Psalms 133:1-150:6

Lithuanian(i) 1 Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! 2 Tai yra lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis per Aarono barzdą ant jo drabužių apykaklės. 3 Tai lyg Hermono rasa, krintanti ant Siono kalnų! Tenai palaiminimą ir gyvenimą amžiną Viešpats teikia! 134 1 Laiminkite Viešpatį, visi Viešpaties tarnai, kurie Jo namuose naktimis budite. 2 Tieskite savo rankas į Jo šventyklą ir laiminkite Viešpatį. 3 Tegul iš Siono tave laimina Dievas, kuris sutvėrė dangų ir žemę. 135 1 Girkite Viešpatį! Girkite Viešpaties vardą! Girkite jūs, Viešpaties tarnai, 2 kurie stovite Jo namuose, mūsų Dievo namų kiemuose. 3 Girkite Jį, nes Viešpats geras; giedokite gyrių Jo vardui, nes Jis mielas. 4 Jokūbą išsirinko Viešpats, Izraelį, kad būtų Jo nuosavybė. 5 Aš žinau, kad didis yra Viešpats! Mūsų Viešpats yra aukščiau visų dievų. 6 Visa, ko panorėjo Viešpats, Jis padarė danguje, žemėje ir jūrų gelmėse. 7 Jis nuo žemės krašto atgena debesis, su žaibais siunčia lietų, paleidžia vėjus iš savo sandėlių. 8 Jis ištiko Egipte žmonių ir gyvulių pirmagimius, 9 siuntė ženklų ir stebuklų prieš faraoną ir jo tarnus. 10 Sunaikino daugybę pagonių tautų ir jų galingų karalių: 11 Sihoną, amoritų karalių, ir Ogą, Bašano karalių, ir visas karalystes Kanaane. 12 Atidavė jų žemę Izraeliui, savo tautai, paveldėti. 13 Viešpatie, Tavo vardas lieka per amžius. Atsiminimas apie Tave, Viešpatie, per kartų kartas. 14 Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų. 15 Pagonių stabai iš sidabro ir aukso, žmogaus rankomis padaryti. 16 Jie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato; 17 turi ausis, tačiau negirdi; jų burna nealsuoja. 18 Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro, ir visi, kurie jais pasitiki. 19 Izraelio namai, laiminkite Viešpatį! Aarono namai, laiminkite Viešpatį! 20 Levio namai, laiminkite Viešpatį! Visi, kurie Viešpaties bijote, laiminkite Viešpatį! 21 Palaimintas Viešpats iš Siono, kuris gyvena Jeruzalėje. Girkite Viešpatį! 136 1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas. 2 Dėkokite dievų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas. 3 Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas. 4 Kuris vienas daro didelius stebuklus, nes Jo gailestingumas amžinas. 5 Kuris išmintingai dangų sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas. 6 Kuris viršum vandenų ištiesė žemę, nes Jo gailestingumas amžinas. 7 Kuris dideles šviesas sukūrė, nes Jo gailestingumas amžinas. 8 Saulę sukūrė, kad viešpatautų dienai, nes Jo gailestingumas amžinas. 9 Mėnulį ir žvaigždes, kad viešpatautų nakčiai, nes Jo gailestingumas amžinas. 10 Kuris pirmagimius Egipte ištiko, nes Jo gailestingumas amžinas. 11 Ir išvedė iš ten Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas. 12 Ištiesta galinga ranka ir tvirta dešine savo, nes Jo gailestingumas amžinas. 13 Kuris perskyrė Raudonąją jūrą, nes Jo gailestingumas amžinas. 14 Ir pervedė per ją Izraelį, nes Jo gailestingumas amžinas. 15 Faraoną ir jo kariuomenę Raudonojoje jūroje pražudė, nes Jo gailestingumas amžinas. 16 Kuris savo tautą per dykumą vedė, nes Jo gailestingumas amžinas. 17 Kuris stiprius karalius nugalėjo, nes Jo gailestingumas amžinas. 18 Kuris garsius karalius nužudė, nes Jo gailestingumas amžinas. 19 Sihoną, amoritų karalių, nes Jo gailestingumas amžinas. 20 Ir Ogą, Bašano karalių, nes Jo gailestingumas amžinas. 21 Ir jų žemę Izraeliui paveldėti davė, nes Jo gailestingumas amžinas. 22 Savajam tarnui Izraeliui valdyti leido, nes Jo gailestingumas amžinas. 23 Kuris atsiminė mus mūsų pažeminime, nes Jo gailestingumas amžinas. 24 Iš priešų mus išvadavo, nes Jo gailestingumas amžinas. 25 Kuris maitina visa, kas gyva, nes Jo gailestingumas amžinas. 26 Dėkokite dangaus Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas. 137 1 Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną. 2 Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas. 3 Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: “Pagiedokite mums Siono giesmių!” 4 Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje? 5 Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane! 6 Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale! 7 Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: “Griaukite, griaukite ją iki pamatų!” 8 O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės! 9 Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys! 138 1 Visa širdimi Tau dėkoju, Dieve! Dievų akivaizdoje Tau giedosiu gyrių. 2 Parpuolęs prie Tavo šventyklos, šventą Tavo vardą girsiu už Tavo malonę ir ištikimybę, nes Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą. 3 Dieną, kurią šaukiausi, išklausei, stiprybės suteikei mano sielai. 4 Tave girs, Viešpatie, visi žemės valdovai, išgirdę Tavo burnos žodžius. 5 Jie giedos apie Viešpaties kelius, nes didelė Viešpaties šlovė. 6 Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo. 7 Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės. 8 Apgins mane Viešpats. Viešpatie, Tavo gailestingumas amžinas! Neapleisk, kas Tavo rankų sukurta. 139 1 Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti. 2 Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis. 3 Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius. 4 Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai. 5 Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką. 6 Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes. 7 Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu? 8 Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten. 9 Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros, 10 ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė. 11 Jei sakyčiau: “Tamsa teapdengia mane”, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų. 12 Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną. 13 Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose. 14 Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino. 15 Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse. 16 Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo. 17 Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė! 18 Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi. 19 Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs! 20 Jie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja. 21 Aš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla. 22 Aš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais. 23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. 24 Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju! 140 1 Viešpatie, nuo piktų žmonių mane išgelbėk, nuo smurtininkų apsaugok! 2 Nuo tų, kurie planuoja pikta širdyje, kurie dieną vaidus kelia. 3 Jų liežuvis yra aštrus kaip gyvatės, angių nuodai yra už jų lūpų. 4 Viešpatie, saugok mane nuo nedorėlių rankų, nuo smurtininkų apsaugok­nuo tų, kurie nori pakišti man koją. 5 Išdidieji pinkles man spendžia, tiesia tinklus, kilpas stato pakelėse. 6 Tariau Viešpačiui: “Tu esi mano Dievas, todėl išklausyk mano maldavimą”. 7 Viešpatie Dieve, mano išgelbėjimo stiprybe, Tu pridengi kovoje mano galvą. 8 Dieve, neleisk nedorėliui laimėti, jo piktų kėslų netenkink! 9 Jie kelia galvas, aplinkui sustoję. Tegu jų piktybė juos pačius apdengia! 10 Tegul jiems ant galvų žarijomis lyja! Įmesk juos į ugnį, į duobę, kad nebepasikeltų. 11 Teneįsitvirtins žemėje šmeižikas, nelaimės tegainioja smurtininką ir teparbloškia jį. 12 Žinau, kad Viešpats gins prispaustojo bylą ir teises beturčio. 13 Tikrai, teisieji dėkos Tavo vardui ir dorieji gyvens Tavo akivaizdoje. 141 1 Viešpatie, Tavęs šaukiuos, skubėk pas mane! Išklausyk mano balsą, kai Tavęs šaukiuos. 2 Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka. 3 Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris. 4 Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų. 5 Tegul mane plaka teisusis; tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš nedorėlių darbus. 6 Jų teisėjai priblokšti tarp akmenų, jie girdi mano žodžius, kad jie švelnūs. 7 Kaip artojo išrausta ir išarta žemė, taip prie pragaro nasrų bus išbarstyti jų kaulai. 8 Viešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti. 9 Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos. 10 Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu. 142 1 Garsiai šaukiausi Viešpaties, garsiu balsu maldavau Viešpatį. 2 Išliejau priešais Jį savo skundą, sielvartą savo Jam atvėriau. 3 Kai manyje nusilpo mano dvasia, Tu žinojai mano kelią. Mano kelyje slaptai jie padėjo spąstus. 