpaties darbus.
18 Nors Viešpats mane griežtai baudė, bet mirčiai neatidavė.
19 Atverkite man teisumo vartus! Įžengęs pro juos girsiu Viešpatį.
20 Tai Viešpaties vartai, pro kuriuos įeis teisieji.
21 Šlovinsiu Tave, nes išklausei mane ir tapai mano išgelbėjimu.
22 Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.
23 Tai Viešpats padarė, ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
24 Šitą dieną Viešpats padarė; džiūgaukime ir linksminkimės šiandien.
25 Viešpatie, gelbėk mane! Viešpatie, leisk man klestėti!
26 Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu. Mes laiminame jus iš Viešpaties namų.
27 Dievas yra Viešpats ir Jis mus apšvietė. Suriškite auką virvėmis ir eikite ligi aukuro.
28 Tu esi mano Dievas, aš šlovinsiu Tave; Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave.
29 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas!
119 1 Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.
2 Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,
3 nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.
4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.
5 O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!
6 Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.
7 Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.
8 Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.
9 Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.
10 Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.
11 Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.
12 Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.
13 Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.
14 Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.
15 Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.
16 Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.
17 Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.
18 Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.
19 Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20 Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.
21 Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.
22 Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.
23 Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.
24 Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.
25 Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26 Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.
27 Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.
28 Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.
29 Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.
30 Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.
31 Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.
32 Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.
33 Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.
34 Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.
35 Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.
36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,
37 nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.
38 Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.
39 Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.
40 Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.
41 Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.
42 Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
43 Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.
44 Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.
45 Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.
46 Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.
47 Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.
48 Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.
49 Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.
50 Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.
51 Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.
52 Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.
53 Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.
54 Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.
55 Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.
56 Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.
57 Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.
58 Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.
59 Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.
60 Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.
61 Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.
62 Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.
63 Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.
64 Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.
65 Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.
66 Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.
67 Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.
68 Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.
69 Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.
70 Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.
71 Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.
72 Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.
73 Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.
74 Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.
75 Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.
76 Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.
77 Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.
78 Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.
79 Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.
80 Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.
81 Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.
82 Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?
83 Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.
84 Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?
85 Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.
86 Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.
87 Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.
88 Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.
89 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.
90 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.
91 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.
92 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.
93 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.
94 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.
95 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.
96 Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.
97 Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.
98 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.
99 Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.
100 Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.
101 Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.
102 Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.
103 Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.
104 Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.
105 Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.
106 Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.
107 Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108 Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.
109 Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.
110 Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.
111 Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.
112 Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.
113 Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.
114 Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.
115 Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.
116 Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.
117 Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.
118 Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.
119 Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.
120 Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.
121 Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.
122 Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.
123 Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.
124 Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.
125 Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.
126 Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.
127 Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.
128 Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.
129 Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.
130 Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.
131 Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.
132 Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.
133 Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.
134 Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.
135 Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.
136 Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.
137 Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.
138 Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.
139 Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.
140 Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.
141 Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.
142 Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymastiesa.
143 Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.
144 Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.
145 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.
146 Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.
147 Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
148 Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.
149 Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.
150 Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.
151 Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.
152 Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.
153 Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.
154 Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.
155 Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.
156 Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.
157 Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.
158 Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.
159 Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.
160 Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.
161 Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.
162 Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.
163 Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.
164 Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.
165 Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.
166 Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.
167 Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.
168 Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.
169 Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.
170 Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.
171 Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.
172 Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.
173 Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.
174 Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.
175 Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.
176 Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.
120 1 Varge šaukiausi Viešpaties, ir Jis mane išklausė.
2 Nuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą.
3 Ką tau duos ir ką padarys, apgaulingas liežuvi?
4 Aštrias kario strėles, kaitrias medžio žarijas.
5 Vargas man klajoti Mešecho krašte, palapinėse Kedaro gyventi.
6 Per ilgai gyvenau su tais, kurie nekenčia taikos.
7 Aš esu už taiką, bet jie geidžia karo, kai aš kalbu.
121 1 Pakeliu savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.
2 Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
3 Jis neleis suklupti tavajai kojai, Jisbudrus tavo sargas.
4 Izraelio sargas nei miega, nei snaudžia.
5 Viešpats yra tavo sargas, Viešpatstau šešėlis tavo dešinėje:
6 dieną nepažeis tavęs saulė nė mėnulis naktį.
