Bible verses about "beauty of the earth" | Lithuanian

Colossians 1:20

20 ir per Jį visa sutaikinti su savimi, darant Jo kryžiaus krauju taiką,­per Jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.

Psalms 50:2

2 Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.

Genesis 2:1-25

1 Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai. 2 Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko. 3 Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė. 4 Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų, 5 ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti. 6 Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių. 7 Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela. 8 Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs. 9 Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo. 10 Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes. 11 Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas. 12 Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį. 13 Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį. 14 Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas. 15 Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų. 16 Viešpats Dievas įsakė žmogui: “Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti, 17 bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi”. 18 Viešpats Dievas tarė: “Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją”. 19 Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas. 20 Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui. 21 Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu. 22 Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų. 23 Tada Adomas tarė: “Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta”. 24 Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu. 25 Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.

Genesis 1:26-28

26 Dievas tarė: “Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!” 27 Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis. 28 Dievas juos palaimino ir tarė: “Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!”

Genesis 1:1

1 Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.

Isaiah 65:17

17 Štai Aš kuriu naują dangų ir naują žemę. Senųjų nebeatsimins ir apie juos nebegalvos.

Psalms 24:1

1 Viešpaties yra žemė ir visa, kas joje yra, pasaulis ir kas jame gyvena.

Psalms 33:5

5 Jis mėgsta teisumą ir teisingumą. Viešpaties gerumo yra pilna žemė.

Psalms 104:1-35

1 Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs. 2 Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę. 3 Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų. 4 Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį. 5 Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius. 6 Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė. 7 Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino. 8 Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei. 9 Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės. 10 Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka. 11 Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina. 12 Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba. 13 Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę. 14 Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų 15 ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis. 16 Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti. 17 Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė. 18 Aukšti kalnai­laukinėms ožkoms, uolos­triušiams prieglaudą teikia. 19 Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti. 20 Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda. 21 Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto. 22 Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes. 23 Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro. 24 Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų. 25 Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų. 26 Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia. 27 Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu. 28 Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai. 29 Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta. 30 Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą. 31 Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais. 32 Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta. 33 Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu. 34 Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje. 35 Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!

Romans 1:20

20 Jo neregimosios ypatybės­Jo amžinoji galybė ir dievystė­nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami.

Genesis 1:31

31 Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas­ šeštoji diena.

Colossians 1:16-17

16 nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios,­visa sutverta per Jį ir Jam. 17 Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.

Psalms 19:1

1 Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus.

John 1:3

3 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.

Topical data is from OpenBible.info, retrieved November 11, 2013, and licensed under a Creative Commons Attribution License.