4 Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė. 5 Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: “Tu esi mano priebėga, Tu mano dalis gyvųjų šalyje”. 6 Išgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs. Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane. 7 Iš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera. 143 1 Viešpatie, išgirsk mano maldą, išklausyk mano maldavimą. Būdamas teisus ir ištikimas, atsakyk man. 2 Nepatrauk į teismą savo tarno, nes Tavo akivaizdoje nė vienas žmogus negalės pasiteisinti. 3 Persekioja mane priešas, sutrypė į žemę mano gyvybę, kaip negyvėlį tamsoje gyventi verčia. 4 Mano dvasia nusilpo, sustingo širdis man krūtinėje. 5 Aš prisimenu praėjusias dienas, mąstau apie Tavo darbus, svarstau apie Tavo rankų darbus. 6 Tiesiu rankas į Tave, mano siela trokšta Tavęs tartum išdžiūvusi žemė vandens. 7 Skubiai išklausyk mane, Viešpatie, nes silpsta mano dvasia. Neslėpk nuo manęs savo veido, kad nebūčiau kaip tie, kurie žengia į duobę. 8 Tavo malonę leisk man patirti nuo pat ryto, nes Tavimi aš pasitikiu. Parodyk man kelią, kuriuo eiti, nes į Tave keliu savo sielą. 9 Išvaduok mane, Viešpatie, iš mano priešų, nes pas Tave bėgu slėptis. 10 Mokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Tavo geroji dvasia tegul veda mane tiesiu keliu. 11 Dėl savo vardo, Viešpatie, atgaivink mane. Dėl savo teisumo iš visų bėdų išvesk mano sielą. 12 Dėl savo gailestingumo nutildyk mano priešus, sunaikink mano sielos prispaudėjus, nes aš esu Tavo tarnas. 144 1 Palaimintas Viešpats, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti. 2 Jis yra mano gerumas, mano tvirtovė, mano aukštas bokštas, mano išlaisvintojas, mano skydas; Juo aš pasitikiu, Jis pavergia man tautas. 3 Viešpatie, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ir žmogaus sūnus, kad kreipi į jį savo dėmesį. 4 Žmogus panašus į vėjo dvelksmą; jo dienos kaip praslenkantis šešėlis. 5 Viešpatie, palenk dangų ir nuženk. Paliesk kalnus, ir jie ims rūkti. 6 Pasiųsk žaibus ir juos išsklaidyk, laidyk strėles ir sunaikink juos. 7 Ištiesk ranką iš aukštybės, ištrauk ir gelbėk mane iš didelio tvano, iš svetimšalių rankos. 8 Jų burna kalba tuštybę, jie melagingai priesaikai dešinę kelia. 9 Dieve, aš naują giesmę Tau giedosiu, psalteriu ir dešimčiastygiu jai pritarsiu. 10 Tu gelbsti karalius, Tu išlaisvinai Dovydą, savo tarną, nuo žiauraus kardo. 11 Ištrauk ir gelbėk mane iš svetimšalių rankos. Jų burna kalba tuštybę, jie dešinę melagingai priesaikai kelia. 12 Tegu mūsų sūnūs savo jaunystėje auga kaip vešlūs žolynai, o mūsų dukterys tebūna dailios tartum kolonos, išdrožinėtos puošniuose rūmuose. 13 Mūsų klėtys tebūna prikrautos visokių gėrybių. Kaimenės mūsų avių tegul tūkstančiais veda, pilnos ganyklos tegul prisipildo. 14 Tegu mūsų jaučiai būna stiprūs darbe, tenebūna jie pagrobti ar nuklydę, tegu mūsų gatvėse nesigirdi skundų. 15 Laiminga tauta, kuri taip gyvena; laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats! 145 1 Aš aukštinsiu Tave, Dieve, mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius. 2 Kasdien laiminsiu Tave ir girsiu Tavo vardą per amžius. 3 Didis yra Viešpats ir didžiai girtinas, Jo didybė neištiriama. 4 Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai. 5 Aš kalbėsiu apie Tavo didingumo šlovingą spindesį ir Tavo stebuklingus darbus. 6 Apie Tavo veiksmų nuostabią galią jie kalbės, ir aš skelbsiu Tavo didybę. 7 Jie atsimins didelę Tavo malonę, giedos apie Tavo teisumą. 8 Viešpats yra maloningas, užjaučiantis, lėtas pykti ir didžiai gailestingas. 9 Viešpats yra geras ir gailestingas visiems savo kūriniams. 10 Viešpatie, Tavo visi kūriniai girs Tave ir Tavo šventieji laimins Tave! 11 Jie kalbės apie Tavo karalystės šlovę, garsins Tavo galybę, 12 kad žmonės suprastų Tavo galingus darbus ir Tavo karalystės šlovingą didingumą. 13 Tavo karalystė amžina ir Tavo valdžia lieka per amžius. 14 Klumpantį Viešpats palaiko, o parpuolusį pakelia. 15 Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto, 16 atveri savo ranką, sočiai maitini visa, kas gyva. 17 Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose. 18 Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje. 19 Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos. 20 Viešpats visus Jį mylinčius saugo, bet nedorėlius sunaikins. 21 Tešlovina mano burna Viešpatį! Visa, kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius! 146 1 Girkite Viešpatį! Girk Viešpatį, mano siela! 2 Girsiu Viešpatį, kol gyvas būsiu; giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvensiu. 3 Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali! 4 Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva. 5 Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą. 6 Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius. 7 Jis gina teises prispaustųjų, alkaniems parūpina duonos. Kalinius išleidžia Viešpats. 8 Viešpats atveria akis akliesiems, pakelia parpuolusius; Viešpats myli teisiuosius. 9 Svetimšalį Viešpats saugo, našlaitį ir našlę globoja, o nedoriesiems užkerta kelią. 10 Viešpats karaliaus per amžius, tavo Dievas, Sione, per visas kartas! Girkite Viešpatį! 147 1 Girkite Viešpatį! Gera giedoti gyrių mūsų Dievui, labai malonu girti Jį! 2 Viešpats atstato Jeruzalės miestą, Izraelio tremtinius surenka. 3 Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto. 4 Jis žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina. 5 Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė. 6 Romiuosius pakelia Viešpats, o nedorėlius partrenkia ant žemės. 7 Padėkos giesmes Viešpačiui giedokite, skambinkite mūsų Viešpačiui arfa! 8 Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose. 9 Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina. 10 Ne žirgo stiprumu Jis gėrisi ir ne žmogaus kojos Jam patinka. 11 Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu. 12 Girk, Jeruzale, Viešpatį! Savo Dievą girk, Sione! 13 Jis sustiprino tavo vartų sklendes, tavo vaikus palaimino. 14 Tavo krašte Jis duoda taiką, geriausiais kviečiais tave pasotina. 15 Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja. 16 Jis sniegą kaip vilną duoda, šerkšną lyg pelenus barsto. 17 Ledus kaip duonos trupinius beria, sustingsta vanduo nuo Jo šalčio. 18 Jam žodį pasiuntus, ledas sutirpsta; kai vėjus paleidžia, vandenys teka. 19 Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui savo nuostatus ir sprendimus. 20 Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį! 148 1 Girkite Viešpatį! Girkite Viešpatį iš dangaus! Girkite Jį aukštybėse! 2 Girkite Jį, visi Jo angelai; girkite Jį, visa Jo kareivija! 3 Girkite Jį, saule ir mėnuli; girkite Jį, spindinčios žvaigždės! 4 Girkite Jį, dangų dangūs ir viršum jų esantys vandenys! 5 Visi tegiria Viešpaties vardą, nes Jis įsakė, ir visa buvo sukurta. 6 Jis amžių amžiams viską įtvirtino, nustatė nekintamą tvarką. 7 Girkite Viešpatį, kas esate žemėje: jūrų pabaisos ir visos gelmės, 8 ugnie ir kruša, sniege ir migla, vėjai audringi, vykdantys Jo žodį, 9 kalnai ir kalvos, vaismedžiai ir kedrai, 10 žvėrys ir visi gyvuliai, žemės ropliai ir sparnuoti paukščiai. 11 Žemės karaliai ir visos tautos, kunigaikščiai ir žemės teisėjai, 12 jaunuoliai ir mergaitės, seniai ir vaikai, 13 garbinkite Viešpaties vardą, nes Jis vienas didingas. Jo šlovė virš dangaus ir žemės. 14 Savo tautos Jis iškelia ragą, gyrių visų savo šventųjų, Izraelio vaikų­tautos, kuri Jam artima. Girkite Viešpatį! 149 1 Girkite Viešpatį! Viešpačiui giedokite naują giesmę ir gyrių šventųjų bendruomenėje. 2 Tesidžiaugia Izraelis savo Kūrėju. Siono vaikai tesilinksmina dėl savo Karaliaus. 3 Tegiria Jo vardą šokdami, tegieda gyrių Jam su būgnais ir arfomis. 4 Viešpats gėrisi savąja tauta; Jis romiuosius papuoš savo išgelbėjimu. 5 Džiaukitės Jo šlove, šventieji, giedokite Jam savo lovose. 6 Dievo aukštinimas jų burnoje, dviašmenis kalavijas jų rankose, 7 kad atkeršytų pagonims, nubaustų tautas, 8 jų karalius pančiais surištų ir jų didžiūnus sukaustytų geležimi, 9 kad įvykdytų jiems paruoštą sprendimą! Tokia garbė visiems Jo šventiesiems. Girkite Viešpatį! 150 1 Girkite Viešpatį! Girkite Dievą Jo šventykloje! Girkite Jį dangaus tvirtumoje! 2 Girkite Jį dėl Jo galingų darbų! Girkite Jį dėl Jo begalinės didybės! 3 Girkite Jį, pūsdami trimitą! Girkite Jį arfa ir psalteriu! 4 Girkite Jį būgnais ir šokiais! Girkite Jį styginiais instrumentais ir vamzdžiais! 5 Girkite Jį skambiais cimbolais! Girkite Jį trenksmingais cimbolais! 6 Visa, kas kvėpuoja, tegiria Viešpatį! Girkite Viešpatį!