7 Viešpats saugos tave nuo viso pikto, Jis saugos tavo sielą.
8 Viešpats saugos tavo įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius.
122 1 Džiaugiausi, kai jie man pasakė: “Eikime į Viešpaties namus!”
2 Mūsų kojos stovės tavo, Jeruzale, vartuose!
3 Jeruzale, tvirtai pastatytas mieste!
4 Į jį traukia Viešpaties giminės pagal Izraelio įstatymą dėkoti Viešpačiui,
5 nes teisėjų sostai ir Dovydo namų sostas čia stovi.
6 Melskite taikos Jeruzalei; kurie tave myli, turės sėkmę.
7 Tebūna taika visam miestui, gerovė jo rūmuose.
8 Savo brolių ir draugų labui sakau: “Tebūna tavyje taika!”
9 Meldžiu tau gerovės dėl Viešpaties, mūsų Dievo, namų!
123 1 Mano akys pakeltos į Tave, kuris gyveni danguose.
2 Kaip žiūri tarnai į ranką savo valdovo, tarnaitėį ranką valdovės, taip mūsų akys žvelgia į Viešpatį, mūsų Dievą, laukdamos Jo pasigailėjimo.
3 Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėk mūsų, nes per daug paniekinti esame!
4 Per ilgai mūsų siela varginama pašaipa turtuolių ir panieka išdidžiųjų.
124 1 Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,tesako Izraelis,
2 jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,
3 jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.
4 Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,
5 gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.
6 Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.
7 Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.
8 Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.
125 1 Kurie pasitiki Viešpačiu, yra kaip Siono kalnas, kuris stovi tvirtai per amžius.
2 Kaip kalnai apsupę Jeruzalę, taip Viešpats apsupęs savo tautą dabar ir per amžius.
3 Nepasiliks nedorėlių skeptras ant teisiųjų dalies, kad teisieji savo rankų netiestų į neteisybę.
4 Padėk, Viešpatie, geriesiems, pagelbėk tiesiaširdžiams.
5 O kreivais keliais kas nuklysta, tuos Viešpats nuves su piktadariais. Taika tebūna Izraeliui.
126 1 Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne.
2 Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviaigiedojimo. Pagonys kalbėjo: “Jiems Viešpats didelių dalykų padarė”.
3 Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės.
4 Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose.
5 Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.
6 Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.
127 1 Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.
2 Veltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną. O savo mylimajam Viešpats duoda miegą.
3 Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisiusJo atlyginimas.
4 Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs.
5 Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.
128 1 Palaimintas kiekvienas, kuris bijosi Viešpaties ir vaikščioja Jo keliais!
2 Tu valgysi iš savo rankų darbo, būsi laimingas, tau gerai seksis.
3 Tavo žmona bus kaip vaisingas vynmedis tavo namuose, tavo vaikai sėdės aplink stalą kaip alyvų atžalos.
4 Štai kaip palaimintas bus žmogus, kuris bijo Viešpaties!
5 Viešpats palaimins tave nuo Siono, per visą gyvenimą Jeruzalės gerovę regėsi.
6 Tu matysi savo vaikus ir vaikaičius! Taika tebūna Izraeliui!
129 1 Jie vargino mane nuo pat jaunystės,tesako Izraelis,
2 jie vargino mane nuo pat jaunystės, tačiau nenugalėjo.
3 Artojai ant mano nugaros arė, išvarydami ilgas vagas.
4 Bet teisusis Viešpats nedorėlių pančius sutraukė.
5 Tesusigėsta ir pasitraukia visi, kurie nekenčia Siono.
6 Tebūna jie kaip stogo žolė, kuri, dar neužaugusi, nuvysta;
7 nesusirenka iš jos net sauja pjovėjui nei mažiausias pėdas rišėjui.
8 Praeiviai, eidami pro šalį, nesako jiems: “Tepalaimina tave Viešpats. Mes laiminame tave Viešpaties vardu”.
130 1 Iš gilybės šaukiuos Tavęs, Viešpatie!
2 Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tegul Tavo ausys išgirsta mano maldavimus.
3 Viešpatie, jei Tu neatleisi kalčių, kas, Viešpatie, išsilaikys?
4 Bet Tu atleidi nuodėmes, kad Tavęs bijotų.
5 Tu esi mano viltis, Viešpatie, mano siela Tavo žodžiu viliasi.
6 Mano siela laukia Viešpaties labiau, kaip sargybiniai laukia ryto.
7 Tegu Izraelis viliasi Viešpačiu, nes Viešpats yra gailestingas ir Jo išvadavimas didis.
8 Jis išvaduos Izraelį iš visų jo nedorybių.
131 1 Viešpatie, mano širdis neišpuikusi ir akys nesidairo išdidžiai. Aš nesivaikau didelių dalykų, kurie man nepasiekiami.
2 Aš raminau ir tildžiau savo sielą, kaip nujunkytą kūdikį. Mano siela yra kaip nujunkytas kūdikis.
3 Pasitikėk Viešpačiu, Izraeli, dabar ir per amžius!
132 1 Viešpatie, atsimink Dovydą ir visą jo vargą.
2 Jis priesaiką Viešpačiui davė ir įžadą Jokūbo Galingajam:
3 “Aš neįžengsiu savo pastogėn, lovon negulsiu ilsėtis,
4 akims miegoti neleisiu, vokams užsimerkti,
5 kol nesurasiu Viešpačiui vietos, buveinės Jokūbo Galingajam!”
6 Štai mes išgirdome ją esant Efratoje, suradome Jaaro laukuose.
7 Įeikime į Jo palapines, parpulkime prie Jo kojų pakojo!
8 Viešpatie, pakilk į savo poilsio vietą, Tu ir Tavo stiprybės skrynia.
9 Kunigai tegul apsivelka teisumu, o šventieji tešaukia iš džiaugsmo!
10 Dėl savo tarno Dovydo, nenugręžk savo veido nuo savo pateptojo.
11 Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: “Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!
12 Jei sūnūs tavieji mano sandoros ir mano pamokymų laikysis, jų palikuonys taip pat per amžius sėdės tavo soste”.
13 Viešpats pasirinko Siono kalną, čia Jis panoro gyventi.
14 “Šita yra mano poilsio vieta per amžius. Čia gyvensiu, nes Aš taip panorėjau!
15 Aš jo maistą palaiminsiu, pasotinsiu vargšus duona.
16 Jo kunigus išgelbėjimo rūbu apvilksiu, šventieji šauks iš džiaugsmo.
17 Čia išauginsiu Dovydui ragą, žibintą savo pateptajam paruošiu.
18 Jo visus priešus sugėdinsiu, o ant jo galvos karūna spindės”.
133 1 Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena!
2 Tai yra lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis per Aarono barzdą ant jo drabužių apykaklės.
3 Tai lyg Hermono rasa, krintanti ant Siono kalnų! Tenai palaiminimą ir gyvenimą amžiną Viešpats teikia!
134 1 Laiminkite Viešpatį, visi Viešpaties tarnai, kurie Jo namuose naktimis budite.
2 Tieskite savo rankas į Jo šventyklą ir laiminkite Viešpatį.
3 Tegul iš Siono tave laimina Dievas, kuris sutvėrė dangų ir žemę.
135 1 Girkite Viešpatį! Girkite Viešpaties vardą! Girkite jūs, Viešpaties tarnai,
2 kurie stovite Jo namuose, mūsų Dievo namų kiemuose.
3 Girkite Jį, nes Viešpats geras; giedokite gyrių Jo vardui, nes Jis mielas.
4 Jokūbą išsirinko Viešpats, Izraelį, kad būtų Jo nuosavybė.
5 Aš žinau, kad didis yra Viešpats! Mūsų Viešpats yra aukščiau visų dievų.
6 Visa, ko panorėjo Viešpats, Jis padarė danguje, žemėje ir jūrų gelmėse.
7 Jis nuo žemės krašto atgena debesis, su žaibais siunčia lietų, paleidžia vėjus iš savo sandėlių.
8 Jis ištiko Egipte žmonių ir gyvulių pirmagimius,
9 siuntė ženklų ir stebuklų prieš faraoną ir jo tarnus.
