Proverbs 6:32 Cross References - Lithuanian

³² Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

⁹ Šiuose namuose nėra didesnio už mane, ir jis nieko man nedraudžia išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaip tad galėčiau padaryti tokią piktadarystę ir nusidėti prieš Dievą?” ¹⁰ Ji kiekvieną dieną kalbino Juozapą, tačiau jis nesutiko sugulti ir būti su ja.

³⁹ Faraonas kalbėjo Juozapui: “Kadangi Dievas tau visa tai apreiškė, tai nėra nė vieno, kuris būtų toks protingas ir sumanus kaip tu.

¹⁴ Nesvetimauk.

¹⁸ Jos namai veda į mirtį, jos takai­pas mirusiuosius. ¹⁹ Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir neberanda gyvenimo tako.

²² Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai. ²³ Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.

⁷ mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

²² Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą, ²³ kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

³⁶ Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį”.

⁴ “Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako:

¹⁶ “Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako: ¹⁷ “Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, skanesnė”. ¹⁸ Jie nežino, kad ten mirusieji, ir jos svečiai pragaro gelmėse.

²⁵ Aš nusprendžiau savo širdyje pažinti, ištirti ir surasti išmintį bei priežastis, suprasti kvailumo, beprotystės ir neišmanymo pragaištingumą. ²⁶ Aš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose­ virvės. Kas patinka Dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna.

⁸ Jie kaip nupenėti eržilai geidė savo artimo žmonos.

²¹ “Klausykitės, kvaili ir neprotingi žmonės, kurie turite akis, bet nematote, kurie turite ausis, bet negirdite!

³¹ Atsisakykite nusikaltimų, kuriuos darėte, įsigykite naują širdį ir naują dvasią! Izraeli, kodėl tu turėtum mirti?

¹¹ Paleistuvystės, senas vynas ir jaunas vynas užvaldė jų širdis. ¹² Mano tauta klausia medžio gabalo ir laukia atsakymo iš lazdos. Paleistuvystės dvasia juos suklaidino, ir paleistuvaudami jie paliko Dievą.

⁹ Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba.

²² Vadindami save išmintingais, tapo kvaili. ²³ Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus. ²⁴ Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus.

⁴ Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas.