Lithuanian(i)
2 “Judas liūdi, jo vartai svyruoja. Žmonės pajuodę guli ant žemės, ir Jeruzalės šauksmas kyla aukštyn.
3 Didikai siunčia tarnus vandens; tie nueina prie šulinių, bet, neradę vandens, sugrįžta tuščiais indais. Jie sugėdinti ir nusiminę, apdengtomis galvomis.
4 Nėra lietaus, žemė išdžiūvo. Artojai stovi susigėdę, galvas apsidengę.
5 Net elnė palieka savo jauniklį, nes nėra žolės.
6 Laukiniai asilai, stovėdami ant nuplikusių aukštumų, uosto vėją kaip šakalai; jų akys aptemę, nes nėra žolės”.