10 Sunaikino daugybę pagonių tautų ir jų galingų karalių:
11 Sihoną, amoritų karalių, ir Ogą, Bašano karalių, ir visas karalystes Kanaane.
12 Atidavė jų žemę Izraeliui, savo tautai, paveldėti.
13 Viešpatie, Tavo vardas lieka per amžius. Atsiminimas apie Tave, Viešpatie, per kartų kartas.
14 Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų.
15 Pagonių stabai iš sidabro ir aukso, žmogaus rankomis padaryti.
16 Jie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato;
17 turi ausis, tačiau negirdi; jų burna nealsuoja.
18 Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro, ir visi, kurie jais pasitiki.
19 Izraelio namai, laiminkite Viešpatį! Aarono namai, laiminkite Viešpatį!
20 Levio namai, laiminkite Viešpatį! Visi, kurie Viešpaties bijote, laiminkite Viešpatį!
21 Palaimintas Viešpats iš Siono, kuris gyvena Jeruzalėje. Girkite Viešpatį!
136 1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.
2 Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas.
3 Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.
4 Kuris vienas daro didelius stebuklus, nes Jo gailestingumas amžinas.
5 Kuris išmintingai dangų sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas.
6 Kuris viršum vandenų ištiesė žemę, nes Jo gailestingumas amžinas.
7 Kuris dideles šviesas sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas.
8 Saulę sukūrė, kad viešpatautų dienai, nes Jo gailestingumas amžinas.
9 Mėnulį ir žvaigždes, kad viešpatautų nakčiai, nes Jo gailestingumas amžinas.
10 Kuris pirmagimius Egipte ištiko, nes Jo gailestingumas amžinas.
11 Ir išvedė iš ten Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas.
12 Ištiesta galinga ranka ir tvirta dešine savo, nes Jo gailestingumas amžinas.
13 Kuris perskyrė Raudonąją jūrą, nes Jo gailestingumas amžinas.
14 Ir pervedė per ją Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas.
15 Faraoną ir jo kariuomenę Raudonojoje jūroje pražudė, nes Jo gailestingumas amžinas.
16 Kuris savo tautą per dykumą vedė, nes Jo gailestingumas amžinas.
17 Kuris stiprius karalius nugalėjo, nes Jo gailestingumas amžinas.
18 Kuris garsius karalius nužudė, nes Jo gailestingumas amžinas.
19 Sihoną, amoritų karalių, nes Jo gailestingumas amžinas.
20 Ir Ogą, Bašano karalių, nes Jo gailestingumas amžinas.
21 Ir jų žemę Izraeliui paveldėti davė, nes Jo gailestingumas amžinas.
22 Savajam tarnui Izraeliui valdyti leido, nes Jo gailestingumas amžinas.
23 Kuris atsiminė mus mūsų pažeminime, nes Jo gailestingumas amžinas.
24 Iš priešų mus išvadavo, nes Jo gailestingumas amžinas.
25 Kuris maitina visa, kas gyva, nes Jo gailestingumas amžinas.
26 Dėkokite dangaus Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas.
137 1 Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.
2 Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.
3 Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: “Pagiedokite mums Siono giesmių!”
4 Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?
5 Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!
6 Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
7 Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: “Griaukite, griaukite ją iki pamatų!”
8 O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!
9 Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!
138 1 Visa širdimi Tau dėkoju, Dieve! Dievų akivaizdoje Tau giedosiu gyrių.
2 Parpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą.
3 Dieną, kurią šaukiausi, išklausei, stiprybės suteikei mano sielai.
4 Tave girs, Viešpatie, visi žemės valdovai, išgirdę Tavo burnos žodžius.
5 Jie giedos apie Viešpaties kelius, nes didelė Viešpaties šlovė.
6 Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo.
7 Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės.
8 Apgins mane Viešpats. Viešpatie, Tavo gailestingumas amžinas! Neapleisk, kas Tavo rankų sukurta.
139 1 Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.
2 Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.
3 Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.
4 Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.
5 Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.
6 Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.
7 Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?
8 Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten.
9 Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
10 ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
11 Jei sakyčiau: “Tamsa teapdengia mane”, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų.
12 Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.
13 Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.
14 Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
15 Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse.
16 Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.
17 Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!
18 Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi.
19 Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs!
20 Jie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja.
21 Aš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla.
22 Aš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais.
23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.
24 Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!
140 1 Viešpatie, nuo piktų žmonių mane išgelbėk, nuo smurtininkų apsaugok!
2 Nuo tų, kurie planuoja pikta širdyje, kurie dieną vaidus kelia.
3 Jų liežuvis yra aštrus kaip gyvatės, angių nuodai yra už jų lūpų.
4 Viešpatie, saugok mane nuo nedorėlių rankų, nuo smurtininkų apsaugoknuo tų, kurie nori pakišti man koją.
5 Išdidieji pinkles man spendžia, tiesia tinklus, kilpas stato pakelėse.
6 Tariau Viešpačiui: “Tu esi mano Dievas, todėl išklausyk mano maldavimą”.
7 Viešpatie Dieve, mano išgelbėjimo stiprybe, Tu pridengi kovoje mano galvą.
8 Dieve, neleisk nedorėliui laimėti, jo piktų kėslų netenkink!
9 Jie kelia galvas, aplinkui sustoję. Tegu jų piktybė juos pačius apdengia!
10 Tegul jiems ant galvų žarijomis lyja! Įmesk juos į ugnį, į duobę, kad nebepasikeltų.
11 Teneįsitvirtins žemėje šmeižikas, nelaimės tegainioja smurtininką ir teparbloškia jį.
12 Žinau, kad Viešpats gins prispaustojo bylą ir teises beturčio.
13 Tikrai, teisieji dėkos Tavo vardui ir dorieji gyvens Tavo akivaizdoje.
141 1 Viešpatie, Tavęs šaukiuos, skubėk pas mane! Išklausyk mano balsą, kai Tavęs šaukiuos.
2 Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka.
3 Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris.
4 Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.
5 Tegul mane plaka teisusis; tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš nedorėlių darbus.
6 Jų teisėjai priblokšti tarp akmenų, jie girdi mano žodžius, kad jie švelnūs.
7 Kaip artojo išrausta ir išarta žemė, taip prie pragaro nasrų bus išbarstyti jų kaulai.
8 Viešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti.
9 Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos.
10 Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu.
142 1 Garsiai šaukiausi Viešpaties, garsiu balsu maldavau Viešpatį.
2 Išliejau priešais Jį savo skundą, sielvartą savo Jam atvėriau.
3 Kai manyje nusilpo mano dvasia, Tu žinojai mano kelią. Mano kelyje slaptai jie padėjo spąstus.
4 Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė.
5 Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: “Tu esi mano priebėga, Tu mano dalis gyvųjų šalyje”.
6 Išgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs. Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane.
7 Iš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera.
143 1 Viešpatie, išgirsk mano maldą, išklausyk mano maldavimą. Būdamas teisus ir ištikimas, atsakyk man.
2 Nepatrauk į teismą savo tarno, nes Tavo akivaizdoje nė vienas žmogus negalės pasiteisinti.
3 Persekioja mane priešas, sutrypė į žemę mano gyvybę, kaip negyvėlį tamsoje gyventi verčia.
4 Mano dvasia nusilpo, sustingo širdis man krūtinėje.
5 Aš prisimenu praėjusias dienas, mąstau apie Tavo darbus, svarstau apie Tavo rankų darbus.
6 Tiesiu rankas į Tave, mano siela trokšta Tavęs tartum išdžiūvusi žemė vandens.
7 Skubiai išklausyk mane, Viešpatie, nes silpsta mano dvasia. Neslėpk nuo manęs savo veido, kad nebūčiau kaip tie, kurie žengia į duobę.
8 Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą.
9 Išvaduok mane, Viešpatie, iš mano priešų, nes pas Tave bėgu slėptis.
10 Mokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Tavo geroji dvasia tegul veda mane tiesiu keliu.
11 Dėl savo vardo, Viešpatie, atgaivink mane. Dėl savo teisumo iš visų bėdų išvesk mano sielą.
12 Dėl savo gailestingumo nutildyk mano priešus, sunaikink mano sielos prispaudėjus, nes aš esu Tavo tarnas.
144 1 Palaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti.
2 Jis yra mano gerumas, mano tvirtovė, mano aukštas bokštas, mano išlaisvintojas, mano skydas; Juo aš pasitikiu, Jis pavergia man tautas.
3 Viešpatie, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ir žmogaus sūnus, kad kreipi į jį savo dėmesį.
4 Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis.
5 Viešpatie, palenk dangų ir nuženk. Paliesk kalnus, ir jie ims rūkti.
6 Pasiųsk žaibus ir juos išsklaidyk, laidyk strėles ir sunaikink juos.
7 Ištiesk ranką iš aukštybės, ištrauk ir gelbėk mane iš didelio tvano, iš svetimšalių rankos.
8 Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia.
9 Dieve, aš naują giesmę Tau giedosiu, psalteriu ir dešimčiastygiu jai pritarsiu.
10 Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo.
11 Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia.
12 Tegu mūsų sūnūs savo jaunystėje auga kaip vešlūs žolynai, o mūsų dukterys tebūna dailios tartum kolonos, išdrožinėtos puošniuose rūmuose.
13 Mūsų klėtys tebūna prikrautos visokių gėrybių. Kaimenės mūsų avių tegul tūkstančiais veda, pilnos ganyklos tegul prisipildo.
14 Tegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų.
15 Laiminga tauta, kuri taip gyvena; laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats!
145 1 Aš aukštinsiu Tave, Dieve, mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius.
2 Kasdien laiminsiu Tave ir girsiu Tavo vardą per amžius.
3 Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, Jo didybė neištiriama.
4 Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai.
5 Aš kalbėsiu apie Tavo didingumo šlovingą spindesį ir Tavo stebuklingus darbus.
6 Apie Tavo veiksmų nuostabią galią jie kalbės, ir aš skelbsiu Tavo didybę.
7 Jie atsimins didelę Tavo malonę, giedos apie Tavo teisumą.
8 Viešpats yra maloningas, užjaučiantis, lėtas pykti ir didžiai gailestingas.
9 Viešpats yra geras ir gailestingas visiems savo kūriniams.
10 Viešpatie, Tavo visi kūriniai girs Tave ir Tavo šventieji laimins Tave!
11 Jie kalbės apie Tavo karalystės šlovę, garsins Tavo galybę,
12 kad žmonės suprastų Tavo galingus darbus ir Tavo karalystės šlovingą didingumą.
13 Tavo karalystė amžina ir Tavo valdžia lieka per amžius.
14 Klumpantį Viešpats palaiko, o parpuolusį pakelia.
15 Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto,
16 atveri savo ranką, sočiai maitini visa, kas gyva.
17 Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose.
18 Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje.
19 Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos.
20 Viešpats visus Jį mylinčius saugo, bet nedorėlius sunaikins.
21 Tešlovina mano burna Viešpatį! Visa, kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius!
146 1 Girkite Viešpatį! Girk Viešpatį, mano siela!
2 Girsiu Viešpatį, kol gyvas būsiu; giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvensiu.
3 Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali!
4 Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva.
5 Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.
6 Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius.
7 Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats.
8 Viešpats atveria akis akliesiems, pakelia parpuolusius; Viešpats myli teisiuosius.
9 Svetimšalį Viešpats saugo, našlaitį ir našlę globoja, o nedoriesiems užkerta kelią.
10 Viešpats karaliaus per amžius, tavo Dievas, Sione, per visas kartas! Girkite Viešpatį!
147 1 Girkite Viešpatį! Gera giedoti gyrių mūsų Dievui, labai malonu girti Jį!
2 Viešpats atstato Jeruzalės miestą, Izraelio tremtinius surenka.
3 Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto.
4 Jis žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina.
5 Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė.
6 Romiuosius pakelia Viešpats, o nedorėlius partrenkia ant žemės.
7 Padėkos giesmes Viešpačiui giedokite, skambinkite mūsų Viešpačiui arfa!
8 Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose.
9 Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina.
10 Ne žirgo stiprumu Jis gėrisi ir ne žmogaus kojos Jam patinka.
11 Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu.
12 Girk, Jeruzale, Viešpatį! Savo Dievą girk, Sione!
13 Jis sustiprino tavo vartų sklendes, tavo vaikus palaimino.
14 Tavo krašte Jis duoda taiką, geriausiais kviečiais tave pasotina.
15 Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja.
16 Jis sniegą kaip vilną duoda, šerkšną lyg pelenus barsto.
17 Ledus kaip duonos trupinius beria, sustingsta vanduo nuo Jo šalčio.
18 Jam žodį pasiuntus, ledas sutirpsta; kai vėjus paleidžia, vandenys teka.
19 Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui savo nuostatus ir sprendimus.
20 Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį!
148 1 Girkite Viešpatį! Girkite Viešpatį iš dangaus! Girkite Jį aukštybėse!
2 Girkite Jį, visi Jo angelai; girkite Jį, visa Jo kareivija!
3 Girkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės!
4 Girkite Jį, dangų dangūs ir viršum jų esantys vandenys!
5 Visi tegiria Viešpaties vardą, nes Jis įsakė, ir visa buvo sukurta.
6 Jis amžių amžiams viską įtvirtino, nustatė nekintamą tvarką.
7 Girkite Viešpatį, kas esate žemėje: jūrų pabaisos ir visos gelmės,
8 ugnie ir kruša, sniege ir migla, vėjai audringi, vykdantys Jo žodį,
9 kalnai ir kalvos, vaismedžiai ir kedrai,
10 žvėrys ir visi gyvuliai, žemės ropliai ir sparnuoti paukščiai.
11 Žemės karaliai ir visos tautos, kunigaikščiai ir žemės teisėjai,
12 jaunuoliai ir mergaitės, seniai ir vaikai,
13 garbinkite Viešpaties vardą, nes Jis vienas didingas. Jo šlovė virš dangaus ir žemės.
14 Savo tautos Jis iškelia ragą, gyrių visų savo šventųjų, Izraelio vaikųtautos, kuri Jam artima. Girkite Viešpatį!
149 1 Girkite Viešpatį! Viešpačiui giedokite naują giesmę ir gyrių šventųjų bendruomenėje.
2 Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju. Siono vaikai tesilinksmina dėl savo Karaliaus.
3 Tegiria Jo vardą šokdami, tegieda gyrių Jam su būgnais ir arfomis.
4 Viešpats gėrisi savąja tauta; Jis romiuosius papuoš savo išgelbėjimu.
5 Džiaukitės Jo šlove, šventieji, giedokite Jam savo lovose.
6 Dievo aukštinimas jų burnoje, dviašmenis kalavijas jų rankose,
7 kad atkeršytų pagonims, nubaustų tautas,
8 jų karalius pančiais surištų ir jų didžiūnus sukaustytų geležimi,
9 kad įvykdytų jiems paruoštą sprendimą! Tokia garbė visiems Jo šventiesiems. Girkite Viešpatį!
150 1 Girkite Viešpatį! Girkite Dievą Jo šventykloje! Girkite Jį dangaus tvirtumoje!
2 Girkite Jį dėl Jo galingų darbų! Girkite Jį dėl Jo begalinės didybės!
3 Girkite Jį, pūsdami trimitą! Girkite Jį arfa ir psalteriu!
4 Girkite Jį būgnais ir šokiais! Girkite Jį styginiais instrumentais ir vamzdžiais!
5 Girkite Jį skambiais cimbolais! Girkite Jį trenksmingais cimbolais!
6 Visa, kas kvėpuoja, tegiria Viešpatį! Girkite Viešpatį!